- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-436-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00552-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Multimodal Solutions“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Multimodal Solutions“ dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo, skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės vienašališką išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimą bei priteisti iš atsakovės 7 620,25 Eur skolą ir 8 proc. palūkanas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą 7 620,25 Eur bei uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus (išregistruoti ieškovę kaip nuomojamų autotransporto priemonių valdytoją, kreiptis į transporto inspekciją dėl licencijų panaikinimo ieškovei ir kt.), galinčius sutrikdyti ieškovės ūkinę-finansinę veiklą ir sąlygoti nuostolių atsiradimą ieškovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti, nesąžiningai ir neteisėtai nutraukė sutartis, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Areštavo atsakovei UAB „Multimodal Solutions“, j. a. k. 304833373, buveinė (duomenys neskelbtini), priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 7 620,25 Eur. Areštavus pinigines lėšas, leido atsakovei iš šių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove. Pavedė antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovės turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taip pat nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, kaip lėšos atsiskaitymams su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, ieškove ir atsakovės darbuotojais. Kitą prašymo dalį atmetė.
4. Teismas sprendė, kad juridiniam asmeniui pareikšta 7 620,25 Eur reikalavimų suma (nežinant atsakovės turtinės-finansinės padėties) vertintina kaip pakankamai didelė. Teismas nustatė, kad atsakovei yra iškeltos civilinės bylos dėl turtinių ir kt. prievolių nevykdymo. Kadangi ieškovės reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę-turtinę būklę, todėl teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius sutrikdyti atsakovės ūkinę-finansinę veiklą, pažymėjo, kad ieškovės nurodyti argumentai ir aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigia galimybės, ieškinio patenkinimo atveju, šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki ieškovės nurodomų ir tik hipotetinių teisių pažeidimo, t. y. neįrodo, kad teismo sprendimu pripažinus išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu ir įpareigojus atsakovę vykdyti išperkamosios nuomos sutartis, tokio sprendimo vykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas. Ieškovė nepagrindė ir grėsmės, kad atsakovė, sužinojusi apie šioje byloje pareikštus ieškovės reikalavimus galėtų imtis ieškovės nurodomų veiksmų, galinčių sutrikdyti jos veiklą. Ieškovės abstraktus argumentas, kad dėl atsakovės veiksmų ji gali patirti nuostolių, teismo vertinimu, laikytinas nepagrįstu, nes net jeigu ieškovė ir iš tikrųjų patiria (patirs) nuostolių dėl galimų-būsimų atsakovės veiksmų, nepateikta įrodymų, kad ieškovė neturės galimybių tokių nuostolių išsiieškoti iš atsakingo asmens. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų ekonomiškumo ir protingumo principų, pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą, nepagrįstai suteiktų ieškovei pranašumą ir suvaržytų atsakovės teises daugiau, negu būtina teisėtam tikslui pasiekti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pilnai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė nurodo, kad bylos medžiaga, atsakovės pateiktos pretenzijos, ieškovei pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovė neteisėtai nutraukusi sutartis gali realizuoti savo ketinimus, kurie sutrikdytų ieškovės tiesioginių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis vykdymą, o tai sukeltų nuostolius, pasireiškiančius negautomis pajamomis ir baudinėmis sankcijomis.
6.2. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovė nepagrindė grėsmės, kad atsakovė, sužinojusi apie šioje byloje pareikštus ieškovės reikalavimus galėtų imtis veiksmų, galinčių sutrikdyti jos veiklą. Šie teismo argumentai prieštarauja bylos medžiagai. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovės pretenzijos patvirtina realią galimybę ir atsakovės siekius atlikti tokius veiksmus dar iki ieškinio padavimo.
6.3. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas nėra vien tik būsimo teismo sprendimo užtikrinimas, kaip nurodoma teismų praktikoje laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalys gali siekti užtikrinti esamo teisinio santykio stabilumą ir užkirsti kelią žalai atsirasti. Priešingai nei mano teismas, ieškovė siekia civilinės teisės numatytų tikslų – teisinio gėrio, o ne naujų teisminių ginčų dėl atsiradusios žalos dėl atsakovės veiksmų, atlyginimo.
6.4. Apeliantės nuomone, atsakovė, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones draudžiančias atlikti veiksmus, galinčius sutrikdyti ieškovės ūkinę finansinę veiklą, nepatirtų jokių teisinių pasekmių, toliau gautų iš ieškovės pajamas, susijusias su autotransporto nuoma. Tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iškyla reali grėsmė ieškovės teisėms, tinkamai valdyti ir naudoti nuomojamą transportą ir gauti pajamas. Taigi, šalių interesų pusiausvyra yra pažeista skundžiama nutartimi, todėl būtina šią pusiausvyrą atstatyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo atlikti veiksmus, galinčius sutrikdyti ieškovės ūkinę – finansinę veiklą, taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
9. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą ir uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus galinčius sutrikdyti ieškovės ūkinę – finansinę veiklą, nes tai sąlygotų nuostolių atsiradimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, areštavo atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 7 620,25 Eur, kitą prašymo dalį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, jog neuždraudus atsakovei atlikti veiksmus galinčius sutrikdyti ieškovės ūkinę – finansinę veiklą, tenkinus ieškovės reikalavimus, tokio sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Teismo nuomone, ieškovė nepagrindė ir grėsmės, kad atsakovė imtųsi veiksmų, galinčių sutrikdyti ieškovės veiklą, be to ieškovės abstraktus argumentas, jog ji gali patirti nuostolius, taip pat nepagrįstas.
10. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria atmestas jos prašymas dėl uždraudimo atsakovei atlikti bet kokius veiksmus galinčius sutrikdyti ieškovės ūkinę – finansinę veiklą, argumentuodama tuo, jog ieškovės pateikti įrodymai pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovė neteisėtai nutraukusi sutartis gali realizuoti savo ketinimus, kurie sutrikdytų ieškovės tiesioginių įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymą, o tai sukeltų nuostolius, be to netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iškils reali grėsmė ieškovės teisėms tinkamai valdyti ir naudoti nuomojamą transportą ir gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
11. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK Trečiųjų teismas sudaromas, šalių nuožiūra, iš vieno teisėjo arba iš kelių teisėjų, p ..." \t "_blank" 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs į bylą pateiktus įrodymus bei visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovės galimų ar būsimų veiksmų gali patirti nuostolių. Be to ieškovė nepateikė įrodymų, kad neturės galimybių tokių nuostolių išsiieškoti iš atsakingo asmens. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės nurodyti argumentai ir aplinkybės neįrodo, kad teismo sprendimu pripažinus išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu ir įpareigojus atsakovę vykdyti išperkamosios nuomos sutartis, tokio sprendimo vykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų neįmanomas.
13. Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsamiai motyvuota ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvams pritaria.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų ekonomiškumo ir protingumo principų, pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą, nepagrįstai suteiktų ieškovei pranašumą ir suvaržytų atsakovės teises daugiau negu būtina teisėtam tikslui pasiekti, todėl nėra teisinio pagrindo uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius sutrikdyti ieškovės ūkinę – finansinę veiklą.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ieškovės atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alarix“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.