Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. B. ieškinį atsakovei VĮ Turto bankas, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

5. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovo senelė B. T. K. 1992 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys ir santuokos liudijimas patvirtina, kad B. T. K. ir V. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Ištuokos liudijimas patvirtina, kad B. T. K. ir V. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 7 d. medicininio mirties liudijimo Nr. 21-80442911 nustatyta, kad B. T. K. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės Neringos Matulionienės 2021 m. gruodžio 9 d. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. 12131, patvirtina, kad po B. T. K. mirties ieškovas priėmė jos palikimą pagal testamentą. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad V. S. palikimo niekas nepriėmė. Kaip nurodė ieškovas, ginčo butą iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir iki santuokos sudarymo su V. S. ieškovo senelė valdė nuo 1968 m. sausio 9 d. tuometinio Šiaulių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduoto orderio pagrindu, 1992 m. liepos 23 d. sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį turto kainą sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis – savo valstybės vienkartinėmis išmokomis, o V. S. nei santuokos nutraukimo metu, nei vėliau nereiškė reikalavimų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Ieškovas prašo ginčo turtą pripažinti jo senelės asmenine nuosavybe, todėl ieškovo ieškinio reikalavimo dalykas yra bendrosios jungtinės nuosavybės režimo turtui prezumpcijos paneigimas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Todėl, nors ginčo turtas buvo įgytas 1992 m. liepos 23 d., o santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), dėl turto teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

7. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vadinasi, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

9. Kaip minėta, ieškovas siekia, kad ginčo turtas, nors ir įgytas B. T. K. būnant santuokoje su V. S., būtų pripažintas mirusios B. T. K. asmenine nuosavybe. Tuometinio Šiaulių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 m. sausio 9 d. išduotas orderis patvirtina, kad buvusiam ieškovo senelės sutuoktiniui R. K. ir jo šeimai buvo suteiktas apsigyventi butas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), t. y. ieškovo senelė butą valdė nuo 1968 m. sausio 9 d., o nuo 1973 m. kovo 28 d. ieškovo senelės vardu buvo užvesta asmeninė sąskaita šiam butui. 1992 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovo senelė įsigijo 1/2 dalį buto už savo valstybės vienkartines išmokas. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009). Ieškovo senelė ir V. S. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), o V. S. nei santuokos nutraukimo metu, nei vėliau reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nereiškė, jo palikimo niekas nepriėmė. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybė patvirtina, kad ginčo turtas buvo įgytas už B. T. K. asmenines lėšas ir kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovo senelės valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn su V. S.. Todėl laikytina, kad ieškovas paneigė bendrosios jungtinės nuosavybės režimo ginčo turtui prezumpciją.

10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įsigyta ieškovo senelės B. T. K. jai būnant santuokoje su V. S., asmeninės nuosavybės teise priklausė B. T. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (8.4MR)TP-22-T-723-2771 ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gegužės 27 d. pažyma Nr. (12.35Mr)PT-4277 patvirtina, kad išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 422,52 Eur. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

13. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės ar neatsargių veiksmų, o atsakovė susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Byloje susidarė situacija, kad ieškovui teko kreiptis į teismą su ieškiniu, nes ieškovo senelė ir sutuoktinis tinkamai neįformino turto pasidalinimo po santuokos nutraukimo. Visa tai yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įsigyto B. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jai būnant santuokoje su V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė B. T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.