Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 str. 1 d. 120 Lt (34 Eur) bauda dėl to, kad jis 2014 m. spalio 7 d. 10.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, kai saugos diržai yra įrengti transporto priemonėje.

Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Be to, apeliantas 2015 m. kovo 3 d. prašymu prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes nori duoti parodymus asmeniškai.

Skunde apeliantas nurodo, kad apie tai, jog daromas vaizdo įrašas, jo niekas neinformavo, protokole nėra informacijos apie panaudotas technines priemones (video registratorius), jų tipą, modelį, leidimą filmuoti, todėl, apelianto manymu, vaizdo įrašas buvo daromas neteisėtai, pažeidžiant Konstitucijos 22 str., ir neatitinka nei Kriminalinės žvalgybos įstatymo, nei Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų dėl privataus asmens neliečiamybės. Apeliantas taip pat teigia, kad pareigūnų automobilyje įrengtą filmavimo įrangą leidžiama naudoti tik automobilio viduje, kur yra įspėjamieji užrašai, kad daromas vaizdo įrašas, o išorėje esančių privačių asmenų filmavimo teisėtumo teismas nenagrinėjo. Be to, apeliantas pažymi, kad tai, jog toks įrašas buvo daromas, jis sužinojo tik nuvykęs į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyrių, o jam paprašius susipažinti su vaizdo įrašu paaiškėjo, kad jo nėra, todėl, apelianto manymu, pareigūnas, nagrinėjantis bylą, turėjo nutraukti bylą, o ne prie bylos medžiagos pridėti neaiškios kilmės ir kokybės nuotrauką, iš kurios nieko negalima suprasti apie pažeidimą.

Be to, skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad jam žodžiu paprašius atlikti nuotraukos ekspertizę, kad būtų galima nustatyti, koks tai automobilis, kokie jo valstybiniai numeriai, kada daryta nuotrauka, kokiu greičiu ir kas važiuoja, ir ar tai atitinka bylos aplinkybes, ją atlikti buvo atsisakyta, nors iš nuotraukos neaišku, ar mašina važiuoja, o juk stovinčioje mašinoje saugos diržai nereikalingi.

Apelianto teigimu, teismas nevertino versijos, kad jis yra nekaltas, nesiaiškino, kodėl jis teigia, kad yra nekaltas, nors jis nuo pradžių davė nuoseklius parodymus ir jų nekeitė. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad jo pažeidimui įrodyti užtenka pareigūnų parodymų, nes taip yra pažeidžiamos ATPK 252 str. nuostatos. Be to, apeliantas mano, kad teismo posėdyje apklausti pareigūnai negali būti laikomi nešališkais liudytojais, nes jie surašė protokolą, t. y privalo įrodinėti, kad padarytas pažeidimas. Skunde apeliantas teigia, kad protokolas, kaip įrodymas galėtų būti tuo atveju, jei ten būtų pažeidėjo kaltės pripažinimas, teiginys, kad jis gailisi dėl pažeidimo, tačiau šiuo atveju protokole yra išreikštos dvi priešingos, lygiavertės nuomonės dėl ATPK pažeidimo. Taigi, apelianto nuomone, vertinti jį vienareikšmiškai, kaip kaltės įrodymą, esant prieštaravimams negalima.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo vyresniojo specialisto 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą, nes Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas V. J. skundą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliaciniame skunde V. J. nenurodo jokių naujų duomenų, kuriuos reikėtų papildomai tirti, o tik pateikia savo nuomonę dėl byloje esančių įrodymų. Dėl to apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija padarytą pažeidimą, nurodydamas, kad policijos pareigūnai jam nepateikė jokių įrodymų, jog jis važiavo neprisisegęs saugos diržų, kad apylinkės teismas rėmėsi tik liudytojų pareigūnų E. A. ir F. V. parodymais, kurie negali būti laikomi nešališkais liudytojais, nes pastarieji surašė protokolą, kad iš pateiktos nuotraukos neaišku, ar mašina važiuoja, vaizdo įrašas nepateiktas, o pareigūnų automobilyje įrengta filmavimo įrangą leidžiama naudoti tik automobilio viduje. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 134 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, bei, kad paneigta V. J. pateikta versija, jog jis važiavo prisisegęs saugos diržą. V. J. kaltę patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas (3–4 b. l.); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (8–9 b. l.); liudytojų policijos pareigūnų E. A. ir F. V. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (37–38 b. l.).

Iš policijos patrulio E. A. 2014 m. spalio 7 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 9) matyti, kad 2014 m. spalio 7 d., jam patruliuojant kartu su patruliu F. V., važiuojant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Volkswagen Multinan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukantį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Tuomet minėtą automobilį pasivijo, sustabdė ties (duomenys neskelbtini) namu ir vairuotojui surašė protokolą. Pranešime nurodoma, kad vairuotojui, kuris nesutiko su pažeidimu, patrulis paaiškino, kad aiškiai matė, kad jis buvo neužsisegęs saugos diržo. Tokias pat įvykio aplinkybes 2014 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė ir patrulis F. V. (b. l. 8). Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3). Skundą nagrinėjusio apylinkės teismo posėdyje patrulių E. A. ir F. V., įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai išliko nuoseklūs. E. A. nurodė, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį „VW Multinan“ automobilį, kai jis darė posūkį, matėsi, kad vairuotojas važiuoja be diržo (37 b. l.). F. V. apylinkės teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini), patruliavo su kolega, sustojo praleisti (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį ir pamatė, kad vairuotojas neužsisegęs saugos diržo, buvo diena, šviesu (37–38 b. l.). Taigi pareigūnų parodymus pripažinti prieštaringais teismui nėra jokio pagrindo.

Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad buvo šviesu ir jie aiškiai matė, jog apeliantas automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržo. Tuo abejoti teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pažeidimo padarymo metu, t. y. 2014 m. spalio 7 d., 10.50 val., atsižvelgiant į paros laiką, buvo šviesu. Byloje nėra duomenų, kad apelianto vairuojamo automobilio langai buvo tamsinti, o tai turėtų įtakos policijos pareigūnų matomumui. Be to, F. V. nurodė, kad pamatė, jog apeliantas važiuoja be saugos diržo, stovėdamas, tuo metu, kai sustojo praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį (38 b. l.). Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog policijos pareigūnai, šviesiu paros metu važiuodami (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir sustoję praleisti vairuotoją, sukantį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), turėjo realią galimybę matyti, kad vairuotojas vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo.

Pažymėtina, kad ATPK 256 str. 1 d. numatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 str. 2 d., šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai laikytini tinkamais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-1034/2011, Nr. N444-1223/2011, Nr. N575-449/2012), kurie šiuo atveju įrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą objektyviai abejoti minėtų patrulių parodymų bei jų surašytų tarnybinių pranešimų teisėtumu, byloje nėra. Pareigūnai teismui patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens jie nepažįsta, ir byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai su atsakomybėn traukiamu asmeniu būtų susiję kokiais nors ryšiais, todėl neteisingai kaltinti V. J. ir pastarajam pakenkti pareigūnai nebuvo suinteresuoti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. nei administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu, nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nei apeliaciniame skunde taip pat nenurodė aplinkybių, liudijančių, jog jis yra pažįstamas ar konfliktuoja su pažeidimą užfiksavusiais policijos pareigūnais, nenurodė ir kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai galėtų siekti jį nepagrįstai apkalbėti ar nubausti. Kaip jau minėta, pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų E. A. ir F. V. užfiksuotomis aplinkybėmis ir duotais parodymais, o V. J. pateikta versija pirmosios instancijos teismo teisingai laikyta pasirinkta gynybos taktika, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo gali neatskleisti tikrųjų savo veiksmų.

Apeliacinio skundo argumentai dėl vaizdo įrašo nepateikimo ir byloje esančios nuotraukos taip pat atmestini. Kaip jau minėta, ATPK 256 str. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kurie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys gali būti nustatomi įvairiomis priemonėmis, įskaitant nuotraukas ir garso ar vaizdo įrašus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaizdo-garso įrašas buvo prijungtas prie ATP medžiagos (12 b. l.). Pabandžius peržiūrėti CD diską, matyti, jog policijos automobilis iš tiesų važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), matomumo sąlygos geros, tačiau praėjus kelioms minutėms vaizdo įrašas dėl techninių priežasčių užstringa. Taigi, iš pateikto įrašo nėra galimybės pamatyti užfiksuotą teisės pažeidimą. Pareigūnas E. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje yra nuotrauka, iškelta iš vaizdo medžiagos (37 b. l.). Iš nuotraukos matyti, kad automobilio vairuotojas nėra užsisegęs saugos diržo, to savo skundu neginčija ir apeliantas, pastebėdamas tik tai, kad pateikta nuotrauka, priešingai nei vaizdo įrašas, negali neginčijamai parodyti, ar automobilis judėjo. Tačiau apeliantas skunde nenurodo jokios logiškos priežasties, kodėl automobilis turėtų tiesiog stovėti viduryje sankryžos, o ne važiuoti. Nepaisant to, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, filmuotos medžiagos ar nuotraukos, iš kurios būtų galima aiškiai identifikuoti padarytą pažeidimą, patį automobilį ir vairuotoją, nebuvimas nagrinėjamu atveju, esant nuosekliems pareigūnų parodymams, nereiškia įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę, nepakankamumo, juolab, kad pažeidimo fiksavimas naudojant technines priemones nėra privalomas. Institucijos atstovas K. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinės teisės pažeidimai nėra filmuojami (31 b. l.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės apelianto atsakomybės dėl padaryto pažeidimo nešalina.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. sausio 23 d. nutartį V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti šią teismo priimtą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.