- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-833-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01571-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- K. L.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2013-215/2015 pagal pareiškėjo K. L. skundą dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas K. L. pateikė skundą dėl antstolės E. M. 2015-04-01 patvarkymo dėl pastatytos tvoros ir įkasto riboženklio pastatymo Nr. S3e-14229. Pareiškėjas savo skundą motyvavo tuo, kad 2010-09-20 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 589 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad žemės plotas, dėl kurio kyla ginčas, yra priskiriamas skirtingoms teisinėms sąvokoms. Patvarkymas priimtas ignoruojant Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymo 8 straipsnį, 14 ir 15 straipsnius, CPK 182 straipsnio 4 ir 5 dalis, CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Taip pat nurodo, kad 2015 m. balandžio 1 d. patvarkymas, kuriuo nuspręsta kviesti IĮ „Geolinija“ atstovą, kuris nustatytų reikalingą pašalinti pastatytą tvorą ir įkastą riboženklį, pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-62-785/2010, yra neteisėtas, nes antstolė interpretuos teismo sprendimo vykdymą, nes tik teismas gali išaiškinti kokį riboženklį pagal priimtą sprendimą būtina iškasti. Taip pat nurodė, jog antstolė negali remtis 2010 m. vasario 23 d. teismo sprendime minimu 2009-08-11 IĮ „Geolinija“ planu, nes vykdomojoje byloje yra pateiktas patvirtintas 2011-02-25 IĮ „Geolinija“ planas, todėl išieškotojas pats pažeidė ir panaikino teismo sprendimo vykdymą (CPK 631 str. 1 d. 5 p.). Skolininko nuomone antstolė turėtų taikyti CPK 371 straipsnio 3 dalį, nes bet koks vėlesnis dokumentas, šiuo atveju 2011-02-25 planas, naikina ankstesnį dokumentą, šiuo atveju teismo sprendime minimą 2009-08-11 planą, kuris nėra įregistruotas registre. Nurodė, jog nepanaikintas nė vienas notarinis, juridinis dokumentas, nenuginčytas matininko-eksperto V. J. ir antstolio G. K. konstatavimai vietoje, todėl vadovaudamasis tuo, kad antstolei nėra pateikta teismo pakeistų duomenų, kurie galėtų naikinti jo teisėtai valdomą, pastoviais riboženkliais paženklintą, antstolio konstatuotą vietoje žemės sklypą, pareiškėjas nesutiko su 2015-04-01 patvarkymo Nr. S3e-14229 reikalavimu kviesti IĮ „Geolinija“ atstovą, kuris nustatytų pastatytą tvorą ir įkastą riboženklį, kuriuos reikia pašalinti, kadangi IĮ „Geolinija” yra šališka ir nekompetentinga panaikinti tiek jo, tiek ir jo sutuoktinės notarinius dokumentus bei keisti įrašus apie P. G. 2002-03-17 pirkimo sandorio 17 p. nurodytus atstumus.
Antstolė E. M. išnagrinėjus pareiškėjo skundą 2015 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S3e-20401 atsisakė jį patenkinti. Antstolė patvarkyme nurodė, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, yra įsiteisėjęs ir jis privalo būti vykdomas ir ne antstolio kompetencija spręsti teisminius ginčus. Nurodė, jog atmestinas skolininko skundo argumentas, kad antstolė negali remtis 2010-02-03 sprendime minimu 2009-08-11 IĮ „Geolinija“ planu, nes vykdomojoje byloje yra pateiktas patvirtintas 2011-02-25 IĮ „Geolinija“ planas. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, antstolė privalo remtis 2009-08-11 atliktų kadastrinių matavimų ir sudaryto žemės sklypo planu, kuriuo vadovavosi ir teismas, priimdamas sprendimą. Teigė, jog negali taikyti ir CPK 371 straipsnio 3 dalies, nes tai yra išimtinai tik teismo teisė, todėl antstolė negali nutraukti vykdomosios bylos šiuo skolininko nurodytu pagrindu. Atvejai, kuriems esant vykdomoji byla nutraukiama, yra įtvirtinti CPK 629 straipsnyje, jame išvardintų atvejų sąrašas yra baigtinis, o skolininko skunde nurodytais pagrindais byla negali būti nutraukta, kadangi toks vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindas nėra numatytas įstatyme. Į skolininko argumentą, jog 2015-04-01 patvarkymas Nr. S3e-14229 pažeidžia CPK 278 straipsnį, nes sprendimo vykdymą gali išaiškinti tik sprendimą priėmęs teismas, o 2015-04-30 antstolė savo nuožiūra interpretuos teismo sprendimo vykdymą ieškodama, kokį riboženklį iškasti ir, kokią tvorą nugriauti, antstolė pažymėjo, jog teismo sprendimo vykdymo tvarka antstolei visiškai aiški, todėl kreiptis į teismą CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad teismas jai išaiškintų sprendimo vykdymą CPK 278 straipsnio pagrindu, nėra jokio reikalo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2015-05-26 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas iš 2015 m. balandžio 1 d. antstolės E. M. patvarkymo nustatė, kad antstolė atsižvelgdama į tai, jog 2010-02-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-62-785/2010 buvo priimtas pagal IĮ „Geolinija“ 2009-08-11 atliktus kadastrinius matavimus ir sudarytą žemės sklypo planą, nusprendė kviesti IĮ „Geolinija“ atstovą – kvalifikuota asmenį, kuris nustatytų šalintiną pastatytą tvorą ir įkastą riboženklį, kurie turi būti šalintini pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą Nr. 2-62-785/2010. Teismas sutiko su antstolės argumentais, jog antstolė privalo remtis 2009-08-11 atliktų kadastrinių matavimų ir sudaryto žemės sklypo planu, nes juo vadovavosi ir teismas, priimdamas 2010 m. vasario 23 d. sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas K. L. ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą ir abejoja jo teisingumu bei galimybe įvykdyti, tačiau, kaip jau buvo nurodyta ir 2012 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo antstolis negali vertinti, kas reiškia, jog visi pareiškėjo nurodyti argumentai dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo nagrinėjamai bylai dėl antstolio veiksmų neturi reikšmės. Teismas sprendė, kad antstolė 2015 m. balandžio 29 d. patvarkymu netenkinti K. L. skundo, labai išsamiai ir argumentuotai išanalizavo pareiškėjo skundą ir jo netenkino. Teismas sutiko su antstolės išsakytais argumentais ir sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti 2015 m. balandžio 1 d. antstolės patvarkymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas K. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Apeliantas nurodo, kad matininkas S. J., IĮ „Geolinija“ savininkas – planų autorius, bylinėjimosi metu teismui pateikė du planus, 2009-08-11 data su skirtingomis teisinėmis sąvokomis, skirtingais ribų paženklinimo aktais ir abu planai pasirašyti išieškotojo P. G. parašu. Nurodo, kad nė vienas šių planų nėra suderintas ir priregistruotas registre, kaip buvo 2010-02-23 teismo sprendime įpareigotas P. G.. Už planų, ar vieno jų sudarymą teismas priteisė sumokėti skolininkui, t. y. pareiškėjui, 1799,99 Lt. Remdamasis vietoje teismui pristatytais planais, matininkas nenurodė, nors ir koordinavo riboženklius vietoje. Tai tik įrodo, kad teismui buvo duoti melagingi duomenys – atstumai, kaip ir tvirtino pareiškėjas skunde antstolei.Apelianto teigimu, šalys, pasirašydamos protokolą vietoje, patvirtino antstolės motyvuotą teiginį, kad K. L. teisėtai valdo savo žemės sklypą ir nėra užėmęs išieškotojui „priklausančio“ 9665 m² žemės ploto. Tai yra CPK 629 str. l d. 7 p., kad skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo. Vykdymo atveju, būtų pažeistas materialinės teisės normos apelianto nuosavybei, kaip nurodo CPK 330 str. Teismo sprendimu 2010-02-23 ieškovas materialinės žalos neturi.Apeliantas nurodo, kad matininkas ir antstolės padėjėjai 2015-04-30 10 val. vietoje ir dalyvaujant gretimų sklypų savininkams dėl riboženklių buvimo vietų pažeidimų nenustatė, liko galioti Z. Š. patvirtintas 2008-07-30 administracinis aktas. Vadovaujantis šiuo aktu, bei LR administracinių teisių pažeidimų kodekso 47 str. nuostatomis: pastovių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba gadinimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų, todėl nei pareiškėjas, nei antstolė negali patenkinti išvestinių P. G. reikalavimų. Tuo labiau kad šalims jau galioja LR Konstitucinė senatis notariniams sandoriams.
Atsiliepimas
Antstolė E. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde dėl antstolės veiksmų, nepateikdamas nė vienos aiškios, esminės teisės normos taikymo klaidos ar įstatymo pažeidimo, kurį galimai padarė pirmosios instancijos teismas, ir dėl kurios būtų pagrindas civilinėje byloje Nr. 2-2013-215/2015 priimtą procesinį sprendimą naikinti arba keisti. Pareiškėjo 2015-04-22 surašytas skundas dėl antstolės veiksmų antstolės kontoroje gautas 2015‑04-23, 2015-04-29 buvo parengtas patvarkymas dėl atsisakymo patenkinti skundą Nr. S3e‑20401 ir 2015-04-30 registruotu laišku išsiųstas šalims, pareiškėjui patvarkymas įteiktas 2015-05-02. Kadangi vietos apžiūra vyko 2015-04-30 10 val. ir vietos apžiūros protokolas buvo surašytas jau po patvarkymo dėl atsisakymo patenkinti skundą Nr. S3e-20401 parengimo ir jo išsiuntimo šalims, pareiškėjo atskirajame skunde įvardinti vietos apžiūros argumentai, kaip pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo pagrindimas, turi būti atmestini visiškai, nes 2015-04-30 įvykusi vietos apžiūra jokios reikšmės ar įtakos nei antstolės patvarkymui dėl atsisakymo patenkinti skundą, nei pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ar pagrįstumui neturi ir negali turėti. Antstolė nurodo, kad ginčas tarp ieškovo P. G. ir atsakovo K. L. dėl žemės sklypo ribų atstatymo išspręstas jau 2010-02-23, teismo sprendimas įsiteisėjęs ir pareiškėjas privalo tiek jį, tiek antstolio reikalavimus vykdyti, tačiau jis specialiai bando sprendimo vykdymą vilkinti, įtraukdamas tiek ieškovą, tiek antstolį, tiek teismus į naujus teisminius ginčus, primygtinai bandydamas paneigti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos 2010-02-23 teismo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų, susijusių su įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, vykdymu.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo antstolei, pareiškėjas prašė panaikinti antstolės E. M. 2015-04-01 patvarkymą, kuriuo, be kita ko, nuspręsta kviesti į vietos apžiūrą IĮ „Geolinija“, kadangi, pareiškėjo teigimu, ši įmonė yra šališka ir nekompetentinga panaikinti pareiškėjo ir jo sutuoktinė notarinius dokumentus bei keisti P. G. pirkimo sandorio įrašus, be to pareiškėjas teigė, kad antstolė negali vadovautis 2009-08-11 IĮ „Geolinija“ planu, nes vykdomojoje byloje yra priimtas kitas 2011-02-25 IĮ „Geolinija“ planas. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundų netenkino.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su 2015-04-30 antstolės vykdyta vietos apžiūra, kadangi priimant skundžiamą patvarkymą šios aplinkybės dar neegzistavo, jų nenagrinėjo nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamos nutarties teisėtumui šie apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo procesinių dokumentų, pareiškėjas, kaip teisingai pažymėjo tiek antstolė, tiek apylinkės teismas, nurodydamas argumentus, kad teismui buvo duoti melagingi duomenys, kad 9665 m² žemės plotas P. G. nepriklauso, kad pareiškėjas teisėtai valdo šį žemės plotą, iš dalies nesutinka su 2010-02-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-785/2009, kuriuo buvo nustatyta, jog ieškovo P. G. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo K. L. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, eina pagal (duomenys neskelbtini) upelį, taip, kaip pavaizduota IĮ „Geolinija“ 2009‑08‑11 atliktuose kadastriniuose matavimuose bei sudarytame žemės sklypo plane. Teismo sprendimu buvo pripažinta, kad atsakovas K. L. neteisėtai yra užėmęs ieškovui P. G., nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9665 m² žemės plotą, pavaizduotą IĮ „Geolinija“ 2009-08-11 atliktuose kadastriniuose matavimuose bei sudarytame žemės sklypo plane. Minėtu teismo sprendimu K. L. buvo įpareigotas atlaisvinti užimtą 9665 m² žemės plotą, priklausantį ieškovui P. G. nuosavybės teise, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį rytinėje (duomenys neskelbtini) upelio pusėje ir pašalinti pastatytą tvorą bei įkastą riboženklį. Būtent šią 2010-02-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį priverstinai vykdo antstolė E. M..
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Mažeikių rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kuriuo pareiškėjas teigė, kad antstolė negali vadovautis 2009-08-11 IĮ „Geolinija“ planu, nes vykdomojoje byloje yra priimtas kitas 2011-02-25 IĮ „Geolinija“ planas. Pažymėtina, kad būtent 2009-08-11 IĮ „Geolinija“ planas yra įvardytas 2010‑02-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, konstatuojant, kad K. L. neteisėtai yra užėmęs P. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 9665 m² žemės plotą, pavaizduotą IĮ „Geolinija“ 2009-08-11 atliktuose kadastriniuose matavimuose bei sudarytame žemės sklypo plane ir įpareigojant pareiškėją (šioje byloje) pašalinti pastatytą tvorą bei įkastą riboženklį.
Kadangi pareiškėjo atskirajame skunde nėra nurodoma argumentų dėl IĮ „Geolinija“ kvietimo į vietos apžiūrą ir šios įmonės šališkumo, apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo nevertina.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiriesiems skundams taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios apeliacinių skundų nagrinėjimą (CPK 338 str.). CPK 306 straipsnyje, be kita ko, nurodoma, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodoma kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą, be to, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto atskirajame skunde iš esmės nėra nurodyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu, apelianto atskirajame skunde nenurodoma, kokius procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimus padarė Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, o tik deklaratyviai nurodoma, kad nutartis yra neteisėta, be to, kaip jau minėta, nurodomos su nutarties priėmimu visiškai nesusijusios aplinkybės. Todėl remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, dėl ko pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Darytina išvada, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.