Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. nuteistas

pagal LR BK 284 str. 1d. - 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme;

pagal LR BK 138 str. 1d. - laisvės atėmimo bausme 3 (trims) mėnesiams;

pagal LR BK 140 str. 1d. - 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p. šios bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. ši bausmė subendrinta ją iš dalies pridedant prie Klaipėdos apygardos teismo 2004-09-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1d., BK 138 str. 1d., BK 140 str.1d. už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką, sukėlė fizinį skausmą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent jis 2006-12-30, apie 02.00 val., viešoje vietoje, bare „Senoji Hansa", (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, elgdamasis įžūliai, matant aplinkiniams, smogė kumščiu vieną kartą į veidą J. V., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, bandydamas pasišalinti iš baro, rankomis pastūmė S. B., kuris nukrito nuo laiptų, dėl ko jam buvo padarytas dešinio stipinkaulio skeveldrinis lūžimas, dešinio alkūnkaulio galinės ataugos atskilimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-04 nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nurodo, jog liudytojas A. M. parodė, kad 2006-12-30 apie 01.30 val. jie abu atėjo į barą „Senoji Hansą", kur vaikinai pasakė jų atžvilgiu kažkokius necenzūrinius žodžius ir pradėjo stumdytis. Teigia, kad smūgių suduota nebuvo. Nuteistojo manymu, nukentėjusiojo draugų: liudytojų R. J., D. B. bei A. G. parodymais tikėti nėra jokio pagrindo, nes jie subjektyvūs, kadangi visi šventė klasės draugų susitikimą, buvo įsilinksminę ir gal būt, įvykio aplinkybių tiksliai nebeatsimena. Dėl šių aplinkybių nuteistasis mano, jog turi būti išteisintas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, šiuos įstatymo reikalavimus teismas įvykdė.

Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad teismas jo atžvilgiu nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad K. M. yra kaltas. Nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apelianto kaltės ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teismas motyvuotai atmetė, o ne ignoravo nuteistojo K. M. parodymus, kad jis nukentėjusiajam smūgio nesudavė, o kito nukentėjusiojo-nestūmė. Teismas nurodė, kad apelianto parodymus paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti įrodymai. Apeliantą teisinantys įrodymai(jo pačio parodymai ir liudytojo A. M. parodymai), kad nuteistasis jokio smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste ir motyvuotai atmesti.

Teisėjų kolegijos nuomone, K. M. kaltė pažeidus viešąją tvarką, sudavus smūgį nukentėjusiajam J. V. į veidą bei stūmus ir nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo S. B. sveikatą, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė įvykdžius LR BK 138 str. 1d. ir BK 284 str. 1d. numatytus nusikaltimus įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais bei teisingai, nešališkai įvertintais įrodymais-nukentėjusiųjų J. V., S. B. parodymais, liudytojų R. J., D. B., A. G., V. R., K. S. parodymais, iš dalies A. M. parodymais. Visi šie asmenys patvirtino, kad 2006-12-30 viešoje vietoje-kavinėje kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo J. V. ir nuteistojo K. M.. Tiek nukentėjusieji J. V., S. B., tiek ir liudytojai R. J., D. B., A. G. nuosekliai ir viso baudžiamojo proceso metu patvirtino analogiškas įvykio aplinkybes, kad konfliktą pradėjo K. M., kad būtent jis pirmas tarė užgaulius žodžius ir priėjęs prie nukentėjusiųjų staliuko pirmas kumštimi sudavė nukentėjusiajam J. V. į veidą. Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog negalima tikėti šių liudytojų parodymais, nes jie yra nukentėjusiojo draugai. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai tikėjo liudytojų R. J., D. B., A. G., V. R., K. S. parodymais apie apelianto atliktus nusikalstamus veiksmus, nes šie liudytojų parodymai nebuvo vieninteliai įrodymai, patvirtinantys apelianto kaltę. Minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtino kita nešališka liudytoja, nebuvusi nukentėjusiųjų draugijoje ir neesanti nukentėjusiųjų draugė ar pažįstama, bet buvusi kavinėje ir mačiusi nuteistojo atliktus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu. Liudytojų R. J., D. B., A. G., V. R., K. S. parodymus patvirtino visiškai nešališka liudytoja - baro darbuotoja padavėja K. S.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja K. S. patvirtino, kad prie nukentėjusiųjų staliuko priėjo kaltinamasis ir iš karto trenkė kumščiu prie staliuko sėdėjusiam pastoviam baro lankytojui Juliui į veidą, nuo ko nukentėjusysis atsitrenkė į baro turėklą. Šias aplinkybes liudytoja K. S. patvirtino ir akistatos metu tarp nuteistojo ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu (t.1. b.l. 85-87). Analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis J. V. akistatos metu su K. M. ikiteisminio tyrimo metu (t.1. b.l. 81-84). Tai, kad nešališka liudytoja patvirtino nukentėjusiųjų J. V., S. B. bei liudytojų R. J., D. B., A. G. parodymais nustatytas aplinkybes, duoda pagrįstą pagrindą abejoti A. M. parodymais ta dalimi, kurioje jis teigė, jog konfliktą pradėjo nukentėjusieji, kad vienas iš prie staliuko sėdėjusių vaikinų pastūmė Kęstutį, dėl ko ir įvyko grumtynės. Be to, šis liudytojas yra K. M. draugas, kas taip pat duoda pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų objektyvumu.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojai - nukentėjusiųjų draugai galėjo ne viską gerai prisiminti. Kolegijos nuomone, yra priešingai, liudytojų R. J., D. B., A. G., V. R. parodymais yra pagrindas tikėti, nes šių liudytojų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo metu buvo vienodi, neprieštaraujantys tarpusavyje, sutapo, be to, juos patvirtina ir liudytojos K. S. parodymai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrįstai nustatyta, kad konfliktą inicijavo K. M., kad būtent jis be jokios svarbios priežasties priėjęs prie nukentėjusiųjų staliuko kumščiu smogė J. V. į veidą.

Konflikto metu taip pat buvo sužalotas nukentėjusysis S. B.. Tiek nukentėjusieji J. V., S. B., tiek ir liudytojai R. J., D. B., A. G. patvirtino, kad K. M. tyčia pastūmė S. B., dėl ko nukentėjusysis nugriuvo nuo laiptų ir susižalojo ranką. Sužalojimo faktą, pobūdį ir galimą mechanizmą patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada. Ji netiesiogiai patvirtina ir įvykio vietą bei laiką. Specialisto išvadoje Nr. G900 ( t1, b.l. 43) nurodyta, kad S. B. nustatytas dešinio stipinkaulio skeveldrinis lūžimas tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos atskilimas. Šį sužalojimą S. B. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, tikimiausia virstant ir remiantis dešiniąja ranka į kietą pagrindą nurodytu laiku, t.y. 2006-12-30 apie 2 val. Dėl šio sužalojimo S. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors S. B. aplinkybių nepatvirtina liudytojai-baro darbuotojai V. R. ir K. S., tačiau jų parodymai neprieštarauja nukentėjusiųjų bei liudytojų R. J., D. B., A. G. parodymams, nes liudytojai V. R. ir K. S. nematė kaip nukentėjo S. B., tačiau neneigė, kad jis galėjo nukentėti. Be to, šių liudytojų parodymai kitoje dalyje visiškai sutampa su nukentėjusiųjų ir liudytojų R. J., D. B., A. G. parodymais. Nukentėjusiųjų ir liudytojų R. J., D. B. ir A. G. parodymams didesnę įrodomąją galią nustatant K. M. kaltę tyčia pastūmus ir nesunkiai sutrukdžius S. B. sveikatą suteikia ir ta aplinkybė, jog K. S. akistatos su K. M. metu patvirtino nukentėjusiųjų ir kitų minėtų liudytojų parodytas aplinkybes dėl J. V. sužalojimo. Tuo tarpu liudytojo A. M. parodymai vertinti kritiškai, nes jie dėl S. B. sužalojimo visiškai neatitinka nei nukentėjusiųjų, nei liudytojų parodymams, prieštarauja objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada nustatytoms bylos aplinkybėms. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas K. M. kaltę pastūmus S. B. ir šiam nesunkiai sutrikdžius sveikatą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų J. V., S. B. bei liudytojų R. J., D. B., A. G. parodymais, kitais objektyviais bylos duomenimis. K. M. veika pagal LR BK 138 str. 1d. kvalifikuota teisingai.

LR BK 284 str. 1d. numatyta atsakomybė tam, kas įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaip jau aptarta aukščiau byloje pagrįstai nustatyta, kad konfliktą viešoje vietoje bare sukėlė ir jo iniciatorius buvo būtent nuteistasis K. M.. Nuteistojo parodymus, kad konfliktą pradėjo ne jis paneigė ne tik nukentėjusieji, bet ir liudytojai, ne tik nukentėjusiųjų draugai, bet ir baro darbuotojai. Nei nuteistasis, nei jo liudytojas A. M. negalėjo konkrečiai nurodyti, kokiais žodžiais ar veiksmais J. V. juos įžeidė. Tai taip pat patvirtina aplinkybę, jog konfliktas kilo be jokios rimtos priežasties. Remiantis aukščiau aptartais motyvais nuteistasis smūgį nukentėjusiajam J. V. sudavė kitų asmenų ir baro lankytojų bei darbuotojų akivaizdoje, kilo grumtynės, S. B. tyčia pastumtas taip pat buvo kitų asmenų akivaizdoje. Tai rodo, kad nuteistojo veiksmai buvo įžūlūs, jais rodoma nepagarba aplinkiniams, tai sutrikdė bare laiką leidusių asmenų poilsį, padaryta žala sveikatai bei materialinė žala. Esant šioms aplinkybėms, teismo išvada, jog K. M. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešėją tvarką pagrįsta. Nuteistojo K. M. veika pagal LR BK 284 str. 1d. kvalifikuota teisingai.

Bausmė nuteistajam paskirta teisingai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, baigtumą, į atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų atsižvelgė į tai, kad padarytos veikos nors ir tyčinės, tačiau priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistojo veiksmais pasikėsinta ne tik į visuomenės rimtį, bet ir nukentėjusiųjų sveikatą, nuteistasis nors yra jaunas, tačiau praeityje teistas, nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, teisiamas trečią kartą. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, įvertino konkrečias veikos padarymo aplinkybes, o būtent tai, kad konfliktas nors ir kilo viešoje vietoje, tačiau vėliu paros metu, uždaroje patalpoje, truko neilgai, nukentėjusieji į policiją dėl įvykio nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas šias aplinkybes, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir už LR BK 138 str. 1d. pagrįstai skyrė bausmę laisvės atėmimo bausmę 3 (trims) mėnesiams., už LR BK 284 str. 1d. – 40 parų arešto bausmę. Kadangi šios veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kadangi nuteistasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu subendrintą bausmę vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. subendrino su Klaipėdos apygardos teismo 2004-09-17 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir skyrė galutinė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Teisėjų kolegijos nuomone, K. M. paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus ir subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisingos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl LR BK 284 str. 1d., BK 138 str. 1d. numatytų nusikalstamų veikų įvykių, nusikaltimų sudėčių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Tačiau teismas be pagrindo nuteisė K. M. pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo J. V., nesant pastarojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.

Apeliantas pripažintas kaltu J. V. sudavęs smūgį ir tuo jam sukėlęs fizinį skausmą. Teisėjų kolegija neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, tačiau konstatuoja, kad remiantis BPK 407 str. nuostatomis baudžiamosios bylos procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Išimtys numatytos BPK 409 str. 1 d., kai baudžiamąjį procesą dėl šios veikos turi teisę pradėti prokuroras, jeigu tokia nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Šioje byloje nėra aptartų išimtinių atvejų. Konfliktas tarp nuteistojo ir J. V. neturėjo visuomeninės reikšmės, o J. V. nebuvo kliūčių ginti savo teisėtų interesų, jis pilnametis, veiksnus. Be to, J. V. nei žodžiu, nei raštu nepateikė skundo.

Esant šioms aplinkybėms, nebuvo jokio teisinio pagrindo K. M. kaltinti pagal BK 140 str. 1 d. fizinio skausmo sukėlimu J. V., pastarajam ar jo teisėtam atstovui to neprašant. Dėl šių aplinkybių procesas pradėtas nepagrįstai ir byla šioje dalyje E. B. turi būti nutraukta (BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Nuosprendžio dalis dėl K. M. pripažinimo kaltu įvykužius LR BK 140 str. 1d. numatytą nusikaltimą naikintina, byla šioje dalyje nutrauktina (LR BPK 327 str. 1p.) dalyje.

Nors dėl vienos veikos nuosprendžio dalis naikinama, tačiau tai neturi įtakos subendrintos bausmės dydžiui, kadangi pripažintos nusikalstamomis veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl griežtesnė bausmė apima švelnesnę (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Tačiau būtina naujai subendrinti bausmes.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 4d. nuosprendžio dalį dėl K. M. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti, nesant nukentėjusiojo J. V. skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 138 str. 1d., BK 284 str. 1d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) mėnesiams. Remiantis LR BK 64 str. 1d., 3d. šią bausmę subendrinti iš dalies pridedant prie Klaipėdos apygardos teismo 2004-09-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.