- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- 2A-1127-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- D. M.
- Ieškovas
- Vilniaus pedagoginio universiteto
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Laima Latvėnienė
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovei D. M.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus pedagoginio universiteto ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl priskaičiuoto mokesčio pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigojimo jį panaikinti. Tretieji asmenys byloje Vilniaus m. 26 notarų biuras, Vilniaus m. 6 notarų biuras, daugiabučio namo Saltoniškių g. 54, Vilniuje, savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės D. M. priteisti 1288,25 Lt skolos už jos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teiktas komunalines bei kitas paslaugas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei 333,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad su buvusia buto, kuris dabar priklauso atsakovei, savininke D. G. 1995 m. gegužės 31 d. buvo pasirašyta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis Nr. BV-27/09, pagal kurios 2 p. buto savininkė įsipareigojo ieškovui mokėti už visas komunalines ir kitas teikiamas butui paslaugas, o pagal 7 p. įsipareigojo apie buto pardavimą pranešti ieškovui bei supažindinti naują savininką su šia sutartimi. Ieškovas nurodė, kad 1996 m. balandžio 15 d. butas buvo parduotas R. S. , kuri 2004 m. lapkričio 26 d. padovanojo jį savo dukrai atsakovei D. M. . Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis LR CK 4.76 str., atsakovei mokesčiai skaičiuojami ir nuo bendro naudojimo patalpų, kurių dydis yra 8,35 kv.m., atsakovė mokesčius mokėdavo nereguliariai, todėl ieškovas atsakovės įmokėtas sumas užskaitydavo seniausių įsiskolinimų dengimui (LR CK 6.55 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė D.M. atsiliepė į patikslintą ieškinį ir prašė jį atmesti bei tenkinti atsakovės priešieškinį. Atsakovė nurodė, kad už komunalines paslaugas atsiskaito reguliariai, tačiau ji naudojasi tik dalimi ieškovo teikiamų paslaugų, už kurias ir apmoka. Atsakovė nurodė, kad nuo 2005 m. lapkričio 9 d., t.y. daugiabučio namo savininkų bendrijos įkūrimo, ieškovas prarado teisę į bendrijos mokesčių administravimą ir pastato dalies priežiūrą (LR CK 4.84 str. 5 d., LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 5 p., 2002-05-28 LR Vyriausybės nutarimas Nr.752), todėl atsakovė neprivalo apmokėti ieškovo samdomų darbuotojų – budėtojų darbo užmokesčio, o visi Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus įsakymai ir vidiniai dokumentai yra privalomi tik ieškovo valdomai pastato daliai. Nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės perparduoti komunalinius mokesčius, todėl prašė 1995 m. gegužės 31 d. Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. BV-27/09 pripažinti niekine.
Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį, kurį tikslino. Prašė pripažinti mokestį už ieškovo samdomus darbuotojus atsakovės atžvilgiu skaičiuotus neteisėtai nuo 2004 m. lapkričio mėn., įpareigoti atsakovą ateityje tokio mokesčio neskaičiuoti, įpareigoti ieškovą teikti atsakovei sąskaitas už komunalinius mokesčius atitinkančias įstatymų nustatytus reikalavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko.
Tretieji asmys Vilniaus m. 6 notarų biuro notarė D. Š. ir Vilniaus m. 26 notarų biuro notarė R. V. nurodė, kad nei vienoje buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje perleidimo sutartyje nebuvo jokio įrašo ir įregistruotos papildomos prievolės pardavėjui, apie kurias notaras turėtų pareigą įspėti pirkėją.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pastatą, kuriame yra ginčo butas administruoja ieškovas, mokesčiai skaičiuojami pagal Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2003 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 61. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nors ir nereguliariai mokėdama mokesčius, konkliudentiniais veiksmais prisiėmė buvusios savininkės pareigas pagal 1995 m. gegužės 31 d. Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. BV-27/09. Teismas nurodė, kad pagal LR CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendrajam daiktui išlaikyti ir saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Teismas nustatė, kad ieškovas valdo dalį pastato, kuria negali nesirūpinti, atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovas prarado teisę administruoti pastatą ir skaičiuoti mokesčius, administravimas iš ieškovo nebuvo perimtas, ieškovė nepateikė įrodymų, jog nesinaudoja liftu. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog atsakovė nėra davusi sutikimo aptarnaujančio personalo atlyginimams apmokėti, pareiga tai daryti jai kyla iš sutarties su buvusia savininke bei iš jos konkliudentinių veiksmų apmokant mokesčius, kas rodo jos valią prisiimti šiuos įsipareigojimus. Teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl priskaičiuoto mokesčio pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigojimo jį anuliuoti atmetė, nes mokestis skaičiuojamas pagal universiteto, administruojančio pastatą rektoriaus įsakymu patvirtintos metodikos 8.2 p., kuris nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, o atsakovė galutinai suformulavusi priešieškinio reikalavimus minėtu įsakymu patvirtintos mokesčių skaičiavimo metodikos neginčijo, be to šiam reikalavimui suėjo ieškinio senatis. Teismas taip pat priteisė procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė Diana Martinkienė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsakovė nurodo, kad ji konkliudentiniais veiksmais neprisiėmė buvusios savininkės pareigų pagal 1995 m. gegužės 31 d. Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. BV-27/09, nes ji nuo pat pradžių mokėjo tik už tas paslaugas, kurios jai buvo suteiktos, o už ieškovo darbuotojų atlyginimus jokių mokesčių atsakovui nemokėjo. Atsakovė nurodo, kad didžioji dalis pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra privatizuota, todėl yra klaidingas ieškovo teiginys, kad visas pastatas yra bendrabutis. Atsakovė nurodo, kad pagal LR CK 4.83 str. 4 d. ji neprivalo mokėti už budinčiuosius-sargus-liftininkus, nes ji tam nedavė sutikimo, namo liftų priežiūrą vykdo UAB „Schindler Lietuva“, o budintieji-sargai-liftininkai prižiūri studentus. Atsakovė nurodo, kad pagal Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 1995 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 38, privatizuotų bendrabučių butų gyventojams aptarnauti yra skirti 2 bendrabučių vedėjų etatai ir 0,5 kiemsargio etato, o apie jokius liftininkus-sargus nekalbama, todėl nėra jokio teisės akto, kuriuo remiantis atsakovei būtų privaloma mokėti mokestį už liftininkų-sargų atlyginimą, o aukščiau minėtas rektoriaus įsakymas taikytinas tik 5-to bendrabučio, esančio devintame aukšte, gyventojams. Atsakovė nurodo, kad ieškovas savavališkai administruoja privačius butus, o jo pateikiamos sąskaitos už komunalinius mokesčius neatitinka LR Buhalterinės apskaitos 13 ir 14 str., nes iš jo pateiktų sąskaitų neaišku už kokias paslaugas ir kokį jų kiekį reikia mokėti.
Ieškovo atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą gautas praleidus LR CPK 318 str. 1 d. nustatytą terminą ir, nesant prašymo šį terminą atnaujinti, protokoline nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovei D. M. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 27, esantis name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis pastatas buvo Vilniaus pedagoginio universiteto bendrabutis, o butų privatizavimo procese dalis patalpų buvo parduota. Ieškovas butą (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutartimi 1995 m. gegužės 31 d. pardavė D. G. , 1996 m. balandžio 15 d. butas buvo parduotas R. S. , o 2004 m. lapkričio 26 d. padovanotas atsakovei. Buto privatizavimo metu ieškovas su pirmąją jo savininke D. G. sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. BV-27/09, kuria buto savininkė įsipareigojo ieškovui mokėti už visas komunalines ir kitas teikiamas butui paslaugas, o 7-tu sutarties punktu įsipareigojo apie buto pardavimą pranešti ieškovui bei supažindinti naują savininką su šia sutartimi. Ieškovas Vilniaus pedagoginis universitetas, valdantis dalį pastato ir faktiškai jį administruojantis, remdamasis minėta sutartimi Nr. BV-27/09, prašo priteisti iš atsakovės 1288,25 Lt skolos už jos butui suteiktus komunalinius patarnavimus. Apylinkės teismas ieškinį patenkino konstatavęs, kad atsakovė mokėdama mokesčius konkliudentiniais veiksmais prisiėmė buvusios savininkės pareigas pagal 1995 m. gegužės 31 d. sutartį ir tokiais veiksmais ji išreiškė valią vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tuo pačiu motyvu teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ji nėra davusi sutikimo aptarnaujančio personalo atlyginimams apmokėti, nes, teismo teigimu, tokia jos pareiga kyla iš sutarties su buvusia savininke bei iš jos konkliudentinių veiksmų apmokant mokesčius, kas rodo jos valią prisiimti šiuos įsipareigojimus. Atmesdamas priešieškinį teismas pildomu motyvu nurodė tai, kad atsakovė galutinai suformuluotu reikalavimu neginčija Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2003-11-31 įsakymu Nr. 61 patvirtintos Mokesčių už bendrabučius skaičiavimo metodikos 8.2. p., kurio pagrindu ir skaičiuojamas ginčo mokestis. Tačiau teismas, tokiu pagrindu tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, neatkreipė dėmesio, kad ieškovas atsakovei įsiskolinimą skaičiavo nuo 2006 m. sausio mėn. ne todėl, kad iki tol atsakovė būtų apmokėjusi visas ieškovo pateiktas sąskaitas. Priešingai, atsakovė visą ieškovo nurodomą laikotarpį (nuo 2004-11-01 kuomet tapo buto formalia savininke) mokėjo mažiau, nei buvo nurodoma ieškovo sąskaitose, tik ieškovas mokėjimus įskaičiuodavo įsiskolinimų dengimui. Kitaip tariant atsakovė niekada visoje apimtyje nėra sutikusi su visomis ieškovo pateiktomis sąskaitomis. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į atsakovės atsikirtimus, kad ji už faktiškai sunaudotas paslaugas (vandenį ir kt.) mokėjo vadovaudamasi logika, bet ne „nesančia“ sutartimi. Todėl teismas skubotai nusprendė, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais prisiėmė visas pareigas pagal 1995 m. gegužės 31 d. Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. BV-27/09 t.y. įsipareigojo neginčydama apmokėti visas atsakovo pateikiamas sąskaitas. Juolab, kad LR CK 6.162 str. numato galimybę šalims konkliudentiniais veiksmais susitarti tik dėl pagrindinių sąlygų, antraeilių sąlygų suderinimą atidedant vėlesniam laikui ar sprendžiant dėl jų ginčo keliu. Nagrinėjamu atveju atsakovė sutiko, kad būtini atsiskaitymai (už vandenį, šilumą ir kt.) laikinai vyktų per ieškovą, tačiau nesutiko apmokėti ieškovo samdomų darbuotojų darbo. Pirmosios instancijos teismas šalių ginčo iš esmės nenagrinėjo. Teismo motyvas, kad patikslintu priešiniu reikalavimu atsakovė neginčija Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus įsakymu patvirtintos Mokesčių už bendrabučius skaičiavimo metodikos, nėra pagrindas nenagrinėti ginčo, nes siekiant nuginčyti reikalaujamą mokestį atsakovui atsikirtimais pakanka įrodyti ieškinio nepagrįstumą ir nėra būtina reikalauti pripažinti negaliojančiu lokalinį norminį aktą. Be to, atsakovė iškėlė abejones ir dėl kitų ieškovo apskaičiuotų mokesčių, tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė. Kita vertus, civilinio proceso įstatymas neleidžia teismui peržengti pareikštų reikalavimų (LR CPK 265 str. 2 d.), todėl nagrinėjamoje byloje, turint omenyje dalyvaujančius asmenis ir jų pareikštus reikalavimus, negali būti iš esmės sprendžiamas atsakovės atsikirtimuose keliamas klausimas dėl pastato administravimo teisėtumo. Argumentai dėl teisės administruoti pastatą civilinėje byloje gali būti svarstomi tik reikalavimo teisę turintiems asmenims pareiškus atitinkamus ieškininius reikalavimus. Šioje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įvertino ne visus įrodymus, pasisakė ne dėl visų nustatinėtinų aplinkybių, kuo pažeidė LR CPK 265 str. 1 d. reikalavimą, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (LR CPK 329 str. 1 d.). Sprendimas naikinamas, o kadangi bylos esmė neatskleista, ji perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.