- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- ATP-125-133/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-01274-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Romualdas Lincevičius
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. O. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutarimo D. O. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. O. S. (toliau – pareiškėja) už tai, kad ji 2009 m. gegužės 21 d. savavališkai, nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą teisę, ginčijamą kito asmens - nesutiko įsileisti į namus (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkės R. Ž. bei jos įgalioto asmens J. A. B., kol be teismo sprendimo nebus padalintas turtas – namas, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 8 d. nutarimu pripažino D. O. S. kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. O. S. skundą, 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi paliko Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 8 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas nurodė, kad Administracinė komisija, išnagrinėjusi bylą, įvertinusi dalyvavusių asmenų parodymus ir rašytinius įrodymus, surinktus byloje, teisingai kvalifikavo D. O. S. padarytą pažeidimą pagal ATPK 188 str. - kaip savavaldžiavimą, ir, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą, ATPK 31 str. l d. 10 p., paskyrė nuobaudą norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, paskirdama švelniausią nuobaudą - įspėjimą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, pareiškėja D. O. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį bei Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės 2011 m. vasario 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodė, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį patraukta ir nubausta nepagrįstai, kadangi administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Pažymėjo, kad teismas pažeidė jos teisę į būsto neliečiamumą, nes visame name gyvena ji viena, o R. Ž., kuri yra paveldėjusi dalį namo, kai mirė pareiškėjos sūnus jos sutuoktinis A. Ž., čia negyvena. Mano, kad R. Ž. gali pretenduoti į nuosavybę, tik tada, kai teismas atidalins kiekvienam bendraturčiui dalis, todėl negali savavališkai brautis į būstą. Taip pat pareiškėja nurodė, kad neprivalo R. Ž. duoti raktą į savo butą.
Atsiliepimas
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo, pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus bei patikrinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo, taikymo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veiksmų teisėtumą, tai yra, ar asmuo savo tariamą arba tikrą teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.
Pareiškėja kaltinama tuo, kad nesutiko įsileisti į namus (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkės R. Ž. bei jos įgalioto asmens J. A. B., kol be teismo sprendimo nebus padalintas turtas – namas. Šios aplinkybės byloje neginčijamos, todėl laikytinos įrodytomis.
D. O. S. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 16 – 17), tiek apeliaciniame skunde (b. l. 21 – 22) nurodė, kad R. Ž. jai priklausančios namo dalies nėra įstatymu nustatyta tvarka atsidalijusi, tačiau reikalavo duoti namo raktus. Pareiškėja nesutiko su šiuo reikalavimu, nes gyveno viena visame name. Nurodė jog šiuo metu ji yra davusi raktą nuo namo dalies R. Ž., tačiau jai vis tiek yra skaudu, jog R. Ž. pretenduoja į namo dalį, nes ji viena namą tvarkė, rūpinosi, remontavo, prižiūrėjo. Mano, kad R. Ž. gali pretenduoti į nuosavybę, tik tada, kai teismas atidalins kiekvienam bendraturčiui dalis, todėl negali savavališkai brautis į būstą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi šiuo atveju teismo sprendimu naudojimosi ginčo namu tvarka nenustatyta, D. O. S. ir R. Ž. joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, privalėjo valdyti, naudoti ir disponuoti jų bendru sutarimu. Administracinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja teisminio proceso metu nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų jos teisę neįsileisti į namus J. (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkės R. Ž. bei jos įgalioto asmens J. A. B., kol be teismo sprendimo nebus padalintas turtas – namas. Remiantis tuo darytina išvada, kad savo tikrą teisę D. O. S. įgyvendino nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad R. Ž. gali pretenduoti į nuosavybę, tik tada, kai teismas atidalins kiekvienam bendraturčiui dalis, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai yra nesutarimas tarp bendraturčių, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šiuo atveju, esant pareiškėjos ir R. Ž. nesutarimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo, tiek pareiškėja, tiek R. Ž. turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl naudojimosi ginčo namu tvarkos nustatymo.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
D. O. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.