Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas R. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2011-09-27 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 172⁹ str. 1 d., 163³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 163² str. 1 d. dėl to, kad ji, būdama UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktore, leido dirbti nelegalų darbą M. K. ir D. L., nesudariusi su jais rašytinių darbo sutarčių. M. K. pradėjo dirbti 2011 m. birželio mėnesį, o D. L. – 2011 m. liepos mėnesį, jie vykdė išnešiojamąją prekybą Palangos miesto pliaže – prekiavo čeburekais, alumi bei sidru, kuriuos kiekvieną darbo dieną pasiimdavo iš UAB „Pajūrio vaivorykštė“ veiklos vykdymo vietos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje. D. L. už kiekvieną parduotą čebureką buvo mokamas 1,3 Lt darbo užmokestis, už parduotą skardinę alaus arba sidro – 2 Lt darbo užmokestis, o M. K. už kiekvieną parduotą čebureką buvo mokamas 1,5 Lt darbo užmokestis bei papildomai po 20 ct už kitų prekiautojų nuvežimą automobiliu į pajūrį.

Be to, R. B. būdama UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktore neužtikrino, kad vietos mokesčių administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta apie pasikeitusius bendrovės duomenis, t. y. apie 2011-06-01 R. B. įsidarbinus įmonės direktore, apie tai neinformuotas Klaipėdos apskrities VMI.

Laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-08-25 bendrovės direktorė R. B. neužtikrino, kad bendrovės veiklos vykdymo vietoje – „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, kurioje vykdoma ir mažmeninė prekyba čeburekais, iš prekybos gautoms pajamoms apskaityti būtų įrengtas ir naudojamas kasos aparatas.

R. B. laikotarpiu nuo 2011-07-05 iki 2011-08-25 neužtikrino, kad už parduotus maisto produktus gautos pajamos į bendrovės kasą būtų įtrauktos išrašant kasos išlaidų orderius: laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-07-31 įmonė gavo 2 909 Lt pajamų, kurių kasos pajamų orderiais neįtraukė į bendrovės kasą, laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-08-25 įmonė gavo 1768,60 Lt pajamų, kurių kasos pajamų orderiais neįtraukė į bendrovės kasą – neįtrauktų pajamų suma sudaro – 4 677,60 Lt.

2011-08-17 R. B. neužtikrino, kad bendrovės veiklos vykdymo vietoje „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, kepyklos kieme, stovinčiame automobilyje „VW Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame E. K., laikyti 2 krepšiai su 43 alaus „Utenos“ skardinėmis, 2 alaus skardinėm „Pilsner“, 12 skardinių sidro „Club“, 13 skardinių sidro „Kiss you“ būtų laikomi turint nustatyta tvarka išduotą mažmeninės prekybos licenciją, įsigijimo ar gabenimo ir alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus. Protokole nurodoma, jog R. B. minėtais veiksmais pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d., 99 str. 2 d., 3 d. Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 3 d., 46 str. 2 d., Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 1 p., 9 p., 10 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 10 p., 11 p., finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, ištaisymo ir apskaitos taisyklių“ 4 p. nuostatas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. nuostatomis, paskirtas nuobaudas subendrino griežčiausia nuobauda apimant švelnesnes ir galutinę nuobaudą R. B. paskyrė 6 000 Lt baudą.

R. B. administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str. 1 d., nutraukė.

UAB „Pajūrio vaivorykštė“ vadovui D. Ž. net nebuvo įteikiami administracinio teisės pažeidimo protokolai, jam nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus dėl nustatytų teisės pažeidimų, todėl apeliantė mano, kad byloje buvo pažeistos ne tik jos, tačiau ir juridinio asmens teisės tinkamai dalyvauti teisme, būti išgirstiems ir pateikti teismui paaiškinimus ir (ar) papildomus rašytinius įrodymus. Akivaizdu, kad šioje dalyje buvo netinkamai nustatytas galimai pažeidimus padaręs subjektas, nes ji neturėjo teisių būti UAB „Pajūrio vaivorykštė“ vadovu ir (ar) šio juridinio asmens atstovu.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str. 1 d., ji teismo buvo pripažinta kalta, tačiau byla šioje dalyje buvo nutraukta, o dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163³ str. 1 d., teismo ji nebuvo pripažinta kalta, tačiau jai už šį pažeidimą buvo paskirta 1 500 Lt dydžio bauda. Tai rodo, kad mokesčių administratoriaus nustatyti pažeidimai buvo vertinami formaliai, o pažeidimų sudėtis buvo konstatuota tik pagal ATP protokolo turinį, t. y. byloje teismas neatliko teisinio vertinimo, todėl buvo netinkamai nustatytas kaltas asmuo ir administracinių teisės pažeidimų sudėtis bei netinkamai išdėstytos teismo išvados 2012-03-15 nutarimo rezoliucinėje dalyje.

Byloje nebuvo leistinais įrodymais nustatytas nei vienas faktas, kad asmenys būtų dirbę UAB „Pajūrio vaivorykštė“ naudai be darbo sutarčių. Bet kokie teismo vertinimai dėl jos susitarimų su kitais asmenimis dirbti Palangoje ir prekiauti čeburekais negalėjo būti vertinami kaip darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kadangi ji neturėjo įgaliojimų priimti į darbą darbuotojus, nes ji nebuvo bendrovės vadovas, o tarp darbuotojų ir bendrovės vadovo D. Ž. jokių susitarimų nebuvo nustatyta. Todėl akivaizdu, kad mokesčių administratoriaus tyrimas buvo vienpusiškas ir neobjektyvus, nes tyrimas apsiribojo tik darbuotojų veiksmų vertinimu, tačiau bendrovės interesai buvo vertinami netinkamai, nes mokesčių administratorius tyrimo metu nesidomėjo kas yra bendrovės vadovas ir kas turi teisę būti juridinio asmens atstovu santykyje su priimamais į darbą darbuotojais. Be to, byloje apklausti liudytojai nurodė, kad jie pirko čeburekus tam, jog juos parduotų ir iš įsigyjamos prekės įsigijimo bei pardavimo kainos skirtumo užsidirbtų sau piniginių lėšų. Byloje nenustatytas nei vienas faktas, kad atitinkami asmenys dirbtų UAB „Pajūrio vaivorykštė“ naudai, kad perduotų pinigus šiai bendrovei, kad atsiskaitytų už atliktą darbą, jog asmuo gautų pagamintą produkciją iš UAB „Pajūrio vaivorykštė“ su nurodymu parduoti šią produkciją rinkoje ir pateikti bendrovei ataskaitą už atliktą darbą. Tyrimo metu nebuvo nustatytas nei vienas pirkimo ir (ar) įsigijimo faktas iš UAB „Pajūrio vaivorykštė“, todėl negalima patvirtinti, ar buvo darbdavio ir darbuotojo santykiai tarp UAB „Pajūrio vaivorykštė“ ir asmenų prekiaujančių bendrovės pagamintais čeburekais, ar toks prekių įsigijimas buvo tik prekybiniai juridinio ir fizinio asmenų santykiai.

Byloje nebuvo nustatytas nei vienas darbo užmokesčio sumokėjimo faktas, tačiau teismas rėmėsi tyrimo metu asmenų parašytais paaiškinimais, kuriuos asmenys vėliau teisme paneigė. Šioje bylos dalyje teismas rėmėsi mokesčių administratoriaus ATP protokolo turiniu ir pareigūnų apklausomis teisme. Tačiau pareigūnų paaiškinimai teisme nebuvo paremti jokiais kitais faktiniais duomenimis, išskyrus pareigūnų spėjimą ir nuomonę apie legalų darbą. Panašu, kad administracinių teisės pažeidimų buvo ieškoma pagal tam tikrą institucijų parengtą planą, tačiau pažeidimai nebuvo tinkamai fiksuojami, bet tyrimo metu buvo kaupiami asmenų paaiškinimai, kurių pagrindu vėliau buvo formuluojami jai kaltinimai, kurie yra negalimi, nes ji nėra juridinio asmens vadovas, kuris yra atsakingas už visą bendrovės veiklą.

Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad „D. L. ir M. K., nebūdami įdarbinti UAB „Pajūrio vaivorykštė“, už darbo užmokestį sistemingai vykdė išnešiojamąją prekyba“, privalėjo tokius veiksmus apibrėžti konkrečiai, nurodant atliekamo darbo ypatumus, darbo užmokesčio dydį ir darbuotojų bei darbdavio susitarimą dėl samdomo darbo bei darbuotojų teisių ir pareigų. Mokesčių administratorius 2011-09-27 ATP protokole nebuvo nurodęs, kad išnešiojamoji prekyba buvo vykdoma sistemingai, todėl teismas šioje byloje buvo šališkas, nes 2012-03-15 nutarime neapibrėždamas jokio nelegalaus darbo laikotarpio konstatavo sistemingą nelegalų darbą, nors „sisteminga išnešiojamoji prekyba“ nebuvo minima 2011-09-27 ATP protokole, o tai reiškia, kad teismas nagrinėdamas šią bylą išėjo už kaltinimo ribų, t. y. ją apkaltino sistemingo nelegalaus darbo organizavimu, tačiau tokie jos veiksmai nebuvo kvalifikuojami 2011-09-27 ATP protokole.

Skunde toliau akcentuojama, kad teismas savo nutarime nenustatė nelegalaus darbo užmokesčio dydžio, nors 2011-09-27 ATP darbo užmokesčio dydis buvo nustatytas, tačiau teismas bylos dalyje dėl mokamo darbo užmokesčio dydžio nenutraukė, o tai reiškia, kad teismas taip pat šioje bylos dalyje buvo šališkas, nes teismas 2012-03-15 nutarimu išsprendė jai pareikštus kaltinimus ne visa apimtimi. Teismas tik iš esmės patvirtino mokesčių administratoriaus 2011-09-27 ATP protokolo teisingumą, tačiau teismas detaliai nekvalifikavo kaltinimų sudedamųjų dalių, kurios lemia administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimą ar nebuvimą bei konkretaus asmens atsakomybės klausimą. Apeliantė mano, kad nesant teismo nustatyto konkretaus nelegalaus darbo fakto, t. y. darbuotojo ir darbdavio konkretaus susitarimo dėl darbo pareigų ir (ar) darbo užmokesčio dydžio, prekių konkretaus įgijimo fakto, ataskaitos ir (ar) atsiskaitymo su darbdaviu fakto, darbo užmokesčio mokėjimo fakto, nėra galimas nelegalaus darbo konstatavimas, kadangi priešingu atveju nelegalus darbas šioje byloje buvo nustatytas neleistinomis priemonėmis, kurios tikrai nepatvirtino nelegalaus darbo fakto ar faktų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad darbo sutartimi ji buvo įforminta UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktorės pareigose, tačiau ji neturėjo teisės pradėti ir vykdyti bendrovės vadovo pareigas, kadangi tam neturėjo bendrovės vienintelio akcininko leidimo, neturėjo pareigybės aprašymo, kuriame jai būtų buvęs suteiktas bendrovės vadovo statusas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad D. Ž. įmonės UAB „Pajūrio vaivorykštė“ akcininkas (savininkas) 2011-06-01 sudarė darbo sutartį su R. B., kuria pastaroji buvo priimta į UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktorės pareigas (b. l. 29). Regina B. į direktorės pareigas priimta nuo 2011-06-01 iki 2011-08-30 (b. l. 29-30). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktas, jog apeliantė minėtu laikotarpiu dirbo UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktore (vadove) nustatytas neginčijamai. Toliau dėstomi motyvai patvirtina, kad R. B. teisėtai bei pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 172⁹ str. 1 d., 163³ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d.

Dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog UAB „Pajūrio vaivorykštė“ įgaliotas asmuo – direktorė R. B. leido realiai dirbti darbą fiziniams asmenims, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių. Tai yra pirminiai nelegaliai dirbusių D. L. (b. l. 22) ir M. K. (b. l. 24) paaiškinimai, kurie visiškai atitinka teisme apklaustų liudytojų G. J. bei A. T. parodymus (b. l. 120-122). Apeliacinės instancijos teismas įsitikęs, kad D. L. ir M. K. duodami pirminius paaiškinimus buvo nuoširdesni, be to, jie neturėjo jokios galimybės suderinti savo parodymų su asmeniu traukiamu administracinėn atsakomybėn, neturėjo laiko sugalvoti tokios pozicijos, kuri padėtų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės. Todėl būtent šių pirminių paaiškinimų svarba yra didelė ir, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog jų kaita ateityje turėtų būti vertinama kritiškai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.).

Teismo manymu, vienas iš svariausių įrodymų, patvirtinančių apeliantės kaltę byloje yra valstybinės institucijos – Klaipėdos apskrities VMI 2011-09-05 Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-10). Šioje pažymoje Operatyvios kontrolės skyriaus specialistės užfiksavo tai, kad 2011-08-17 apie 11.30 val. D. L. ir M. K. buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į Palangos miesto policijos komisariatą.

Šioje pažymoje konstatuota, kad Palangos miesto PK VP VTS Prevencijos poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vyr. specialistė G. J. priėmė D. L. (gim. „(duomenys neskelbtini)“) paaiškinimą, kuriame minėtas asmuo nurodė, kad 2011 liepos mėn. atvyko į Palangą užsidirbti pinigų pagal internetinį skelbimą, kuriame skelbiama, jog reikalingi darbuotojai išnešiojamai prekybai. Paskambinus nurodytu telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, sutartoje vietoje Palangos autobusų stotyje susitiko su vyriškiu vardu D. ir moterim vardu R., kuri jį apgyvendino adresu „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, tuo pačiu adresu gyvena ir darbdavys D. Minėtu adresu gyveno daugiau vaikų, kurie verčiasi prekyba Palangos paplūdimyje. Minėtas vyriškis, vardu D., kepa čeburekus Jūratės gatvėje prie bankiuko „Snoras“. Rytais apie 10 val. D., kaip ir kiti čeburekų išnešiotojai, nueina į minėtą kepyklą, kurioje yra paruošti krepšiai, į juos prisideda po 10-15 vnt. iškeptų čeburekų, į kuprinę įsideda alaus ir sidro po 5 skardines, kurie jau būna paruošti D. ir padėti minėtame ceche dėžėse arba D. mašinoje, kuri stovi prie cecho. Į Palangos paplūdimį, čeburekų išnešiotojus su paruošta produkcija pardavimui nuveža vaikinas vardu M., kitų jo duomenų nežino, automobiliu Ford Eskort, valstybinio numerio nežino, tačiau M. taip pat dirba D.

Čeburekus pardavinėja už 1 vnt. po 5 Lt, iš tos sumos 3,70 Lt atiduota D., o 1,30 Lt lieka pardavėjams. Alaus 1 skardinė arba alkoholinio kokteilio 1 skardinė paplūdimyje parduodama po 7 Lt, iš kurių D. atiduoda 5 Lt, o pardavėjams lieka 2 Lt. Palangos paplūdimyje prekiauja kiekvieną dieną išskyrus tas dienas, kai lyja. D. paaiškino, kad žinąs, jog tokia prekyba uždrausta, tačiau norėjo užsidirbti pinigų. D. D. mokino, jei sulaikytų policijos pareigūnai prekiaujant, kad jis meluotų, jog čeburekus ir alkoholinius gėrimus įsigijo patys iš parduotuvės „Maxima“ (b. l. 7).

Operatyvaus patikrinimo pažymoje taip pat užfiksuota, kad 2011-08-17 M. K. (gim. „(duomenys neskelbtini)“) raštiškai paaiškino, jog prieš du mėnesius rado internetinį skelbimą, kuriame skelbiama, kad reikalingi darbuotojai išnešiojamajai prekybai. Paskambinus, skelbime nurodytu tel. „(duomenys neskelbtini)“, atsiliepė vyras, kuris nurodė kepyklos adresą, „(duomenys neskelbtini)“, Palanga (b. l. 7). Atvykęs į kepyklą adresu „(duomenys neskelbtini)“, Palanga, gaudavo paruoštą termosą su 15 vnt. čeburekų pardavimui. Čeburekus pardavinėjo po 5 Lt. Už kiekvieną parduotą čebureką likdavo po 1,50 ir papildomai mokėjo 0,70 Lt už tai, kad automobiliu Ford Eskort, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (kuris nuosavybės teise priklausos R. B.), nuveždavo iki pliažo kitus 4-5 čeburekų išnešiotojus. Per dieną parduodavo po 20 vnt. čeburekų, uždirbdavo per dieną nuo 30 iki 40 Lt. Pinigų skirtumą atiduodavo kepyklos savininkui, kuris dokumento, patvirtinančio pinigų gavimą neišrašydavo. Iš kepyklos, esančios adresu „(duomenys neskelbtini)“, Palanga, paruoštus čeburekus pardavimui gaudavo 4-5 jaunuoliai. Dirbo nelegaliai, tai yra, darbo sutarties nebuvo sudarę ir SODRA duomenimis neįdarbinti (b. l. 8).

Šias Operatyvaus patikrinimo pažymoje aprašytas aplinkybes visiškai atitinka D. L. ir M. K. paaiškinimuose išdėstyti pasakojimai (b. l. 22, 24). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Apeliantė teigia, kad jos darbo sutartis jai nesuteikė įgalinimų eiti bendrovės vadovo pareigas, kadangi bendrovės direktoriumi (vadovu) buvo D. Ž. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. B. iš tikrųjų priiminėjo darbuotojus į UAB „Pajūrio vaivorykštė“, t. y. veikė kaip darbdavio įgaliotas asmuo. 2011-07-15 Įsakymas Nr. 3 patvirtina, kad apeliantė priėmė L. I. į UAB „Pajūrio vaivorykštė“ vadybininkės pareigas nuo 2011-07-05 (b. l. 32). 2011-07-05 Įsakymu Nr. 2 į darbą UAB „Pajūrio vaivorykštė“ priėmė R. V., J. L. ir Z. J. (b. l. 32). Šias sutartis apeliantė pasirašė kaip UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktorė. Pažymėtina, kad nuo to momento kai 2011-06-01 UAB „Pajūrio vaivorykštė“ akcininkas D. Ž. priėmė R. B. į direktores pareigas (b. l. 30), pastaroji tapo atsakinga už darbuotojų priėmimą bei atleidimą šioje įmonėje. Be to, UAB „Pajūrio vaivorykštė“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius už 2011 metų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius apeliantė yra pasirašiusi kaip įmonės direktorė ar įmonės vadovė. Minėti dokumentai patvirtina, kad pažeidėja buvo UAB „Pajūrio vaivorykštė“ vadovė atsakinga už visą vadovaujamos bendrovės veiklą, taip pat ir už darbuotojų priėmimą į darbą.

Taigi R. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., yra įrodyta visiškai.

Dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso

172⁹ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172(9) str. 1 d. numatyta, kad mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotas pateikimas, neteisingų duomenų pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams bei fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Apeliantė tvirtina, kad ji nebuvo įregistruota viešajame juridinių asmenų registre, todėl, akivaizdu, kad 2011 m. vasarą, o taip pat ir dabartiniu laikotarpiu UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktoriumi (bendrovės vadovu) yra vienintelis bendrovės akcininkas D. Ž.

Tačiau Mokesčių administravimo 40 str. numatytos mokesčių mokėtojo pareigos. Mokesčių administravimo 40 str. 3 p. numato, kad mokesčių mokėtojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis. Be to, asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo (Mokesčių administravimo 46 str. 2 d.).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad R. B. į direktorės pareigas priimta nuo 2011-06-01 iki 2011-08-30 (b. l. 29-30). Taigi apeliantė tapusi UAB „Pajūrio vaivorykštė“ direktore (2011-06-01) turėjo mokesčių administratoriui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie šį faktą pranešti, tačiau to nepadarė. Todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti priešingai, tai yra, kad R. B. neprivalėjo Mokesčių administratoriui pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis, todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso

163³ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163³ str. 1 d. nustatyta, kad prekyba ar paslaugos be kasos aparatų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinta Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka (Aprašas). Kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus šios tvarkos 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis; asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas (Aprašo 4 punktas).

Šio aprašo 10 punktas nustato išimtinius atvejus, kada nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų ar kitų spaustuvėje numeruotų ir teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotų apskaitos dokumentų, sąskaitų faktūrų ir PVM sąskaitų faktūrų (ar kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų). Taip pat šio Aprašo 11 punkte išvardyti išskirtiniai atvejai, kuomet naudoti kasos aparatų nereikalaujama, t. y. kai kiekvienam asmeniui išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas spaustuvėje numeruotas ir teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotas apskaitos dokumentas arba bilietas, įregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, o asmens reikalavimu – ir sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra (ar kitas vietoj jos naudojamas apskaitos dokumentas). Tačiau visais kitais atvejais privalo būti įrengtas kasos aparatas.

Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintos Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklės. Šių Taisyklių 4 punkte numatyta, kad visuose kvitų blankuose privaloma spausdinant spaustuviniu būdu nurodyti jų seriją ir eilės numerius. Numeris turi būti išspausdintas iškiliosios spaudos būdu. Vienos spaustuvės spausdinamų kvitų blankų serijos ir numerio derinys turi būti unikalus (negali pasikartoti tame pačiame ar kituose tiražuose išspausdintuose kvitų blankuose). Kvitų blankų gamybai turi būti naudojamas savaiminio kopijavimo popierius.

Klaipėdos apskrities VMI 2011-09-05 Operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, jog bendrovė gamybinėse patalpose, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Palangoje, turi įsirengusi prekybos vietą, kurioje vykdo mažmeninę prekybą su fiziniais asmenimis. Pažymėtina, kad vykdydama prekybą maisto produktais uždarose prekybos patalpose privalo įsirengti kasos aparatą. Tokiu būdu, UAB „Pajūrio vaivorykštė“ vykdydama prekyba be kasos aparato pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintos „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 10, 11 punktų nuostatas (b. l. 9). Taigi surinkta bylos medžiaga nustatyta, kad bendrovė vykdydama prekybą su fiziniais asmenimis, pinigų gavimą įformina išrašant pinigų priėmimo kvitą, tačiau įnešant gautus pinigus į bendrovės kasą, neišrašomi kasos pajamų orderiai.

Todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, kad UAB „Pajūrio vaivorykštė“ pažeidė Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 4 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintos Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos nuostatas. Pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163³ str. 1 d., padarymas yra įrodytas visiškai.

Dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163(5) str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ str. 1 d. įtvirtinta, kad kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų arba jų padalinių (filialų) vadovams nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.

Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos“ Aprašo 10.16 punkte numatyta, kad nereikalaujama naudoti kasos aparatų ir pirkėjui nereikalaujant išduoti pinigų priėmimo kvitų arba kitų vietoj jų naudojamų apskaitos dokumentų ne patalpose įrengtose lauko (gatvės prekyviečių ir panašiai) prekybos vietose.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Klaipėdos apskrities VMI 2011-09-05 Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad 2011-08-17 D. S. (gim. „(duomenys neskelbtini)“) raštiškai paaiškino, jog kiekvieną dieną apie 10-11 val. atvažiuoja pas draugę nusipirkti 2 čeburekus už 4 Lt. 2011-08-156 pirko 2 čeburekus už 4 Lt. Tačiau, kad apeliantė būtų D. S. būtent šiems pirkimams (tokiems kiekiams, be to, iš eilės kiekvieną dieną) išrašiusi šiems pirkimams kasos pajamų orderius ar pinigų priėmimo kvitus byloje duomenų nėra.

Taigi R. B. parduodama D. S. čeburekus, neišrašydavo pinigų sumokėjimą gavimą patvirtinančių dokumentų (kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito). Tokiu būdu apeliantė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinti „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 4, 10.16 punktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad R. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163⁵ str. 1 d. pripažinta kalta nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu R. B. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str. 1 d., nutraukė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. yra įtvirtintos bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribos apygardos teisme.

Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas (ATPK 302¹¹ str. 2 d.). Kadangi ATP protokolą surašiusi institucija Klaipėdos apskrities VMI apeliacinio skundo dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-15 nutarimo nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios procesinio sprendimo dalies nepasisako. Atsižvelgiant į tai, ji paliktina nepakeista.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti R. B. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 172⁹ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 163³ str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pažeidėjai skirtos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d., 163⁵ str. 1 d., 163³ str. 1 d. minimalios sankcijose numatytos administracinė nuobaudos (baudos), o už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. paskirtos minimalios baudos už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (viso du). Paskirtos nuobaudos nėra per griežtos, jos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta), teisingumo ir protingumo kriterijus, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-03-15 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.