- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-486-493/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00017-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. H. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimo E. H. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau Institucija) specialistė surašė E. H. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-10-18, apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini) g. Marijampolėje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties), važiuodamas atbuline eiga kliudė stovinčius betoninius gėlių vazonus ir juos sudaužė. Eismo įvykio metu apgadino automobilį ir Marijampolės savivaldybei priklausantį turtą – gėlių vazonus, su savimi neturėjo ir patikrinimui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-22 nutarimu E. H. pripažintas kaltu padarius LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Šalies argumentai
E. H. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-22 nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas pareigą visapusiškai išnagrinėti bylai reikšmingas aplinkybes, privalėjo užduoti klausimus specialistui kiek laiko rastos narkotinės medžiagos yra išbuvusios žmogaus organizme, koks jų intensyvumas, koks jų kiekis, ar galėjo žmogus būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, pavartotų prieš 2 savaites, kiek laiko po pavartotų narkotinių medžiagų žmogus gali išlikti apsvaigimo būsenoje. Šios aplinkybes išaiškintos nebuvo, apsvaigimo faktą teismas grindžia vien euforine žmogaus būsena, kuri gali būti žmogaus charakterio bruožas nuo gimimo. Be to, specialistui nebuvo užduotas klausimas, ar vartojant nustatytos rūšies narkotines medžiagas būdingos haliucinacijos. Teismas nepagrįstai nepripažino buvus būtinojo reikalingumo situaciją, kadangi apeliantas važiavo siekdamas apsiginti nuo jį užpuolusių asmenų. Skundo autorius nuomone nutarime taip pat nepagrįstai nepasisakyta, koks kiekis medžiagų šlapime surastas ir koks kiekis gali sukelti apsvaigimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo E. H. skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-22 nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone teismas teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai E. H. pripažino kaltu ir nubaudė.
Motyvuojamoji dalis
E. H. apeliacinis skundas atmetamas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymo nėra ir aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde ginčijamas kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje klausimas. Skundo autorius nurodo, kad teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, ko pasekoje buvo priimtas neteisingas sprendimas.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su E. H. nuomone, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal LR ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (LR ATPK 256 straipsnis). LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad E. H. kaltė padarius LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Teismas, spręsdamas E. H. administracinės atsakomybės klausimą, pagrįstai nustatė, kad ta aplinkybė, jog apeliantas vairavo būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, įrodyta liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, kuria nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo. Patrulis R. P. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio pažymėjo, kad patikrinus vairuotojo neblaivumą, prietaisas rodė 0,00 promilės. Tačiau matėsi apsvaigimo požymiai, vairuotojo buvo nekoordinuoti judesiai, akių vyzdžiai išsiplėtę. Dėl to vairuotojas buvo pristatytas į ligoninę (b. l. 7). Šias aplinkybes liudytojas patvirtino apklausiamas teisme. Nenustatyta, kad R. P. būtų asmeniškai pažįstamas su pažeidėju, kad turėtų suinteresuotumą pakenkti, dėl ko duotų melagingus parodymus. Be to, minėto liudytojo nurodytas aplinkybes, kad eismo įvykio vietoje buvęs vairuotojas atrodė apsvaigęs, patvirtina ir objektyvus rašytiniai įrodymai. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu nustatyta, kad 2012-10-18, 00.50 val., pristatytas pilietis E. H.. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad asmuo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, šlapime rasta kanabinoidų, vairuoti negali (b. l. 12). Specialisto išvada Nr. T-N 2060/12(01) nustatyta, kad E. H. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 11). Teismas, tikslindamas apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų nustatymo aplinkybes, teismo posėdyje apklausė gydytoją V. K., kuri patvirtino, kad policijos buvo atvežtas asmuo įtariant, kad jis apsvaigęs, buvo paimtas šlapimas, atlikta apžiūra. Vizualiai matėsi koordinacijos sutrikimai, asmuo buvo euforiškas, aiškino, kad kažkas bandė nužudyti, buvo nenuoseklus, mintys šokinėjo. Gavus atsakymą iš laboratorijos įtarimai, kad asmuo apsvaigęs, pasitvirtino, šlapime buvo surasta narkotinių medžiagų (b. l. 56). Aukštesnės instancijos teismo nuomone aplinkybė, kad E. H. vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, yra nustatyta neginčijamai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas turėjo nustatyti, koks narkotinių medžiagų kiekis organizme, kiek laiko organizme narkotinės medžiagos po jų vartojimo išlieka, koks tų medžiagų intensyvumas, juridinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį neturi.
LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą ar turto sugadinimą, padarytą neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, tai, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo su pažeidimu susiję ir tai, kad pažeidimą jis padarė būdamas apsvaigęs. Įstatyme nėra numatytas reikalavimas, priešingai negu sprendžiant administracinės atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, klausimą, kad asmens veiksmų kvalifikavimas pagal minėtą straipsnį galimas tik tada, kai asmens organizme nustatomas tik tam tikras kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pats vairavimo apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų faktas yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino E. H. nurodytą aplinkybę, kad automobilį jis vairavo būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi jį užpuolė nepažįstami asmenys ir jis nuo jų bėgo. Ši apelianto versija buvo paneigta tiek nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. H. pareiškimą medžiagoje. Skundo autorius, deklaratyviai nurodydamas, kad jam buvo kilusi grėsme sveikatai ir gyvybei, nepateikė jokių šią versiją patvirtinančių įrodymų. Nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino aplinkybės, kad apeliantas buvo persekiojamas, kad jam buvo grasinama. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų skundo autoriaus nurodytas aplinkybes, byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nustatęs E. H. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, pagrįstai pripažino jį kaltu padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė administracines nuobaudas straipsnio sankcijoje numatytose ribose jas tinkamai individualizuodamas. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. H. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.