- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- 2-16436-944/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11323-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- A. J.
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės G. J. atstovei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovui A. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. J., atstovaudama savo nepilnametę dukrą G. J., pateikė ieškinį kuriuo prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dukrai G. J. dydį ir jį padidinti iki 145 EUR periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad gali ginčą išspręsti taikiai, prašė padaryti pertrauką dėl galimybės sudaryti taikos sutartį.
2015-09-30 teisme gautas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Teismas nurodo, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (LR CK 6.983 str. 1 d.). Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio kodekso normose (LR CK 6.983 str.–6.986 str.) ir civilinio proceso normose.
LR CPK 140 str. 3 d. įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (LR CPK 249, 302 str., 340 str. 5 d.). Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.
Šiuo atveju, ieškinio padavimo teismui dieną G. J. buvo nepilnametė, tačiau pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadijoje tapo pilnamete. Šalys susitarė, kad paramą pilnametei dukrai teiks, kol ji baigs vidurinio ugdymo programą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad faktiškai šalys taikos sutartimi pakeikė ieškinio faktinį pagrindą, t. y. reiškia reikalavimą dėl paramos.
Teismas atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi LR CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 13 str.), kad šalys prašo patvirtinti taikos sutartį ir LR CK 6.983 str. pagrindu, o toks prašymas būtų teismingas tam pačiam apylinkės teismui pagal LR CPK XXXIX skyriuje nustatytus reikalavimus, be to, siekiama išvengti galimų teisminių ginčų ateityje todėl teismo nuomone, yra pagrindas tvirtinti pateiktą taikos sutartį.
Teismas įvertinęs taikos sutarties sąlygas, sprendžia, kad viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymų normos jos neprieštarauja, taikiai sutarta dėl ginčo esmės ir bylinėjimosi išlaidų, teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 2 d., šalims žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patvirtinti ieškovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pasirašytos taikos sutarties sąlygas:
Ieškovė G. J. iš dalies keičia savo ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. kodas (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo iš A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai G. J. (gim. kodas (duomenys neskelbtini)) dydį, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Lt (37,65 EUR) ir priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. J. 145 EUR išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters G. J. (gim. kodas (duomenys neskelbtini)) pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nes šalys šia sutartimi susitaria, kad atsakovas A. J., a.k (duomenys neskelbtini) dukrai G. J. (gim. kodas (duomenys neskelbtini)) teiks materialinę paramą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 145 eurų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kol duktė G. J. pagal vidurinio ugdymo programą mokysis vidurinėje mokykloje, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Atsakovas A. J. įsipareigoja periodines išmokas savo dukrai G. J. sumokėti iki einamojo mėnesio 15d, į jos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą kodas (duomenys neskelbtini). Šalys susitaria, kad kiekviena jų pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.Šalys susitaria, kad daugiau jokių pretenzijų pagal šią sutartį viena kitai neturi.
Civilinę bylą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.