Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinio atsakovei J. P. dėl turtinės žalos priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 797,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 29,04 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti pareiškimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje numatyta, kad ieškiniai pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Ieškovė ieškinį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pateikė pagal turto - buto, nuosavybės teise priklausančio J. P., iš kurio galbūt buvo aplietas ieškovės apdraustas butas, buvimo vietą.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės turtinę žalą, todėl ieškinys turi būti pateikiamas, vadovaujantis bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, teismingumą nustatant pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).

CK 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnis). Teismas nustatė, kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nurodytų CK 2.17 straipsnyje, bet ne vieninteliu, nulemiančiu skolininko gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir bylos teismingumą, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtent jos ieškinyje nurodytu adresu yra atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta, su kuria ji yra labiausiai susijusi, ir, kad atsakovė šiuo metu savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Palangos miesto savivaldybę. Aplinkybės, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto Palangos mieste, dar neįrodo, jog ji gyvena šiuo adresu, ir kad ši vieta yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta, juolab, kad SoDros duomenimis nustatyta, jog atsakovė ne tik deklaruoja savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bet ir dirba(duomenys neskelbtini) , esančioje Vilniuje.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinio padavimo metu nėra galimybės nustatyti tikrąją atsakovės gyvenamąją vietą, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės gyvenamoji vieta turėtų būti jos deklaruota gyvenamoji vieta, kuri be kita ko, sutampa su atsakovės darbo vieta, kas atitinka CK 2.17 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nustatyta Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės pateiktas ieškinys neteismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ieškovei (duomenys neskelbtini) grąžintinas 2019 m. kovo 7 d., sumokėtas 21,00 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. P. dėl turtinės žalos priteisimo ir grąžinti kartu su priedais jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 7 d., sumokėtą 21,00 Eur žyminį mokestį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.