Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-10 · Civilinė byla Nr. e2S-683-390/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
e2S-683-390/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
A. S., G. K.
Advokatai
Aurelija Maumevičė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-683-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05493-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18; 3.1.18.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S., atstovaujamos advokatės Aurelijos Maumevičės, atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6317-802/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Asvega“ ieškinį atsakovams A. S. ir G. K. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3 856,73 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš atsakovės A. S. priteisti 11 976,00 Eur žalos atlyginimą dėl įmonės turto sumažinimo bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo G. K. nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 3 856,73 Eur sumai, taip pat areštuoti atsakovei A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 15 832,73 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad atsakovai nepripažįsta padaryto teisės pažeidimo, turi polinkį „apeiti“ įstatymus (akivaizdžiai numatydami gresiantį bankrotą ir siekdami išvengti atsakomybės, įmonės akcijas pardavė asmeniui, kuris negali ir neketina vadovauti įmonei), o tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovai gali ieškoti būdų, kaip išvengti prievolės vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui G. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises 3 856,73 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovui jį saugoti ir naudotis, o nustačius, kad atsakovas tokio turto turi nepakankamai, areštuoti jo pinigines lėšas esančias atsiskaitomosiose banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti žalos atlyginimą ieškovui ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu; areštuoti atsakovei A. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises 15 832,73 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei jį bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovei jį saugoti ir naudotis, o nustačius, kad atsakovė tokio turto turi nepakankamai, areštuoti jos pinigines lėšas esančias atsiskaitomosiose banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti žalos atlyginimą ieškovui ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Teismui ieškovės nurodytas reikalavimo faktinis pagrindas leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė reiškia atsakovams tikėtinai pagrįstą turtinį reikalavimą dėl 15 832,73 Eur sumos išieškojimo, kuri laikytina ženklia. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į reiškiamo reikalavimo dydį, į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes apie solidarios skolininkės veiksmus sudarant įmonei nenaudingus sandorius ir perleidžiant įmonės turtą, teismas sprendė, jog yra reali grėsmė, kad nesiėmus skolos išieškojimo užtikrinimo priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Atskiruoju skundu atsakovė A. S., atstovaujama advokatės Aurelijos Maumevičės, prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti atsakovės turtą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi dėl sekančių argumentų.

Ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 3 856,73 Eur žalos atlyginimą yra nepagrįstas jokiais įrodymais, nepateikta jokio konkretaus nurodytos sumos apskaičiavimo. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11 976 Eur žalos atlyginimą dėl įmonės turto sumažėjimo nepagrįstas duomenimis apie parduoto automobilio būklę, nei duomenimis apie realią automobilio rinkos kainą, pateikti duomenys prieštaringi. Todėl nėra galimybės bent preliminariai nustatyti, kad ieškovės atsakovei pareikštas reikalavimas dėl 15 832,73 Eur žalos (3 856,73 Eur + 11 976 Eur) priteisimo teismo galėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo taikyti ir šio reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Šalies argumentai

Ieškovė, motyvuodama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remiasi išimtinai savo nuomone, jokio realaus būtinumo tikslu taikyti 15 832,73 Eur vertės apribojimus atsakovės turtui nepateikė. Ieškovė nepateikė ir jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė ieškovės ir/ar jos kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, atliko kitus neteisėtus veiksmus, todėl pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu, įstatymų laikymusi, nėra, taip pat nėra pagrindo manyti, kad nesiėmus atitinkamų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovės neteisėti veiksmai, nesąžiningumas grindžiamas išimtinai deklaratyvaus, faktinio pagrindo neturinčiais motyvais, todėl ieškinio suma šiuo atveju neturėjo būti lemiama, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų paskirties, nes pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą atsakovės atžvilgiu, be to, neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo, teisingumo principų, pažeidžia viešą interesą, dėl jų taikymo galintys atsirasti nuostoliai gali būti didesni, nei jų netaikius. Atsakovės turimas turtas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu Marijampolė, (duomenys neskelbtini), įkeisti, dėl to disponavimas jais, net teismui ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apribotas. Atsakovė jokio vertingo kilnojamojo turto, turtinių teisių, kuriuos būtų galima areštuoti, neturi. Atsakovės gaunamos pajamos (vienintelės) – nuo 282,45 Eur iki 341,52 Eur (į rankas) naudojamos būtiniesiems atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, kartu su paskolintomis lėšomis. Atsakovė 2007-02-06 Kredito sutarties Nr. 2050718090023-03 pagrindu, iš SEB banko yra paėmusi kreditą gyvenamojo namo statybai. 2015-11-20 atsakovės SEB bankui mokėtina suma buvo 297,46 Eur, 2015-12-20 - 301,86 Eur, 2016-01-20 bus 302,03 Eur. Už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną atsakovė privalo mokėti SEB bankui 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius. Už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną atsakovė privalo mokėti SEB bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius. Atsakovė yra įsipareigojusi užtikrinti, kad jos finansinė būklė sutarties galiojimo metu nepablogės ir kad ji tinkamai vykdys kitose tarp atsakovės ir SEB banko ar su juo susijusiomis įmonėmis bei su kitomis finansų įstaigomis sudarytose sutartyse nustatytus finansinius įsipareigojimus. Atsakovei nevykdant nurodytų įsipareigojimų, SEB bankas turi teisę nutraukti Kredito sutartį prieš terminą, ir skolą pradėti išieškoti iš įkeisto turto. Atsakovė 2014-12-12 yra sudariusi Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią kas mėnesį turi mokėti Lizingo gavėjui po 132,87 Eur. Dėl lėšų arešto atsakovė negalės patenkinti būtinųjų nepilnamečio sūnaus poreikių, sutriks atsiskaitymai su banku, taip pat lizingo davėju. Dėl to atsakovė (jos šeima) patirs nuostolius. Be to, bankas turės teisę nutraukti Kredito sutartį ir išieškoti iš hipoteka įkeisto šeimos turto. Tiek dėl lėšų arešto, tiek dėl lizinguojamos transporto priemonės valdymo teisės arešto, lizingo davėjas turės teisę nutraukti Lizingo sutartį ir parduoti transporto priemonę už pasirinktą kainą, likusių piniginių lėšų atsakovei neatlyginant, taip pat reikalauti iš atsakovės netesybų. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, kuri turto, kaip nurodo pati ieškovė, neturi, todėl atmetus ieškinį, ieškovė neturėtų galimybės atlyginti atsakovei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės patirtų nuostolių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Asvega“ prašo atsakovės A. S. atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį, priteisti iš atsakovės 130 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ieškovė nurodo, kad apeliantė iš esmės pasisako dėl bylos aplinkybių, dėsto nesutikimo su ieškiniu motyvus. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Ieškovė, teigdama apie grėsmes dėl sprendimo įvykdymo, remiasi jau turima atsakovės elgesio istorija. Atsakovė, prieš parduodama akcijas verslu nesuinteresuotam asmeniui, kuris jokios veiklos nevykdė, tikėtinai siekė nuslėpti vertingą įmonės turtą – automobilį, tuo pačiu jo nuosavybę išlaikydama savo šeimos narių rate bei siekdama ir toliau jį valdyti. Tai reiškia, kad atsakovė labai tikėtinai turi polinkį „apeiti“ teisės aktus, siekti išvengti atsakomybės. Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Apeliantė sprendimo nevykdymo riziką paneigiančių argumentų nepateikė. Pati apeliantė nurodo, kad jos turimas turtas įkeistas, o gaunamos pajamos tik iki 341 Eur per mėnesį. Esant tokiai situacijai, reikalavimo suma siekianti daugiau nei 15 tūkstančių Eur, gali būti vertinama kaip didelė apeliantės, kaip fizinio asmens, atžvilgiu. Apeliantė nenurodo, kuo pasireikštų neproporcingai dideli suvaržymai ir kuo pasireikštų viešo intereso svarba.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, nepažeidė proporcingumo principo, dėl ko buvo priimtas pagrįstas procesinis sprendimas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. S., iki 2013 m. kovo mėn. buvusios ieškovės akcininkės ir vadovės, 15 832,73 Eur žalos atlyginimą. Žalą kildina iš atsakovų A. S. ir G. K. (ieškovės vadovas ir akcininkas nuo 2013 m. kovo mėn.) netinkamų veiksmų - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko išaugo įmonės skolos, t. y. bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, 3 856,73 Eur (116 189,33 Eur (kreditoriniai reikalavimai) -112 332,60 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos)). 11 976,00 Eur žala ieškovei atsirado ieškovei priklausiusį automobilį LEXUS IS 250 pardavus už žymiai mažesnę nei rinkos kainą (automobilis parduotas už 16 000 Lt (4 634 Eur), kai jo vertė rinkoje buvo 16 610 Eur su PVM). Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė kreditorių reikalavimų sąrašą, balansą, automobilio pardavimo sutartį, VšĮ „Emprekis“ duomenis apie automobilio vertę ir kt. Nagrinėjamu atveju ieškovė detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pridėjo jas pagrindžiančius įrodymus, kuriuos teismas įvertinęs ieškinio priėmimo momentu neturėjo pagrindo išvadai, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškinio tikėtinumo vertinimui negalima kelti tokių pačių kokybinių reikalavimų, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės, – teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat su šiais procesiniais dokumentais pateiktus įrodymus, neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad 15 832,73 Eur reikalavimo suma, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, o tai objektyviai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tokia teismo išvada pripažintina pagrįsta. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad jos turimas turtas yra žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu Marijampolė, (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas, atsakovė moką įmokas už suteiktą kreditą, taip pat moka lizingo įmokas, atsakovės gaunamos pajamos (vienintelės) – nuo 282,45 Eur iki 341,52 Eur (į rankas) naudojamos būtiniesiems atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, kartu su paskolintomis lėšomis. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovei pareikštas 15 832,73 Eur reikalavimas laikytinas didele suma. Taigi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju egzistuoja. Šiuo konkrečiu atveju byloje laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo. Tokia yra susiformavusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančių procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika („Teismų praktika“ Nr. 34, 2011 m., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų paskirties, nes pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą atsakovės atžvilgiu, be to, neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo, teisingumo principų, pažeidžia viešą interesą, dėl jų taikymo galintys atsirasti nuostoliai gali būti didesni, nei jų netaikius. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet didesniu ar mažesniu mastu varžo asmens, prieš kurį jos nukreiptos, teises. Nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo nuomone, apeliantės patiriami nepatogumai neperžengia protingumo ir leistinumo ribų. Turto arešto aktų registro duomenimis nustatyta, kad ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuotas atsakovei A. S. priklausantis nekilnojamas turtas, automobilis, lėšos banko sąskaitose, tačiau atsakovė laisvai disponuoja 400 Eur suma būtinųjų poreikių tenkinimui, kuri yra didesnė nei atsakovės gaunamos pajamos, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad dėl lėšų arešto atsakovė negalės patenkinti būtinųjų nepilnamečio sūnaus poreikių, sutriks atsiskaitymai su banku, taip pat lizingo davėju.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Ieškovė prašo priteisti 130 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 130 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, turėtų apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16. punkte (už atsiliepimą į atskirąjį skundą) numatyto maksimalaus dydžio (294,04 Eur (0,4x735,10)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Asvega“, įmonės kodas 151179773, 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Algimantas Kukalis