- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-244-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20457-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- Butų savininkų bendrijai „Lietuvos medikas“
- Kategorijos
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2083-752/2014 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Butų savininkų bendrijai „Lietuvos medikas“ dėl 2013 m. birželio 25 d. visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. Š. ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Butų savininkų bendrijos (toliau – BSB) „Lietuvos medikas“ 2013 m. birželio 25 d. visuotinio susirinkimo nutarimą: „Patvirtinti naują bendrijos įstatų redakciją, nustatant joje, kad valdybą sudaro 4 nariai, atšaukti iš valdybos narių V. Š., valdybos pirmininkei N. K. pavesti eiti ir bendrijos pirmininkės pareigas, įgalioti bendrijos pirmininkę N. K. pateikti įstatus patvirtinti notarei ir įregistruoti VĮ Registrų centre“ (b. l. 4- 5).
Ieškinyje nurodė, kad ieškovo atšaukimas iš valdybos narių neturi jokio loginio pagrindo, nes jis nebuvo valdybos narys, kadangi 2013 m. sausio mėn. atsistatydino iš valdybos narių. Susirinkimas negalėjo valdybos pirmininkei pavesti eiti bendrijos pirmininkės pareigas, nes toks veiksmas nenumatytas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Įstatymas). Bendrijos valdybos pirmininkė N. K. nebuvo rinkta visuotiniame susirinkime, o buvo paskirta valdybos posėdyje 2013 m. balandžio 25 d., todėl ji negalėjo automatiškai tapti bendrijos pirmininke.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 18-19) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bendrijos susirinkimo nutarimai priimti laikantis Įstatymo nustatytų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (b. l. 122-127) ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu nuo priėmimo momento atsakovės 2013 m. birželio 25 d. visuotinio susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria ieškovas buvo atšauktas iš valdybos narių ir priteisė ieškovui iš atsakovės ieškovui 2 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovės 2013 m. birželio 25 d. visuotinio susirinkimo protokolo ir jo darbotvarkės (b. l. 12, 37), pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo numatyta svarstyti dėl naujos įstatų redakcijos tvirtinimo, valdybos nario atšaukimo ir valdybos pirmininkės pavedimo eiti bendrijos pirmininkės pareigas. Susirinkimo protokole užfiksuota, kad vyko balsavimas ir už tai, kad valdybos pirmininkei N. K. būtų pavesta eiti ir bendrijos pirmininkės pareigas, balsavo 15 narių. Teismo vertinimu, tokia procedūra negali būti laikoma tinkamu bendrijos pirmininko rinkimu. Bendrijos nariams buvo klaidinančiai paaiškinta, kad naujame įstatyme bendrijos valdybos pirmininkas yra ir bendrijos pirmininkas ir pasiūlyta, kad esanti valdybos pirmininkė N. K. eitų ir bendrijos pirmininko pareigas. Teismas nurodė, kad toks paaiškinimas ir siūlymas balsuoti už pavedimą valdybos pirmininkei eiti bendrijos pirmininkės pareigas, galėjo būti suprastas taip, kad tik valdybos pirmininkas gali kandidatuoti į bendrijos pirmininko pareigas. Kadangi jokia kita kandidatūra nebuvo pasiūlyta, darbotvarkėje ir svarstyme nebuvo frazės „bendrijos pirmininko rinkimas“, kas taip pat rodo, jog pirmininko rinkimas iš esmės neįvyko. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad tokia pirmininko rinkimo procedūra neužtikrino ieškovo, kaip bendrijos nario teisės rinkti ir būti išrinktam į bendrijos valdymo organus (Įstatymo 21 str. 5 d. 2 p.). Teismas sprendė, kad klausimas dėl ieškovo atšaukimo iš valdybos narių nepagrįstai buvo įrašytas į darbotvarkę ir balsuota susirinkime, laikė jį pertekliniu, nes ieškovas 2013 m. sausio 3 d. pareiškimu atsistatydino iš bendrijos valdybos narių nuo 2013 m. sausio 18 d. . Todėl šią nutarimo dalį teismas pripažino negaliojančia nuo susirinkimo nutarimo priėmimo momento. Teismas pripažino, kad 2013 m. birželio 25 d. visuotinio susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu dalys - atšaukti iš valdybos narių V. Š.; valdybos pirmininkei N. K. pavesti eiti ir bendrijos pirmininkės pareigas – prieštarauja aptartoms įstatymo normoms, neatitinka protingumo principų. Tačiau dėl bendrijos pirmininkės rinkimo atsakovės tyčinių veiksmų teismas nenustatė, padarytą klaidą atsakovė ištaisė suorganizavus naujus rinkimus. Atsižvelgęs į šią aplinkybę teismas sprendė, kad minėtos susirinkimo nutarimo dalies pripažinimas negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra tikslingas, o pripažinimas negaliojančiu nuo priėmimo momento (ab initio) sukeltų neadekvačias pasekmes – reikėtų revizuoti nuo to laiko priimtus bendrijos sprendimus, kas galėtų turėti neigiamos įtakos visos bendrijos veiklai ir būtų neproporcingas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas. Kitus susirinkimo sprendimus - patvirtinti naują bendrijos įstatų redakciją, nustatant joje, kad valdybą sudaro 4 nariai, įgalioti bendrijos pirmininkę N. K. pateikti įstatus patvirtinti notarei ir įregistruoti VĮ Registrų centre, - teismas laikė teisėtais, Įstatymo nuostatų nepažeidžiančiais. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Teismas nepripažino 345 Lt ieškovo sumokėtų už advokatės A. K. išvadą dėl atsakovės įstatų išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kadangi išvadą ieškovas teikė kaip įrodymą dėl įstatų neteisėtumo, kartu su prašymu 2013 m. birželio 25 d. visuotiniame susirinkime priimtus įstatus pripažinti negaliojančiais. Šis atsakovo prašymas nebuvo priimtas ir nagrinėjamas teisme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 128-131, 150) ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovės BSB „Lietuvos medikas“ 2013 m. birželio 25 d. visuotinio susirinkimo nutarimą dalyje: „Patvirtinti naują bendrijos įstatų redakciją nustatant joje, kad valdybą sudaro 4 nariai, valdybos pirmininkei N. K. pavesti eiti ir bendrijos pirmininkės pareigas, įgalioti bendrijos pirmininkę N. K. pateikti įstatus patvirtinti notarei ir įregistruoti VĮ Registrų centre“ pripažinti negaliojančiu ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas 10 Lt už visuotinio susirinkimo protokolą gautą iš VĮ Registrų centro ir 345 Lt už advokatės A. K. išvadą dėl BSB „Lietuvos medikas“ įstatų.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė tokius motyvus:
1. Naujų bendrijos pirmininko rinkimų organizavimas negali būti laikomas klaidos ištaisymu. Bendrijos nariai buvo tyčia apgauti, nurodant, kad įstatus parengė kvalifikuoti teisininkai. Tokį veiksmą galima traktuoti kaip ieškinio šioje dalyje pripažinimu;
2. Nesutikdamas su teismo išvada, kad nutarimo dalies pripažinimas negaliojančiu nuo priėmimo momento sukeltų neadekvačias pasekmes, reikėtų revizuoti nuo tol laiko priimtus bendrijos sprendimus, ieškovas nurodė, kad finansinės veiklos revizija niekaip negali pakenkti bendrijai. Priešingai, nekontroliuojami bendrijos valdymo organai gali daryti ūkinės finansinės veiklos pažeidimus ir taip pakenkti bendrijos veiklai;
3. Teismui pripažinus, kad valdybos pirmininkė automatiškai negalėjo tapti bendrijos pirmininke, laikytina, kad nutarimo priėmimo momentu bendrijos pirmininko dar nebuvo, todėl susirinkimas negalėjo įgalioti bendrijos pirmininkę pateikti įstatus tvirtinti notarei ir įregistruoti VĮ Registrų centre;
4. Bendrija patyrė neigiamas pasekmes beveik metus laiko neturėdama bendrijos pirmininko pagal įstatymą. Bendrija patyrė 250 Lt materialinę žalą už neteisingų įstatų parengimą, žalą už įstatymui neatitinkančių įstatų notarinį patvirtinimą, nes notarei už patvirtinimą buvo sumokėta maksimaliu tarifu. Įstatymo normoms neatitinkantys įstatai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje;
5. Advokatės A. K. išvada dėl atsakovės įstatų buvo teismo priimta 2014 m. gegužės 16 d. parengiamajame posėdyje ir įtraukta į bylą, todėl teismo nuostata, kad šios išlaidos už išvados parengimą negali būti išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, yra neteisinga;
6. Teismas nepagrįstai visą susirinkimo nutarimą išskaidė į penkias dalis ir taip neteisingai sumažino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovė iš esmės pritarė teismo sprendime padarytoms išvadoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliaciniame skunde keliamas atsakovės butų savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtų nutarimų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo klausimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. birželio 25 d. vykusiame atsakovės BSB „Lietuvos medikas“ visuotiniame narių susirinkime pirmu darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti naują bendrijos įstatų redakciją, nustatant, kad joje valdybą sudaro 4 nariai, atšaukti iš valdybos narių V. Š., valdybos pirmininkei N. K. pavesti eiti ir bendrijos pirmininkės pareigas, įgalioti bendrijos pirmininkę N. K. pateikti įstatus patvirtinti notarei ir įregistruoti VĮ Registrų centre (b. l. 12-13). Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais visus 2013 m. birželio 25 d. nurodytu nutarimu priimtus susirinkimo sprendimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tik 2013 m. birželio 25 d. visuotinio susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu dalys - atšaukti iš valdybos narių V. Š.; valdybos pirmininkei N. K. pavesti eiti ir bendrijos pirmininkės pareigas – prieštarauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 4 dalies ir 21 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju susirinkimo nutarimo dalies dėl pavedimo valdybos pirmininkei N. K. eiti ir bendrijos pirmininkės pareigas pripažinimas negaliojančia nėra tikslingas, kadangi gali sukelti neadekvačias pasekmes – reikėtų revizuoti nuo to laiko priimtus bendrijos sprendimus, kas galėtų turėti neigiamos įtakos visos bendrijos veiklai ir būtų neproporcingas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. kovo 14 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime (b. l. 61-62) bendrijos pirmininke išrinkta N. K.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suorganizavus naujus bendrijos pirmininko rinkimus, buvo ištaisyta 2013 m. birželio 25 d. vykusiame susirinkime padaryta klaida dėl bendrijos pirmininkės pareigų priskyrimo bendrijos valdybos pirmininkei. Apeliacinio skundo argumentai, kad bendrijos nariai buvo tyčia apgauti parengus įstatymų reikalavimams neatitinkančią įstatų nuostatą, dėl ko bendrijos valdybos pirmininkas automatiškai tampa bendrijos pirmininku, atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto teiginiai apie tai, jog nekontroliuojami bendrijos valdymo organai gali daryti ūkinės finansinės veiklos pažeidimus ir taip pakenkti bendrijos veiklai, kad bendrija vėliau gali turėti neigiamų pasekmių dėl neteisingų įstatų parengimo yra deklaratyvūs ir taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais. Aplinkybė, kad valdybos pirmininkė automatiškai negalėjo tapti bendrijos pirmininke, nebuvo kliūtis visuotiniam bendrijos narių susirinkimui skundžiamu nutarimu įgalioti bendrijos valdybos pirmininkę N. K. pateikti bendrijos įstatus tvirtinti notarei ir įregistruoti Juridinių asmenų registre. Įstatymas įsakmiai nereglamentuoja, kas privalo pateikti bendrijos įstatus patvirtinti notarei ir įregistruoti Juridinių asmenų registre. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti bendriją Juridinių asmenų registre, Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia bendrijos pirmininkas (valdyba). Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dalyje bendrijos susirinkimo nutarimo dalis dėl valdybos pirmininkės N. K. įgaliojimo pateikti bendrijos įstatus tvirtinti notarei ir įregistruoti Juridinių asmenų registre nepažeidžia Įstatymo nuostatų.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. gegužės 16 d. parengiamajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas protokoline nutartimi (b. l. 106-108) prijungė prie bylos ieškovo pateiktą advokatės A. K. parengtą išvadą dėl bendrijos įstatų ir dokumentus, patvirtinančius apie 345 Lt ieškovo turėtas išlaidas už minėtos išvados parengimą (b. l. 91-95). Atsižvelgiant į tai, kad minėta išvada buvo grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl 2013 m. birželio 25 d. vykusiame susirinkime priimtų bendrijos įstatų pripažinimo negaliojančiais, kuris nebuvo nagrinėjamas šioje byloje, kadangi pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi minėtas reikalavimas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui (b. l. 113), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo 345 Lt patirtas išlaidas nelaikė būtinomis išlaidomis, susijusiomis su šios bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Skundžiamu sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu vienas iš penkių ginčijamų 2013 m. birželio 25 d. susirinkime priimtų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog patenkinta 20 procentų ieškinio reikalavimų, ir, nepažeisdamas CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apibendrindama teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.