- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-04
- Bylos Nr.
- T-XX-91-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Egidijus Laužikas, Gintaras Kryževičius, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Gintaro Kryževičiaus ir Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2000 m. lapkričio mėn. yra pripažintas II grupės invalidu, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius nemokėjo jam nei socialinės pašalpos, nei invalidumo pensijos. Minėtas skyrius nieko nemokėjo jam ir tada, kai jis 2001 metais dirbo. Taip jam padaryta žala, kuri turi būti atlyginta. Taip pat nurodė, kad iki 2002 metų, kol jis nebuvo suimtas, liga, kuria serga, jam netrukdė dirbti ir rūpintis šeima. Jam pradėjus atlikti bausmę Marijampolės pataisos namuose jis yra valstybės pilnai išlaikomas ir už tai, kad būtų išsaugota jo sveikata, atsakomybę turi prisiimti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir teisingumo ministerijos. Tačiau šiuo metu jis yra nedarbingas, nes 2004 m. gruodžio 23 d. jam amputuota koja. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir teisingumo ministerijos nesirūpino jo sveikatos išsaugojimu, gydymas bei vaistai jam skirti atmestinai, pasirenkant patį pigiausią gydymo būdą.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios ir administracinių teismų spręsti, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą, 2006 m. sausio 26 d. nutartimi nusprendė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Pareiškėjas 2006 m. kovo 20 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame atsisakė reikalavimų, nukreiptų prieš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių, bei prašė priteisti 1 000 000 Lt turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovų. Reikalavimą grindė argumentais, pateiktais pradiniame skunde, bei nurodė, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, kad bausmės atlikimo metu būtų išsaugota jo sveikata: laisvės atėmimo vietose jam nebuvo skiriamas tinkamas gydymas, jį gydė netinkamais pigiais vaistais, jis kalėjo antisanitarinėmis sąlygomis, kuriose kalinių kiekis kelis kartus viršija nustatytas normas, nuolat trūko saulės, oro, nebuvo ventiliacijos. Šios nepakeliamos sąlygos sugriovė jo organizmo imuninę sistemą, sukėlė kojos gangreną ir jos amputaciją. Jis nebuvo gydytas Universitetinėse klinikose ar kitose viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose ar siųstas ten gydytis. Kojos amputacija atlikta skubotai, nepasitarus su geriausiais šios srities specialistais. Medikai pasirinko patį pigiausią gydymo būdą. Patirtą žalą prašė priteisti remiantis CK 6.246 – 6.251, 6.271 straipsniais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu ir nurodė, kad nėra nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai bei neveikimas. Pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų veiksmų, dėl kurių padaryta žala. Argumentą, kad jis buvo gydomas tik analginu, paracetamoliu, paneigia byloje esantys medicininiai dokumentai (II tomas, b. l. 28-64, III tomas, b. l. 2-13). Atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2002 m. spalio 31 d. iki 2004 m. rugsėjo 16 d. į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus pareiškėjas kreipėsi 75 kartus. Buvo skiriami įvairūs medikamentai, atliktos rentgeno nuotraukos, tyrimai. Ambulatorinėje kortelėje F 025 yra gydytojų įrašai, kurie įrodo, kad Marijampolės pataisos namuose nuteistasis gavo medikamentus, kuriuos rekomendavo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) chirurgai ir chirurgai konsultantai. V. S. buvo rekomenduota tęsti gydymą trentaliu, ksantinolio nikotinatu. LAVL pareiškėjui skirtas gydymas ksantinoliu, trentaliu, troksovazinu, agapurinu, pentilino lašelinėmis, aspirinu. Išvardinti vaistai plečia arterijas, mažina kraujo klampumą, didina venų tonusą ir t. t. V. S. taip pat buvo skirtas ir simptominis medikamentinis gydymas vaistais: ksanaksu, ketanovu, lorafenu, ramberlu, tazepamu, ibuprofenu, askorutinu, omeprazoliu ir polivitaminais. Ligonis buvo konsultuotas angiochirurgo E. J. . Teismas vertino, kad V. S. pats tinkamai nesirūpino savo sveikata - gydymo metu nesilaikė nurodytų rekomendacijų bei paskirto gydymo, rūkė, nors ne kartą buvo įspėtas, kad rūkymas žymiai sumažins gydymo vaistais efektyvumą. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, jas pripažįsta ir pats pareiškėjas. 2003 m. gruodžio 12 d. gydytoja S. S. pasiūlė pareiškėjui vykti į LAVL chirurginį skyrių, tačiau nuteistasis atsisakė. Tai patvirtina 2003 m. gruodžio l d. įrašas nuteistojo ambulatorinėje kortelėje. Būklei pablogėjus, 2004 m. birželio 3 d. V. S. vėl buvo siunčiamas į LAVL, tačiau vykti atsisakė (I tomas, b.l. 184). Pareikalavus parašyti raštu, 2004 m. birželio 3 d. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad vykti į LAVL atsisako, o, pablogėjus sveikatai, nieko nekaltins. 2004 m. rugsėjo 16 d. etapuotas į LAVL chirurginį skyrių, buvo pratęsta II invalidumo grupė ir nurodyta atvežti į chirurginį skyrių po 2 savaičių. Grįžo iš LAVL į Marijampolės pataisos namus 2004 m. spalio 7 d. Po 2 savaičių V. S. buvo siūlyta vykti į LAVL, tačiau jis nesutiko. 2004 m. lapkričio 5 d. tarp dešinės pėdos II-III pirštų atsirado 0,5 cm. diametro opelė. Buvo nurodyta vykti į LAVL. Kadangi V. S. vykti nesutiko, buvo pareikalauta raštiško atsisakymo (I tomas, b.l. 183). 2004 m. lapkričio 10 d. prašyme nuteistasis V. S. nurodė, kad atsisako vykti į LAVL, dėl savo sveikatos pataisos namų medikams pretenzijų neturės. 2004 m. lapkričio 15 d. nuteistasis atsisakė nuo perrišimų. Tai patvirtina Asmens sveikatos istorijoje (forma 025-1/ap) gydytojos S. S. įrašas (II tomas, b. l. 62). 2004 m. gruodžio 12 d. bendrosios praktikos slaugytoja J. M. parašė, kad V. S. atsisakė nuo dešinės pėdos pirštų opų perrišimų (II tomas, b.l. 130), 2004 m. gruodžio 17 d. gydytojas chirurgas M. S. į ligos istoriją įrašė, kad V. Sologubvas atsisakė nuo kraujagysles plečiančių vaistų lašinės infuzijos į veną, ligoniui apie pasekmes paaiškinta (II tomas, b.l. 131), o 2004 m. gruodžio 22 d. ligonis pažeidinėjo paskirtą režimą, ištraukė intraveninį kateterį, atsisakė nuo medikamentų lašinės infuzijos į veną, palatoje demonstratyviai rūkė (II tomas, b.l. 131). Kojos amputacija 2004 m. gruodžio 23 d. buvo atlikta gavus V. S. sutikimą, kuriame be kitų dalykų nurodyta, kad pareiškėjui pakankamai aiškiai išaiškinta apie operaciją, atsakyta į visus iškilusius klausimus apie jo būklę bei operacijos eigą (I tomas, b.l. 138). Galimybę sutikti su operacija arba ne pavirtina ir tai, kad 2004 m. gruodžio 13 d., pareiškėjui atlikus angiografinį tyrimą, jam buvo rekomenduota kojos amputacijos operacija, tačiau V. S. jos atsisakė (I tomas, b.l. 129). Reikalavimo priteisti turtinę žalą pareiškėjas nepagrindė, nenurodė šios žalos dydžio, kaip ji pasireiškė, kokios konkrečios sumos reikalauja iš kiekvienos institucijos. Įvertinęs nustatytas aplinkybei bei teisės normas teismas nusprendė, kad nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas kreipėsi dėl savo sveikatos ir jam buvo suteikta medicininė pagalba, tačiau jis sąmoningai nevykdė gydytojų nurodymų - nereguliariai vartojo medikamentus, rūkė, atsisakydavo perrišimų ir šiais veiksmais įtakojo gydymo eigą bei pasekmes (amputuota koja).
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują. Nurodo, kad negalėjo teismui pateikto duomenų ar nurodyti konkrečius pareigūnų veiksmus, nes atsakovai neleido jam susipažinti su ligos istorijomis, ambulatorine kortele, daryti išrašus. 2005 m. gruodžio 6 d. jis kreipėsi į Valstybinę medicinos audito instituciją, tačiau ši neinformavo jo apie atlikto tyrimo rezultatus. Išvada, kad jis pats tinkamai nesirūpino savo sveikata, yra grįsta vien Marijampolės pataisos namų pateiktais dokumentais, kurie neatitinka tikrovės. Jie surinkti pažeidžiant paciento teises, tad teismas negalėjo jais remtis. Marijampolės pataisos namų bei LAVL darbuotojai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos. CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis kaip civilinės atsakomybės sąlygą apibrėžia ir kaltę. 2004 m. spalio 7 d. jis buvo išrašytas iš LAVL, tačiau jam nepaaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas, savo parašu jis tokio sprendimo nepatvirtino, taip pažeidžiant pakeisto Lietuvos Respublikos pacientų teisių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kuri įsigaliojo 2004 m. liepos 13 d. Po išrašymo jo sveikata pablogėjo. Iš to sprendžia, kad pareigūnai ir valdžios institucijų darbuotojai, atsakingi už jo sveikatai, ne tik neveikė įstatymų nustatyta tvarka, bet ir neteisėtai suvaržė jo teises, taip atimdami galimybę apginti savo teises teisme. Jis yra nuteistasis ir yra priklausomas nuo atsakovų malonės. Prieinamumas prie dokumentų jam yra ribojamas, jo teisės pažeidinėjamos, todėl atsakovų kaltė yra akivaizdi. Jų neveikimas pagal įstatymus lėmė jo sveikatos būklės pablogėjimą bei sužalojimą ir taip jam padaryta žala.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad 2006 m. kovo 20 d. pareiškėjas pakeitė savo skundo pagrindą, atsisakydamas reikalavimo, susijusio su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus administravimo veikla. Patikslintame skunde nurodė, kad jis buvo netinkamai gydytas ligoninėje, jam buvo skiriami neefektyvūs vaistai, laisvės atėmimo vietose dirbantys medikai netinkamai vykdė savo pareigas ir galiausiai jam koja buvo amputuota nepagrįstai ir skubotai, nepasitarus su geriausiais šios srities specialistais. Iš to spręstina, kad pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš netinkamo gydymo ir reikalauja įstaigoms, kuriuose dirba gydytojai, taikyti profesinę civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos. Šių įstaigų bei tarnybų struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nuteistiems asmenims laiduojama (nemokama) sveikatos priežiūra, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos iš sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžetų. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostatas, teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 117/V-233 buvo patvirtinta Specializuotos būtinosios medicininės pagalbos nuteistiems laisvės atėmimu arba areštu suteikimo valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešose įstaigose tvarka, kurios 3 punkte numatyta pataisos įstaigose ir areštinėse dirbančių Sveikatos priežiūros specialistų pareiga užtikrinti būtinosios medicininės pagalbos suteikimą ir kitos gydytojų pareigos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kai kurie Marijampolės pataisos įstaigoje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbantys gydytojai buvo statutiniai karjeros valstybės tarnautojai, o kiti dirbo šiose įstaigose pagal darbo sutartis. Jie nustatydami anamnezę, skirdami gydymą ir gydydami pareiškėją veikė kaip gydytojai pagal gydytojo profesijai keliamus maksimalių pastangų ir kitus standartus, o ne kaip viešojo administravimo subjekto darbuotojai, atlikę viešojo administravimo veiksmus. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai. Teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar ši byla gali būti nagrinėjama administraciniame teisme ir ar ji pagal rūšinio teismingumo taisykles neturėtų būti perduota nagrinėti bendros kompetencijos teismui, nes pareiškėjui patikslinus savo skundą, kurį priėmė ir išnagrinėjo pirmos instancijos teismas, ginčo esmę sudaro netinkamas pareiškėjo gydymas, kurio pasėkoje pareiškėjas neteko kojos, o gydytojų profesinės civilinės atsakomybės sąlygos numatytos pagrindiniame civilinės teisės šaltinyje bei kituose gydytojo profesinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Be to, gydytojo profesinė veikla, tai yra žmonių gydymą, neturėtų būti laikoma viešuoju administravimu. Administracinio teismo kompetencija susijusi išimtinai su viešuoju administravimu, todėl nagrinėjant šią bylą administracinis teismas galėtų tirti gydytojų profesinės civilinės atsakomybės sąlygų būvimą ar nebuvimą atsakovų veikloje tik peržengdamas įstatymu nustatytos kompetencijos ribas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Nagrinėjamos bylos teismingumo klausimas jau buvo išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 26 d. nutartimi.
Pareiškėjas po minėtos nutarties priėmimo tikslino savo skundą ir atsisakė reikalavimų, nukreiptų prieš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių, tačiau reikalavimas dėl žalos atlyginimo kitiems atsakovams iš esmės nebuvo pakeistas. Pareiškėjas, remdamasis CK 6.271 straipsniu, kelia reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovams – viešojo administravimo institucijoms. Pareiškėjo teigimu, minėta žala jam buvo padaryta netinkamai teikiant viešąsias gydymo paslaugas. Patikslintame skunde jis papildomai nurodė, kad žalos atsiradimą sąlygojo ir netinkamos jo kalinimo sąlygos. Taigi, pareiškėjo reikalavimai kildinami iš administracinių teisinių santykių, todėl byla yra teisminga administraciniam teismui (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 straipsnio 1 punktas).
Įvertinus tai, kad į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi apeliacinės instancijos teismas, byla yra grąžinama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pareiškėjo apeliacinio skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nagrinėti pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.
skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas teisėjas Algirdas Taminskas