- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- eI3-3830-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00279-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- "Durpeta"
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis, Dalia Stakvilevičiūtė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės,
trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Durpeta“ atstovėms I. J. ir advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,
2020 m. spalio 20 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2020 m. vasario 24 d. sprendimą (8.6)-D3-N-126r-937 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 3 d. prašymą.
Pareiškėjas teigia, kad yra pastato pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir pastatas), savininkas. Siekdamas išsipirkti arba išsinuomoti iš valstybės žemę prie jam priklausančio pastato, 2020 m. vasario 3 d. atsakovei pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir projekto (toliau – ir projektas) rengimą.
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą skundžiamu sprendimu jo netenkino. Skundžiamame sprendime teigiama, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. A1-312 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį, detaliojo plano koregavimą teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto molo, pravažiavimo šiaurinėje dalyje ir pėsčiųjų tako pietinėje dalyje“ pradėtas rengti teritorijos, kurioje stovi pastatas, detaliojo plano korektūra. Planavimo organizatorius – Administracijos direktorius. Plano rengimą inicijuoja UAB „Durpeta“. Pažymima, jog teisės aktai nenumato galimybės rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kai teritorijai yra parengtas bei galiojantis detalusis planas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 3 d. prašymą.
Pareiškėjo nuomone atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisako pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos numato, kad statinių savininkai turi teisę išsinuomoti ar išsipirkti valstybinę žemę be aukciono. Tam, kad išsipirkti ar išsinuomoti žemę, pirmiausia turi būti suformuotas žemės sklypas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą žemės sklypai formuojami statinių eksploatacijai tik rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.
Pažymi, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės numato, kad projektai rengiami kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Projektai gali būti rengiami siekiant įgyvendinti įvairius tikslus, bei siekiant patvirtinti labai skirtingus sprendinius, tačiau esamiems statiniams eksploatuoti žemės sklypai formuojami tik Projektais, o ne detaliaisiais planais, ar jų korektūromis. Iš skundžiamo sprendimo ir Administracijos 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. A1-312 turinio matyti, kad rengiama detaliojo plano korektūra nėra sprendžiami klausimai dėl žemės sklypų prie esamų statinių suformavimo. Akivaizdu, kad rengiami detaliojo plano korektūros sprendiniai netrukdo pareiškėjui rengti projektą.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pageidaujamu rengti projektu nesiekia keisti žemės sklypų ribų. Jis siekia tik suformuoti žemės sklypą prie jam priklausančio pastato, o teisės aktų nuostatos tai leidžia padaryti tik rengiant projektą. Aplinkybė, kad galbūt rengiamu detaliojo plano koregavimu bus nustatyti kokie papildomi reglamentai žemės sklypui prie pastato, negali būti pagrindu apriboti pareiškėjui galimybę suformuoti žemės sklypą ir atitinkamai įsigyti jį iš valstybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Aurelijus Gruodis nurodė, jog palaiko skundą jame išdėstytais argumentais, prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais reikalavimais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog tarp šalių nėra ginčo, jog teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas, galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 113 „Dėl detaliųjų planų“ 1.4 punktu patvirtinta Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinė korektūra, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį.
Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punktą, formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nurodytu atveju, t. y. kai žemės sklypai: 1) padalijami; 2) atidalijami; 3) sujungiami; 4) perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje. Pareiškėjas nesiekia nei vieno iš numatytųjų veiksmų, o siekia iš vis naujo žemės sklypo valstybinėje žemėje suformavimo.
Atsakovė akcentuoja, jog Žemės ūkio ministerija bei Aplinkos ministerija yra išaiškinusi, kad projektai, kai galioja detalusis planas, gali būti rengiami tik Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytais atvejais. Negalima situacija, kad neatlikus viešinimo, derinimo, tikrinimo procedūrų, būtų keičiami galiojančio detaliojo plano sprendiniai, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Durpeta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. bei 2019 m. spalio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo pripažinta UAB „Durpeta“ nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus - statinius, poilsio namelius, esančius nesuformuotame žemės sklype, kurio ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini), Palanga.
UAB „Durpeta“ po minėtų teismų sprendimų kreipėsi į atsakovę dėl projekto rengimo. Atsakovė išaiškino, jog nagrinėjamoje situacijoje yra būtina atlikti teritorijoje galiojančio detaliojo plano korektūrą. Susipažinusi su atsakovės išaiškinimu UAB „Durpeta“ sutiko rengti detaliojo plano korektūrą ir ėmėsi teritorijų planavimo dokumento keitimo inicijavimo funkcijų, įskaitant jo finansavimą. Pažymi, jog bendrovė organizuoja ir finansuoja visos teritorijos topografinio plano parengimą, yra pateikusi Palangos miesto savivaldybei pasiūlymą dėl detaliojo plano korektūros ir pasirašiusi sutartį dėl detaliojo plano korektūros inicijavimo. Tolimesni darbai yra atliekami UAB „Vakarų regiono projektai“, kuri šiuo metu jau yra surinkusi planavimo sąlygas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoti asmens UAB „Durpeta“ atstovės I. J. ir advokatė Dalia Stakvilevičiūtė nurodė, jog palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 24 d. sprendimo (8.6)-D3-N-126r-937 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo atsakovė atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020 m. sausio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota A. N. nuosavybės teisė į poilsio paskirties pastatą, teritorijos plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 3 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad projekto tikslas suformuoti žemės sklypą, skirtą pastatui eksploatuoti. Skunde pareiškėjas paaiškino, jog siekia išsinuomoti arba įsigyti valstybinę žemę, esančią prie pastato, todėl yra būtina suformuoti žemės sklypą. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas inicijuodamas projektą siekia dviejų tikslų: 1) ) iš valstybinės žemės suformuoti žemės sklypą (sklypus), skirtą jam nuosavybės teisę priklausančių pastatų eksploatavimui; 2) ateityje suformuotą žemės sklypą (sklypus) išsinuomoti ar įsigyti supaprastintomis sąlygomis.
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. vasario 3 d. prašymą, skundžiamu sprendimu nusprendė jo netenkinti. Skundžiamame sprendime teigiama, kad ginčo teritorija patenka į Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 113 1.4 punktu, detaliojo plano teritoriją. Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. A1-312 pagrindu pradėta rengti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį, detaliojo plano koregavimą teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto molo, pravažiavimo šiaurinėje dalyje ir pėsčiųjų tako pietinėje dalyje detalusis planas. Planavimo organizatorius – Administracijos direktorius, o plano rengimą inicijavo UAB „Durpeta“. Pažymima, jog į rengiamo detaliojo plano teritoriją patenka ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomas pastatas.
Skundžiamame sprendime akcentuojama, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos draudžia projektų rengimą, siekiant suformuoti naują žemės sklypą, kai teritorijoje yra parengtas detalusis planas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 3 d. prašymą.
Atvejus kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-07-01) 40 straipsnio nuostatos. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, jog projektas rengiamas kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei anksčiau nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi jis statinio, prie kuriuo siekiama suformuoti žemės sklypą, savininkas. Pažymėtina, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 2 punktu Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Akivaizdu, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2002 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 113 „Dėl detaliųjų planų“ 1.4 punktu patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinę korektūrą, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį (toliau – ir Detalusis planas). Detalusis planas yra įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre (www.tpdr.lt), registracijos Nr. T00049083. Vertinant Detaliojo plano sprendinius bei atsižvelgiant į interneto tinklalapyje www.regia.lt pateiktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas patenka į kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentu suplanuotą teritoriją.
Pažymėtina, jog kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, žemės sklypai (Nekilnojamojo turto registre įregistruoti arba suplanuoti, bet neįregistruoti žemės sklypai), Projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu (Taisyklių 3 punktas).
Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punktas teigia, jog savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis.
Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjas siekia suformuoti valstybinėje žemėje, prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato, naują žemės sklypą ir ateityje jį ne aukciono tvarka išsinuomoti ar įsigyti iš valstybės. Akivaizdu, jog pareiškėjas neturi tikslo padalinti, atidalyti, sujungti ar perdalyti žemės sklypo ar sklypų, kadangi ginčo teritorijoje nėra suformuotų žemės sklypų, kuriuos rengiamu žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo projekto rengimo metu būtų galima padalinti, sujungti ir t.t.
Taip pat Taisyklių 9 punktas reglamentuoja, kad projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog taip pat draudžiama rengti projektus, jeigu planuojamai teritorijai jau yra rengiamas kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. A1-312 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį, detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto molo, pravažiavimo šiaurinėje dalyje ir pėsčiųjų tako pietinėje dalyje“ pagrindu pradėta Detaliojo plano koregavimo procedūra. Planavimo organizatorius yra Administracijos direktorius. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros numatymas, numatant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinierinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo (-ų) suformavimas, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir naudojimo reglamentų nustatymas. Taigi akivaizdu, jog ginčo teritorijoje yra rengiama Detaliojo plano korektūra, kurios tikslais yra žemės sklypo (sklypų) formavimas, žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo nustatymas.
Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į planavimo organizatorių su prašymu procedūros metu suformuoti žemės sklypą (sklypus) skirtą jam priklausančių pastatų eksploatavimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs pasinaudoti šia teise.
Remiantis anksčiau nurodytu darytina išvada, jog ginčo teritorijoje galioja detaliojo plano sprendiniai, Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo pagrindu yra pradėta rengti Detaliojo plano koregavimo procedūra, kurios tikslai iš esmės sutampa su pareiškėjo tikslais ir Taisyklių 9 punktas nenumato projekto rengimo galimybės, jeigu planuojamai teritorijai jau yra rengiamas detalusis planas ar jo korektūra.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 24 d. sprendimas (8.6)-D3-N-126r-937 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjo Antano Navakausko skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 3 d. prašymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Durpeta“ teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1437,48 Eur. Minėtos bylinėjimosi išlaidos yra grindžiamos Advokatų profesinės bendrijos MAGNUSSON ir partneriai 2020 m, spalio 19 d. pažyma, PVM sąskaita – faktūra, ataskaita ir 2020 m. spalio 19 d. lėšų pervedimo nurodymu. Minėti dokumentai patvirtina, kad UAB „Durpeta“ Advokatų profesinei bendrijai MAGNUSSON ir partneriai sumokėjo 1437,48 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl nagrinėjamu atveju galima teigti, jog sprendimas buvo priimtas UAB „Durpeta“ naudai ir ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jo priedų turinio matyti, kad UAB „Durpeta“ prašo iš pareiškėjo priteisti 1437,48 Eur išlaidų patirtų už jos atstovavimą teismo posėdyje ir pasirengimą bylos nagrinėjimui.
Teismo posėdis byloje vyko 2020 m. spalio 20 d. (2020 m. IV ketvirtis), todėl šiuo atveju aktualus 2020 m. II ketvirčio vidurinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, siekė 1398,5 Eur.
Pažymėtina, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.19 punktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).
Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).
Ataskaitoje nurodoma, kad skaičiuojama už 6,6 val. pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje.
Vadovaujantis 2020 m. spalio 20 d. informacinėje pažymoje esančiais duomenimis nustatyta, kad teismo posėdžio pradžia 10.18 val., o jo pabaiga – 11.11 val. Iš viso posėdis vyko 57 min.. Remiantis minėtomis aplinkybėmis bei Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis konstatuotina, jog advokatė UAB „Durpeta“ interesus teismo posėdyje atstovavo 1 val. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atstovavimo teisme valandą siekia 139,85 Eur (1398,5 * 0,1). Už pasirengimą bylos nagrinėjimui įvertinus bylos sudėtingumą, bylos apimtį ir tai, kad atstovavimo sutartis sudaryta 2020 m. spalio 19 d., t. y. dieną prieš posėdį bei kreiptasi į teismą dėl prieigos prie bylos suteikimo 16:25 val. ir prieiga suteikta 16:45 val., darytina išvada, kad ruošimasis teismo posėdžiui, susipažinimas su procesiniais dokumentais galėjo trukti 1 valandą, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui gali būti atlyginama 139,85 Eur.
Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Durpeta“ prašymas dėl patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir jos naudai iš atsakovo Antano Navakausko priteistinas 279,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Durpeta“ iš pareiškėjo Antano Navakausko priteisti 279,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.