- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- A6.-687-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00471-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. L.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, dėl to, kad jis, būdamas UAB „D.“ (toliau – ir Bendrovės) vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), geriausiai žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, t.y., kad jo valdoma Bendrovė buvo nemoki, turėdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos nevykdė ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą R. L., kaip UAB „D.“ buvusiam vadovui, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
R. L. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pripažino ir parodė, kad apie bankroto bylą žino. Dėl bankroto niekur nesikreipė dėl naivumo, iš pradžių viskas sekėsi neblogai. Įmonė užsiėmė (duomenys neskelbtini), turėjo kelias sutartis su (duomenys neskelbtini) įmone dėl (duomenys neskelbtini). Įmonėje buvo nuomojamų automobilių, jie turėjo ir savo. Jie su buvusiu akcininku įnešė pinigų į įmonę, viskas buvo gerai, baigėsi projektas, kadangi jau turėjo pajėgumą, planavo tęsti veiklą su kitomis įmonėmis, deja, tas nepavyko, tada jie pradėjo kitą veiklą, t.y. (duomenys neskelbtini) ir ta veikla nepasiteisino. Laikui bėgant jie suprato, kad negali konkuruoti su vietiniais prekybininkais ir pamažu kaupėsi ta suma. Jis niekur nesikreipė galbūt dėl neišprusimo, nepasidomėjo, nepasigilino, dar buvo tas naivumas, kad gal pavyks atgaivinti verslą. Tačiau laikas bėgo ir niekas nesikeitė, gavosi kaip yra. Dabartinės jo įmonės veikla yra (duomenys neskelbtini), jis rado kitą partnerį, kuris yra ilgametis šios srities darbuotojas, naujoje įmonėje viskas einasi gerai, įmonė skolų neturi. UAB „D.“ tyčinio bankroto nebuvo, jis yra gavęs nuobaudą, kaip vadovas dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, tai buvo maždaug 2018 metų pabaigoje. Įmonė buvo patikrinta, jie tikrai stengėsi viską daryti tvarkingai pagal įstatymus, bet tai buvo pirma įmonė, pirmas verslas, tik paskui suprato, kad ne viską darė gerai. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir gailisi, tai jam didžiulė asmeninė pamoka, ateityje stengsis to išvengti visais būdais. Dėl baudos norėtų paprašyti ilgesnio baudos sumokėjimo laikotarpio, jeigu galima, kad būtų apie 100 eurų per mėnesį. To prašo dėl savo turtinės padėties, mažamečių vaikų ir įsipareigojimų bankui.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Tačiau JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „D.“ Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), dar iki įsigaliojant JANĮ, ir Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi Bendrovei bankroto byla buvo iškelta vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ir šioje administracinio nusižengimo byloje vadovaujasi ĮBĮ nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Iš pateiktų nuostatų matyti, jog įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Iš bylos medžiagos matyti, jog per įstatymo nustatytą terminą nei kreditoriai, nei pats įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „D.“ buvęs vadovas yra R. L. kuris, šias pareigas ėjo ir Bendrovės vardu veikė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) (b. l. 4), todėl būtent R. L. tenka atsakomybė už tai, kad žinodamas Bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimus, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo, jis šios pareigos nevykdė. Teismo posėdyje R. L. savo kaltę pripažino pilnai, nurodė, kad jam buvo žinoma UAB „D.“ finansinė padėtis, įmonei pakeitus veiklą, ta veikla nepasiteisino, jie negalėjo konkuruoti su kitomis įmonėmis, pamažu kaupėsi įsipareigojimų suma, tačiau dėl bankroto niekur nesikreipė, naiviai tikėjosi atgaivinti verslą, tačiau to padaryti nepavyko. Taigi byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad R. L., būdamas UAB „D.“ vadovu, žinodamas, jog įmonė yra nemoki, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, todėl jo veiksmai pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis (UAB (duomenys neskelbtini)), gauna pastovias pajamas, yra nevedęs, kaip pats nurodė, augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, jo sugyventinė registruota Užimtumo tarnyboje, duomenų apie asmens teistumą byloje nėra, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis praeityje baustas administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą, tačiau minėta nuobauda nebegaliojanti. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus įstatyme įtvirtinam minimaliam dydžiui.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Teismo posėdžio metu R. L. prašė jam nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo laikotarpį, ją mokant dalimis po 100 eurų per mėnesį. Prašymą motyvavo savo turtine padėtimi, tuo, kad turi mažamečius vaikus ir turi įsipareigojimų bankui. Tačiau R. L. teismui nepateikė jokių šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Vien iš R. L. žodžiu išsakytų teiginių, jam nepateikus juos pagrindžiančių dokumentų, teismas negali įvertinti jo turtinės padėties ir padaryti pagrįstos išvados, kad baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą laikotarpį jam būtų didelė ir neproporcinga finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, R. L. prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis šiuo metu netenkintinas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
R. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-687-1123/2020.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.