Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui A. J., kaltinamojo advokatei A. L.-Krantz, nukentėjusiesiems T. P. ir D. S., nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei A. Z., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

ARTŪRAS PARŠELIŪNAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį – universitetinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis , registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 290 str. ir 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2012 m. gruodžio 26 d., apie 7.40 val. tiksliau nenustatytu metu, Alytaus m. Volungės – Jazminų gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo policijos pareigūnų, einančių valstybės tarnautojo funkcijas – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio patrulio D. S. ir patrulio T. P. atžvilgiu necenzūriškus žodžius, tokiu būdu įžeidė policijos pareigūnus, t.. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 str.

Taip pat jis, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei vengdamas sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą prieš valstybės tarnautoją – sudavė rankos delnu per veidą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio patruliui D. S. dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą ir spyrė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio patruliui T. P. į dešinę koją, dėl dešinio kelio sąnario vidinio šalutinio raiščio patempimo, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str.,

Kaltinamasis A. P. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų. Paaiškino, kad įvykio dieną- ryte, atšventęs iš vakaro su draugais Kalėdas bare, būdamas neblaivus, jis ėjo namo per degantį raudoną signalą ir jį sustabdė du policijos pareigūnai. Jie liepė sėstis jam į automobilį, bet jis atsisakė, pradėjo priešintis, todėl pareigūnai jį pasodino į automobilį per prievartą. Reaguodamas į tai jis trenkė delnu vienam pareigūnui į veidą. Tuomet vairuojantis pareigūnas sustabdė mašiną ir priėjo prie jo. Pareigūnui atidarant dureles, kaltinamasis spyrė šiam į koją.

Dėl savo neblaivumo jis nepamena, ar vartojo pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, bet pripažįsta galėjęs naudoti, nes buvo pasipiktinęs pareigūnų veiksmais. Nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų, paaiškino, kad jei būtų buvęs blaivus, tikrai taip būtų nepasielgęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisistatė per pėsčiųjų perėją ėjusiam draudžiamam šviesoforo signalui degančiam vyrui ir paaiškino, jog jis, eidamas per draudžiamą šviesoforo signalą, pažeidė Kelių eismo taisykles. Tai išgirdęs, vyriškis pradėjo kolioti jį, šaukti, rėkdamas „ ko tu čia nori“. Vyriškio abejos rankos buvo kruvinos. Nuvestas į tarnybinį automobilį, minėtas pilietis toliau koliojo jį ir jo kolegą, vadino „ gaidžiais, šūdo gabalais“, todėl buvo nuspręsta šį jaunuolį pristatyti į policijos komisariatą. Privažiavus Statybininkų – Jazminų – Volungės gatvių sankryžą, jis per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip vežamas vyras trenkė ranka patruliui D. S. per veidą ir bandė iššokti iš automobilio. Jis sustabdė automobilį ir, išlipęs priėjo prie galinių dešinės pusės durelių, kurios buvo atidarytos, pro jas jau sulaikytasis buvo iškišęs abejas kojas. Vyras, šaukdamas „ aš tave tuoj perpisiu“, koja spyrė jam į dešinės kojos kelį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. l. 35, 36-37).

Nukentėjusysis D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jaunuolis pradėjo T. P. vadinti necenzūriniais žodžiais „ gaidžiu, mentu, šūdo gabalu“, taip jį įžeisdamas. Vežant minėtą vyrą į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, ties Volungės – Jazminų gatvių sankryža, vyras staiga trenkė ranka jam per veidą, pataikydamas į dešinės pusės skruostą ir, atidaręs automobilio dureles, bandė iššokti iš važiuojančio automobilio. T. P. sustabdė tarnybinį automobilį ir priėjo prie pravertų galinių dešinės pusės durelių. Įsisiautėjęs vyras iš karto spyrė T. P. į dešinę koją ir bandė ištrūkti. Pristačius vyriškį į Alytaus policijos komisariatą, vyriškis toliau nevykdė teisėtų reikalavimų, atsisakė tikrintis girtumą, įžeidinėjo policijos pareigūnus (t1, b. l . 39).

Pareigūnų T. P., D. S. ir R. V. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos veikos padarymo aplinkybes, kad pareigūnams sustabdžius per raudoną šviesoforo signalą einantį kaltinamąjį, jis pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais, kuriuos ir toliau vartojo įsodintas į pareigūnų automobilį, kad kaltinamajam sėdint ant galinės sėdynės, jis trenkė patruliui D. S. per veidą ir bandė šokti iš automobilio, tačiau patrulio buvo sulaikytas. Todėl T. P. sustabdė automobilį ir priėjo prie automobilio durelių, kurios jau buvo atidarytos ir kaltinamasis jau buvo iškėlęs kojas, ir patruliui priėjus prie kaltinamojo, keikdamasis necenzūriniais žodžiais spyrė šiam į koją (t.1., b.l. 1-3).

Ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojos telefoniniu pranešimu komisariatas buvo informuotas, kad į priėmimo skyrių kreipėsi T. P. dėl jam padarytų įvykio metu sužalojimų (t.1., b.l. 4).

Specialisto išvada Nr. G4/13 (06) nustatyta, kad T. P. sužalojimas dėl kliniškai nustatyto dešinio kelio sąnario bidinio šalutinio raiščio patempimo kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamasis A. P. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir 286 str.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja pateikė teismui laiduotojos Z. P. prašymą atleisti kaltinamąjį- jos sūnų A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą, nurodydama, kad kaltinamasis ją myli ir gerbia, klauso jos nuomonės, gyvena su juo viename bute, todėl tarp jų yra tamprūs dvasiniais ryšiai, ir ji yra įsitikinusi, kad jos sūnus ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikaltimų. Z. P. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes.

Prokuroras neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą.

Teismas konstatuoja, kad yra visos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: kaltinamasis pirmą kartą padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dėl jo neteisėtų veiksmų sužaloto pareigūno gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai (t.1, b.l. 116).

Kaltinamasis A. P. baustas administracine tvarka administracine tvarka, tačiau už kito pobūdžio pažeidimus- už KET pažeidimus (T.1., b.l. 60,61), į psichiatrinio kabineto įskaitą ir į priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašytas ( t.1.,b. 66), buvusios jo mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu registruotas darbo biržoje, yra dar jauno amžiaus ir turi pastovią gyvenamąją vietą.

Vertintina ir tai, kad kaltinamasis tik pradėdamas duoti parodymus pirmiausia atsiprašė pareigūnų, kritiškai vertina savo veiksmus, kuriuos jis padarė tik dėl to, kad po švenčių buvo išgėręs ir neadekvačiai reagavo į susidariusią situaciją, pasižadėjo ateityje daugiau nedaryti nusikaltimų.

Šios aplinkybės rodo, kad jo padaryta veika yra atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio, ir kaltinamasis nėra linkusi nusikalsti asmenybė, todėl yra pagrindas tikėti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotoja Z. P. dirba Alytaus vaikų globos namų socialine pedagoge, darbdavio charakterizuoja teigiamai, nėra teista ir bausta administracine tvarka, ką patvirtina byloje esantys duomenys (t.1, 123, 124), todėl teismui nekyla abejonių, kad ši laiduotoja verta pasitikėjimo. Manytina, kad šio žmogaus autoritetas, asmeninės ir dalykinės savybės darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl tenkinant Z. P. prašymą, kaltinamasis A. P. perduotinas jai pagal laidavimą

Siekiant, jog kaltinamasis padarytų tinkamas išvadas ir ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams.

Iš bylos duomenų matyti, kad laiduotojos materialinė padėtis yra sunki- ji yra našlė, sūnaus gydymui skiria didelę dalį savo atlyginimo, jokių santaupų neturi, todėl laidavimas skirtinas be užstato.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina ( t.1, b.l. 53-54 ).

Civilinis ieškinys.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 141,87 Lt. žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu sumokėjo reikalaujamą žalos dydį (t.1., b.l. 116), todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 297 str., 303 str. 4 d., 304 str. 1 d., 305 str. 4 1d., 307 str. 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir 286 str., perduodant pagal laidavimą Z. P., a/k (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą A. P. nutraukti.

Nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams be užstato.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti A. P., kad, jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. P., kad jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Z. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.