Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjimo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2024 m. kovo 9 d., apie 09.55 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) turgaus - adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais - piktybiškai tyčiodamasis, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiuosius G. Š. ir V. Š., taip pat konflikto metu G. Š. grasino susidorojimu, bandė jį ištraukti iš jam priklausančio automobilio „Peugeot 4007“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), laužė automobilio priekines kairės pusės dureles. Taip pat, jis, įžūliais veiksmais – tyčia, rankomis trankė į nukentėjusiajam G. Š. priklausantį automobilį „Peugeot 4007“, vėliau tyčia rankomis nulaužė automobilio „Peugeot 4007“ galinio lango valytuvą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. Š. turtinę 10 eurų žalą. Šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

2024 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Peugeot“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, važiuojamojoje kelio dalyje, priešais gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), matomas juodos spalvos, galinis automobilio valytuvas, o šiek tiek toliau, ant važiuojamosios kelio dalies matoma plastikinė juodos spalvos transporto priemonės valytuvo plastikinė apdailos detalė. Transporto priemonės valytuvas ir plastikinė apdailos detalė paimta ir supakuota į paketą bei pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apžiūrint transporto priemonę, matoma, kad vietoje, kur turėtų būti galinio lango valytuvas, jo nėra. Ant galinio transporto priemonės lango yra matomas galinio lango valytuvo jungtis. Toliau apžiūrint transporto priemonę „Peugeot“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) matoma, kad ant priekinio vairuotojo lango ir durelių yra matomos baltos spalvos dėmės. Vatos tamponu, nuo priekinio vairuotojo lango yra paimta nuoplova su galimai biologinės kilmės pėdsakais. Vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais supakuotas į voką ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apdirbant transporto priemonės paviršius daktiloskopiniais milteliais, identifikavimui tinkamų pėdsakų nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūrint įvykio vietą, joje daugiau pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tolimesniam tyrimui neužfiksuota (1 t., b. l. 31–33).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. S. dėl viešosios tvarkos pažeidimo pasitvirtino.

Kaltinamojo V. S. kaltė įrodyta ne tik jo pačio prisipažinimu, bet ir nukentėjusiųjų V. Š. ir G. Š. parodymais, liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga. V. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Taigi baudžiamojoje byloje minėtų ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant neginčytinai įrodyta, kad V. S., 2024 m. kovo 9 d., apie 09.55 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) turgaus - adresu (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais - piktybiškai tyčiodamasis, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiuosius G. Š. ir V. Š., taip pat konflikto metu G. Š. grasino susidorojimu, bandė jį ištraukti iš jam priklausančio automobilio „Peugeot 4007“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) laužė automobilio priekines kairės pusės dureles. Taip pat, jis, įžūliais veiksmais – tyčia, rankomis trankė į nukentėjusiajam G. Š. priklausantį automobilį „Peugeot 4007“, vėliau tyčia rankomis nulaužė automobilio „Peugeot 4007“ galinio lango valytuvą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. Š. turtinę 10 eurų žalą. Šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Toks kaltinamojo elgesys viešoje vietoje – mieste, šeštadienio rytą, prie turgaus, kur buvo kitų asmenų, be jokios aiškios priežasties – laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į nukentėjusiuosius, į aplinką. Akivaizdu, kad V. S., atlikdamas šiuos veiksmus, suvokė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo. Apklausti liudytojai patvirtino, jog kaltinamojo elgesys buvo nepriimtinas, keliantis pasipiktinimą, sutrikdė visuomenės rimtį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis V. S. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis laikomas neteistu (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 159–162), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 156–157), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 152), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 155), dirba (1 t., b. l. 167).

Kaltinamasis V. S. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, laikomas neteistu (teistumas išnykęs), kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutinka atlyginti jiems padarytą žalą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti pakaks vienos iš švelniausių straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – baudos, bausmės dydį nustatant minimalų.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Civiliniai ieškovai V. Š. ir G. Š. byloje yra pareiškę civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo V. S. priteisti G. Š. naudai 10 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos, o V. Š. naudai priteisti 300 Eur neturtinės žalos.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad transporto priemonė asmeninės nuosavybės teise priklauso G. Š. (AB „Regitra“ registruota G. Š. vardu). Po to, kai V. S. nulaužė transporto priemonės galinio lango valytuvą, G. Š. turėjo įsigyti naują valytuvo svirtį su šluotele, kurios kaina sudaro 10 Eur. 2024 m. kovo 27 d. čekis yra ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1- 09277-24 medžiagoje. Naujo valytuvo svirties su šluotele įsigijimo kaina - 10 Eur laikytina turtine G. Š. žala, kuri priteistina iš V. S..

Tiek G. Š., tiek V. Š. labai išgąsdino V. S. elgesys, be to, buvo momentas, kai nukentėjusieji net pajautė, kad V. S. gali juos sužaloti, nes V. S. agresija buvo didelė ir nevaldoma, o tokios būklės žmonės gali padaryti viską, nekreipdami dėmesio į pasekmes. G. Š. ir V. Š. jautėsi izoliuoti, negalėjo išlipti iš transporto priemonės ir pabėgti, paprašyti kitų žmonių pagalbos. Jie taip pat bijojo pajudėti iš vietos su transporto priemone, nes nežinojo, kaip į tai sureaguos V. S.. Nukentėjusieji nebuvo tikri, ar V. S. neturi šalia kitų asmenų, kurie pasirengę užsipulti nukentėjusiuosius.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad įvykis taip pat pažemino nukentėjusiuosius, nes vėliau jie pastebėjo, kad viską matė nemažai aplinkinių žmonių. Nukentėjusiųjų nuomone, niekas neturi teisės elgtis taip, kaip elgėsi V. S..

Grįžus namo G. Š. ir V. Š. negalėjo jaustis ramiai bei kasdieniškai, neapleido mintys apie įvykį. V. S. veiksmai sutrikdė įprastą nukentėjusiųjų gyvenimą. Iki šiol nukentėjusieji daugelį situacijų vertina su nepasitikėjimu ir nežinomybe. Tai trukdo jausti pilnatvę ir trukdo jaustis gerai.

Įvykis paveikė nukentėjusiųjų miego kokybę. V. Š. net turėjo kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą, jai buvo diagnozuoti miego sutrikimai. V. Š. naudojo ir iki šiol naudoja vaistus, kurie turėtų padėti atgauti geresnę miego kokybę bei jaustis ramiau.

Dėl V. S. veiksmų 2024 m. kovo 9 d. G. Š. ir V. Š. patyrė neturtinę žalą, kurią kiekvienas nukentėjusysis vertina po 300 Eur. Ši neturtinė žala priteistina iš V. S.. Ji atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (1 t., b. l. 59–65).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad civilinių ieškovų civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas, nes žala buvo padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo V. S. veiksmais, įrodytais paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nukentėjusiojo patirtą žalą patvirtina pateiktas čekis iš UAB „Eoltas“ (1 t., b. l. 139), todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai bei priteistinas iš kaltinamojo V. S. civilinio ieškovo G. Š. naudai.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismų praktiką panašios kategorijos baudžiamosiose bylose, nukentėjusiesiems sukeltus psichologinius išgyvenimus, išgąstį, konstatuoja, kad nukentėjusiųjų nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir atitinka įstatymų reikalavimus. Todėl civilinių ieškovų pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo V. S..

Be kita ko, civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti ir nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 382,50 Eur.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Š. advokatei A. P. už prašymo dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga parengimą, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieškinio parengimą, sumokėjo 382,50 Eur (2024 m. liepos 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 000786, 2024 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymas) (1 t., b. l. 67–68).

Atsižvelgiant į tai, kad advokatė A. P. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, parengė civilinį ieškinį ir prašymą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 382,50 Eur suma teisinei pagalbai apmokėti neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių patvirtinimo“ numatytiems advokato bei advokato padėjėjo atstovavimo teisme, procesinių dokumentų rengimo dydžiams, yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiosios interesus bei rengiant procesinius dokumentus. Todėl nukentėjusiojo G. Š. patirtos 382,50 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo V. S..

Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Juodos spalvos galinis transporto priemonės valytuvas, juodos spalvos plastikinė apdailos detalė, vatos tamponas su galimai biologinės kilmės pėdsakais, priduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos sandėlių skyrių, sunaikintini;

- Kompaktinis diskas, esantis baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 113), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti V. S. 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 10 (dešimt) mėnesių ir išaiškinti V. S., kad jis per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Civilinės ieškovės V. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo V. S. 300 Eur civilinės ieškovės naudai.

Civilinio ieškovo G. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl 10 Eur (dešimties) eurų turtinės žalos tenkinti pilnai, taip pat civilinio ieškovo G. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo V. S. civilinio ieškovo naudai viso 310 (trijų šimtų dešimties) Eur sumą.

Priteisti G. Š. iš V. S. 382,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 50 centų) advokato atstovavimo išlaidų.

Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Juodos spalvos galinį transporto priemonės valytuvą, juodos spalvos plastikinę apdailos detalę, vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsakais, priduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos sandėlių skyrių, sunaikinti;

- Kompaktinį diską, esantį baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 113), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.