- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2-1853-169/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K.
- Advokatai
- Virginija Vainorienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K. dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti terminą (duomenys neskelbtini), mirusio tėvo V. K. palikimui priimti. Nurodė, jog jo tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ gyvenamojo namo ir 1/2 tvarto bei daržinės, esančių (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog jis yra pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą tėvo palikimui priimti, tačiau po tėvo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes dėl savo garbaus amžiaus bei labai silpnos sveikatos būklės buvo pamiršęs aplinkybę, kad dalį anksčiau paminėto turto jo tėvas buvo paveldėjęs. Nurodė, jog jo motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ji jokio nekilnojamojo turto mirties dieną neturėjo, todėl paveldėjimo klausimas nebuvo iškeltas visiškai ir jokie paveldėjimo dokumentai nebuvo tvarkomi. A. K. po mirties savo turtą paliko sūnui A. K. pagal testamentą, tad pareiškėjui neiškilo būtinybės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo priėmimo. Pareiškėjo tėvas iki pat mirties gyveno jam priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini). 1992 m., t.y. po tėvo mirties, pareiškėjas persikėlė gyventi į tėvui V. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamą namą, jį remontavo pagal finansines galimybes, prižiūrėjo ir rūpinuosi juo. Pažymėjo, jog dėl teisinių žinių stokos bei įstatymų nežinojimo pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo po tėvo V. K.. Po motinos A. K. mirties pareiškėjo sveikata jau buvo labai silpna. Pareiškėjas yra pasiligojęs, sunkiai vaikšto, neužlipa laiptais, tad jam labai sudėtinga atvykti iš kaimo į Mažeikių miestą. Dėl šių priežasčių tik 2014 m. kovo 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Mažeikių rajono 2 notarų biurą dėl mirusio tėvo V. K. palikimo priėmimo, tačiau notarė priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjas nurodė turįs brolį A. K., kuris nesikreipė į notarų biurą dėl mirusio tėvo turto paveldėjimo, nes nusprendė atsisakyti šio turto pareiškėjo naudai.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Paaiškino, jog pareiškėjas yra įstatyminis tėvo V. K. įpėdinis, tačiau dėl įstatymų nežinojimo bei nežinojimo ir tos aplinkybės, kad tėvui priklausė ½ gyvenamojo namo ir 1/2 tvarto bei daržinės, esančių (duomenys neskelbtini), yra labai silpnos sveikatos, todėl praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Pažymėjo, jog pareiškėjas gyvena minėto namo ½ dalyje, naudojasi, prižiūri ir valdo šį gyvenamąjį namą kaip savą, bet dėl sveikatos būklės negali surinkti palikimo priėmimo valdymu faktą patvirtinančių dokumentų, todėl kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė dėl pareiškėjo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (8–9 b. l.).
Suinteresuotas asmuo A. K., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą taip pat pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 ir 5.57 straipsniuose nurodyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jei šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai pripažinęs, teismas jį gali pratęsti.
Pareiškėjo M. K. pareiškimu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais: pareiškėjo gimimo įrašo Nr.44 kopija, pareiškėjo tėvų mirties liudijimų kopijomis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo kopija, archyvo pažyma, 2014-03-24 notaro nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą kopija nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjo tėvui V. K., liko paveldimas turtas – 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau mirusiojo V. K. įstatyminis įpėdinis M. K. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą šiam palikimui priimti nei pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, nei kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl turto apyrašo sudarymo, nei padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.
Atsižvelgiant į tai, jog iš anksčiau išdėstytų faktinių bylos aplinkybių visumos matyti, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą mirusiojo V. K. palikimui priimti pareiškėjas M. K. praleido dėl svarbios priežasties – garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, į tai, jog tarp pareiškėjo ir jo brolio nėra ginčo dėl tėvo palikimo, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas šį terminą jam pratęsti (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 577 straipsniu ir 578 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u ta r i a:
patenkinti pareiškimą.
Pratęsti pareiškėjui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), terminą (duomenys neskelbtini), mirusio tėvo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), palikimui pagal įstatymą priimti.
Teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties priėmimo Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.