- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1883-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01339-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- F. Ž.
- Atsakovas
- Daugiabučio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės F. Ž. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl savininkų bendrijos nutarimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė F. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimą neteisėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovės F. Ž. ieškinį atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad ieškovė, pakartotinai pateikdama teismui analogišką ieškinį ir prašydama ginčą spręsti įstatymų nustatyta teismine tvarka, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji pasinaudojo įstatyme ir įstatuose nustatyta ginčo sprendimo tvarka, t. y., kad Visuotiniame bendrijos narių susirinkime išrinktam ginčus nagrinėjančiam asmeniui buvo pateiktas atitinkamas pareiškimas dėl ginčo su bendrijos valdymo organu, nes teisės aktai visų pirma numato pareigą tokį pareiškimą pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas vertino, jog nors ieškovė kaip įrodymą pateikia jos 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundo, adresuoto G. A., kopiją, tačiau šio dokumento kopijos pateikimas teismui nepatvirtina jo pateikimo ginčus nagrinėjančiam organui fakto. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad skundo adresatas G. A. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo išrinkta ginčus nagrinėjančiu asmeniu, t. y. ar adresatas yra tinkamas. Skundo kopijoje ranka yra padarytas įrašas, kad adresatas dokumentų nepriėmė, tačiau toks įrašas taip pat nepatvirtina atsisakymo priimti skundą fakto, nes įrašas padarytas pačios ieškovės.
5. Teismas konstatavęs, jog ieškovė, tiesiogiai kreipdamasi į teismą su ieškiniu, nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (pareiškimas ginčus nagrinėjančiam asmeniui nepateiktas), ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė F. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą išspęsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pasinaudojo galimybe ginčą spręsti ne teismine tvarka, tačiau ji buvo ignoruojama. Su ieškiniu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2019 m. liepos 25 d. skundas bendrijos pirmininkui J. R. bei 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundas ginčus nagrinėjančiam asmeniui G. A. Šiose dokumentuose yra nurodyti asmenys, kurie savo parašais patvirtino, kad adresatas dokumentų nepriėmė. Asmenys patvirtinę nepriėmimo faktą ieškinyje yra nurodyti kaip liudytojai, kuriuos prašoma apklausti. Apeliantės nuomone, aplinkybę, kad ikiteisminiu ginčo sprendimo būdu buvo pasinaudota, tačiau ginčus sprendžiantys asmenys nepriėmė jiems adresuoto dokumento, gali būti įrodoma ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir liudytojų pagalba. Įstatymas neteikia prioriteto kuriam nors vienam iš faktinių aplinkybių nustatymo būdui.
6.2. Įstatyme nėra nurodoma, kad nepavykus įteikti dokumento asmeniškai interesantui, turi būti dokumentai priverstinai teikiami įvairiais kitais būdais. Be to įstatymas numato termino, per kurį galima pateikti skundą. Su ieškiniu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad net ir registruotu paštu siunčiant dokumentus jų įteikti buvo neįmanoma. Įteikinėjant tiesiogiai, dalyvaujant bendrijos nariams, interesantai jų taip pat nepriėmė. Iš skundžiamos nutarties turinio neaišku, kodėl teismas įsitikinęs, kad daugkartinis dokumentų įteikimas bus veiksmingas ar būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). LR CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tada, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė F. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2019 m. birželio 27 d. įvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, jog ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
11. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 23 straipsnio, reglamentuojančio ginčų nagrinėjimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. To paties įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 straipsnio nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju iš kartu su ieškiniu pateiktų atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų matyti, jog šių įstatų 62 punktas nustato, kad ginčai tarp bendrijos narių ir valdymo ar kitų bendrijos organų (jų narių) perduodami ginčus nagrinėjančiam asmeniui. Bendrijų įstatymas bendrijos valdymo organus nurodo kaip valdybą ir (arba) pirmininką (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų 19 punktą, aukščiausiasis bendrijos organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, o atsakovės valdymo organus sudaro valdyba ir bendrijos pirmininkas (įstatų 20 punktas). Kiti atsakovės organai nurodyti įstatų 21 punkte.
13. Kaip minėta, šiuo atveju ieškovė F. Ž. ieškiniu prašo teismą pripažinti neteisėtais Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2019 m. birželio 27 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus, t. y. ieškovė, kaip bendrijos narė, nesutinka su visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimais ir juos ginčija. Kadangi yra kilęs ginčas dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų, o bendrijos visuotinis narių susirinkimas nepriskirtinas atsakovės valdymo ir (ar) kitiems organams, todėl ankščiau minėta išankstinė ginčų sprendimo tvarka, ginčijant aukščiausiojo bendrijos organo nutarimus, nėra taikoma (LR CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
14. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, dėl ko be teisėto pagrindo buvo priimta nutartis atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnis), todėl klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovės F. Ž. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.