Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjui K. O., atsakovės Aplinkos ministerijos atstovei Agnei Murauskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. O., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Donatai Baltrušaitytei ir Veslavai Komarovič, trečiojo suinteresuoto asmens S. O. atstovei Aušrinei Onaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. O. skundą atsakovei Aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, J. O. ir S. O.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

– panaikinti Aplinkos ministerijos 2013-08-19 rašte išdėstytą sprendimą Nr. (18-2)-D8-6920 „Dėl pajūrio juostos ribų pakeitimo specialiojo plano“ (toliau – ir Aplinkos ministerijos sprendimas Nr. (18-2)-D8-6920), Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013-12-19 sprendimą Nr. (6.3)-2D-20962;

– įpareigoti Aplinkos ministeriją patenkinti 2013-07-02 pasiūlymą pajūrio juostos ribą, nustatytą Palangos miesto bendrajame plane ir Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiajame plane, paslinkti jūros kranto linijos link taip, kad į pajūrio juostos funkcinę zoną nepatektų pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai (unikalus Nr. 2597-1000-9196, Nr. 2597-1000-9209), esantys Kuršių takas 3, Palangoje.

Aplinkos ministerija, atsakydama į pareiškėjo pateiktą 2013-07-02 pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumentų pakeitimo, sprendime Nr. (18-2)-D8-6920 nurodė, kad ginčo teritorija turi likti pajūrio juostoje. Šį Aplinkos ministerijos sprendimą pareiškėjas 2013-11-13 apskundė Inspekcijai, kuri sprendimu Nr. (6.3)-2D-20962 Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. (18-2)-D8-6920 paliko galioti.

Ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai konstatuota, kad dalis nagrinėjamos teritorijos, kurioje stovi poilsio nameliai, patenka į prieškopės teritoriją, taip pat tai, kad minėtų namelių paskirtis turi būti konvertuota į rekreacinę. Pajūrio juostos įstatyme, J.Gudelio moksliniame žodyne nenustatyta, kad pajūrio juostai turi priklausyti teritorija, esanti už kopų, o minėtieji poilsio nameliai būtent pastatyti teritorijoje, esančioje už kopų. Poilsio namelių paskirtis yra rekreacinė, o ne gyvenamoji, todėl žemės naudojimo paskirties nereikia keisti. Susidariusi situacija būtų išspręsta, jeigu dabartinė pajūrio juostos riba būtų patraukta jūros kranto link tiek, kiek nebūtų pažeistas Pajūrio juostos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus 100 m atstumas ir tokiu atveju pasislinktų pirmosios kurortų apsaugos zonos linija, kurioje būtų galima tinkamai naudoti ir eksploatuoti turimą nekilnojamą turtą.

Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniuose, kurie patvirtinti 2013-03-21, yra numatyta iš pajūrio juostos iškelti poilsio namelius. Pareiškėjo nuomone, čia minimi laikini statiniai, kurie nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, o jam priklausantys poilsio nameliai yra įregistruoti VĮ Registrų centre ir turi savo registro numerius, jų registracijos teisėtumas buvo nagrinėtas teismuose ir sprendimais nustatyta, kad jie įregistruoti teisėtai. Šie poilsio nameliai buvo įsigyti privačion nuosavybėn pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nėra nurodytų jokių nuosavybės teisės suvaržymų ar apribojimų. Aplinkos ministerija nepagrįstai teigia, kad šie nameliai turi būti iškelti, nes stovi pajūrio juostai priskiriamoje teritorijoje.

Inspekcijos 2013-12-19 sprendimas Nr. (6.3)-2D-20962 naikintinas, nes Inspekcija, nagrinėdama skundus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, pareiškėjo skundo iš esmės nenagrinėjo ir netyrė jame nurodytų aplinkybių.

Valstybė, leidusi įsigyti rekreacinės paskirties pastatus, esančius pajūrio juostoje, sukūrė teisėtus lūkesčius, kad šiais pastatais bus galima naudotis pagal paskirtį, tačiau esama pajūrio juostos riba, neleidžia ginčo poilsio namelius pilnavertiškai eksploatuoti ir jais naudotis.

Pareiškėjo aiškinimas, kad teritorija, esanti už kopų, turi nepriklausyti pajūrio juostai prieštarauja Pajūrio juostos įstatymo 2 straipsnio 7 daliai, apibrėžiančiai, kas yra prieškopė. Pajūrio juostos ribų planas, kuriuo pareiškėjas grindžia 2013-07-02 pasiūlymą, automatiškai nekeičia ir netikslina nei Palangos miesto bendrojo plano, nei Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiojo plano sprendinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, jis turi tik pareigą motyvuotai atsakyti raštu (žr. LVAT 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-201/2009).

Tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo, nes Specialusis planas, kuris apibrėžia pareiškėjo nurodytą teritoriją, jau yra patikrintas ir patvirtintas Inspekcijos, o jo reikalavimas, kad teismas įpareigotų Aplinkos ministeriją atsižvelgti į jo pasiūlymą, yra netikslus ir nepagrįstas, nes administraciniai teismai nesprendžia ir neatlieka administracinių funkcijų už viešojo administravimo subjektą.

Inspekcijos argumentai iš esmės sutampa su Aplinkos ministerijos atsiliepimo į skundą išdėstytais argumentais. Taip pat Inspekcija nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ji turėjo ištirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išnagrinėti jo skundą iš esmės. Nagrinėdama skundą dėl planavimo organizatoriaus atsakymo pasiūlymus pateikusiam asmeniui, Inspekcija privalo patikrinti, ar planavimo organizatorius motyvuotai atsakė pasiūlymus pateikusiam asmeniui, o neįvertinti planavimo organizatoriaus pateiktų motyvų turinio, t. y. ji neprivalo vertinti planavimo organizatoriaus pateiktų motyvų pagrįstumo.

S. O. iš esmės sutiko su visais pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Paminėjo, kad Specialiųjų žemės ir miškų sklypų naudojimo sąlygų 76.2 punkte nustatytas draudimas 1-oje kurortų apsaugos zonoje nuolat ar laikinai gyventi žmonėms, neleidžia jam įgyvendinti savo, kaip nekilnojamo turto savininko, teisių turtu naudotis pagal jo tikslinę paskirtį.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens S. O. atstovė, iš esmės palaikė pareiškėjo argumentus.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. O. atsiliepimo į skundą nepateikė, prašė patenkinti pareiškėjo skundą, o teismo posėdyje iš esmės palaikė pareiškėjo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Nagrinėjamoje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės.

Aplinkos ministras 2012-07-16 priėmė įsakymą Nr. Dl-602 „Dėl Pajūrio juostos ribų plano pakeitimo rengimo“ (Žin., 2012, Nr. 87-4537). Šiuo įsakymu nutarta rengti specialiojo plano – Pajūrio juostos ribų plano (schemos) (toliau – ir Specialusis planas) M 1:10000, patvirtinto Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155, pakeitimą (1 punktas), taip pat patvirtinta Pajūrio juostos ribų specialiojo plano keitimo planavimo darbų programa (toliau – ir Programa) (2 punktas).

Specialiojo plano rengimo etape pareiškėjas K. O., kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu S. O. Aplinkos ministerijai 2013-07-02 pateikė pasiūlymą „Dėl Pajūrio juostos ribų specialiojo plano dalies pakeitimo“ (toliau – ir Pasiūlymas) (šis Pasiūlymas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente gautas 2013-07-03, reg. Nr. LV3), kuriuo pasiūlė pakeisti Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiojo plano sprendinį ir pajūrio juostos ribą patraukti jūros kranto link taip, kad į pajūrio funkcinę zoną nepatektų jam nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai. Nurodė, kad tik tokiu atveju jis galėtų naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais nameliais. Taip pat pažymėjo, kad pagal Pajūrio juostos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą pajūrio juostai priskiriama ne siauresnė kaip 100 metrų nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, o jam priklausantys nameliai yra toliau, todėl yra galimybė paslinkti pajūrio juostos ribą (b. l. 5–6).

Aplinkos ministerija 2013-08-19 sprendimu Nr. (18-2)-D8-6920 atsakė į pareiškėjo 2013-07-02 Pasiūlymą, kurio netenkino. Nurodė, kad parengtame Pajūrio juostos ribų pakeitimo specialiajame plane teritorija, esanti Kuršių takas 3, Palangoje, pagrįstai įtraukta į pajūrio juostą, nes ji patenka į prieškopės teritoriją, kuri vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, turi būti pajūrio juostoje (b. l. 73–74).

Pareiškėjas 2013-11-13 pateikė skundą Inspekcijai (b. l. 12–14), kuriuo prašė panaikinti Aplinkos ministerijos 2013-08-19 sprendimą Nr. (18-2)-D8-6920. Inspekcija ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta tuo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-11-13 skundą, 2013-12-19 priėmė sprendimą Nr. (6.3)-2D-20962. Šiame sprendime Inspekcija nurodė, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti ar atsižvelgti į visus visuomenės teiktus pasiūlymus dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tačiau numato pareigą teikti visuomenei atsakymus, kuriuose būtų motyvuotai paaiškinama, kodėl į minėtus pasiūlymus neatsižvelgta. Taip pat pažymėjo, kad Specialiojo plano organizatorius Aplinkos ministerija 2013-08-19 sprendimu Nr. (18-2)-D8-6920 pateikė iš esmės motyvuotus paaiškinimus, paremtus faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, kodėl į pareiškėjo Pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, o pareiškėjo motyvas, kad poilsio nameliai buvo privatizuoti su sąlyga, kad jie bus iškelti, Inspekcijos nuomone, nebuvo esminis Aplinkos ministerijos sprendimui Nr. (18-2)-D8-6920 priimti. Taip pat Inspekcija nurodė, kad tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje, kai kitų institucijų suderintas teritorijų planavimo dokumentas bus pateiktas tikrinti, Inspekcija įvertins Specialiojo plano rengimo, svarstymo su visuomene, derinimo procedūrų ir sprendinių atitiktį įstatymams bei atliks visuomenės pateiktų pasiūlymų ir planavimo organizatoriaus priimtų ar atmestų pasiūlymų motyvų vertinimą (b. l. 15–16).

2. Šioje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. (18-2)-D8-6920) (b. l. 73–74), Inspekcijos 2013-12-19 sprendimo Nr. (6.3)-2D-20962 (b. l. 15–16), kuriais buvo nagrinėjamas ir vertinamas Specialiojo plano rengimo etape pateiktas 2013-07-02 Pasiūlymas dėl šio plano, teisėtumo ir pagrįstumo.

Taigi būtina nustatyti, ar planavimo organizatorius Aplinkos ministerija ir valstybinę priežiūrą atliekanti institucija Inspekcija, 2013-07-02 Pasiūlymą išnagrinėjo nepažeisdamos tuo metu galiojusių teisės normų, kuriomis sureguliuotas tokio pobūdžio pasiūlymų nagrinėjimas.

3. Pareiškėjas 2013-07-02 Pasiūlymą dėl Pajūrio juostos ribų specialiojo plano dalies pakeitimo teikė, o Aplinkos ministerija, Inspekcija šį pasiūlymą nagrinėjo ir ginčijamus sprendimus priėmė pagal Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 įstatymo Nr. I-1120 redakcija su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 32 straipsnį, kuriame nustatytas pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų teikimas ir ginčų nagrinėjimas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad: pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu (1 dalis); planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiūlymų kopijas arba šių pasiūlymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms, pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu, atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos, valstybinę priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui (2 dalis).

Pareiškėjui pateikus 2013-07-02 Pasiūlymą ir Aplinkos ministerijai, Inspekcijai dėl jo priimant ginčijamus sprendimus, bendroji ir supaprastinta visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka, taip pat bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančios procedūros buvo sureguliuotos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (Vyriausybės 2012-07-11 nutarimo Nr. 867 redakcija, galiojusi iki 2014-01-01) patvirtintais Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pagal nuostatus: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu, o planavimo organizatorius privalo registruoti teikiamus pasiūlymus (7 punktas); visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius kartu su plano rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta, o sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius (8 punktas); planavimo organizatorius pasiūlymus dėl aukštesnio nei vietovės lygmens, specialiųjų planų sprendinių pateikusiems asmenims atsako raštu ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po pasiūlymų gavimo dienos, o atmesdamas pasiūlymą, planavimo organizatorius nurodo pasiūlymo atmetimo motyvą (9 punktas). Pagal Nuostatų 37 punktą asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos, o pagal 38 punktą skundai ir pranešimai, susiję su viešojo administravimo subjekto priimtu su teritorijų planavimu susijusiu administraciniu sprendimu, nagrinėjami pagal kompetenciją valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiose institucijose Teritorijų planavimo įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą LVAT 2009-02-03 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, yra pažymėjęs, kad šiose teisės normose „aptariami pasiūlymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui <...> bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai <...> privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikytini esminiais ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, ar teismui skundžiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos (atsakovo) atsakymas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti pripažintas teisėtu ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymo prasme“.

Kartu pažymėtina ir tai, jog LVAT 2012-02-06 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, yra konstatavęs, kad: teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių; jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami; pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose; tik teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu išnagrinėjama, kaip įvertinti planavimo pasiūlymai ir priežiūros institucijų atsakymai į skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų.

Konstatuotina, kad LVAT 2009-02-03 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, ir 2012-02-06 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, suformuluotos Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 įstatymo Nr. I-1120 redakcija su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo taisyklės, suformuluotos visuomenės teikiamiems pasiūlymams dėl detaliojo plano sprendinių, mutatis mutandis taikytinos ir šioje byloje, kurioje iš esmės sprendžiama, ar tinkamai buvo nagrinėjamas ir vertinamas 2013-07-02 Pasiūlymas dėl Specialiojo plano.

5. Apibendrinant nurodytą Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 įstatymo Nr. I-1120 redakcija su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 32 straipsnio 1, 2 dalyse, Nuostatų 7–9, 37 ir 38 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad:

– pareiškėjas Specialiojo plano rengimo etape turėjo teisę teikti pasiūlymus dėl šio teritorinio planavimo dokumento sprendinių pakeitimo planavimo organizatoriui Aplinkos ministerijai per visą šio plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Visus dėl Specialiojo plano sprendinių teikiamus pasiūlymus, inter alia, tuos, kurie yra atmestini, Aplinkos ministerija privalėjo registruoti, išnagrinėti, parengti priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, ir kartu su Specialiuoju planu pateikti teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms;

– teisės aktai nenumatė Aplinkos ministerijos pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl Specialiojo plano sprendinių, ji turėjo tik motyvuotai paaiškinti pareiškėjui, kodėl jo 2013-07-02 pateiktas Pasiūlymas atmetamas, kadangi visi pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose;

– išnagrinėjusi 2013-07-02 Pasiūlymą, Aplinkos ministerija turėjo motyvuotai pareiškėjui atsakyti per 30 darbo dienų nuo šio pasiūlymo pateikimo. Tokį Aplinkos ministerijos sprendimą pareiškėjas turėjo teisę apskųsti Inspekcijai per mėnesį nuo atsakymo į pateiktą pasiūlymą gavimo dienos, o šis jo skundas turėjo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo gavimo.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat proceso šalių ir dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėjo Aplinkos ministerijai pateiktame 2013-07-02 Pasiūlyme Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiojo plano sprendinį siūloma keisti patraukiant pajūrio juostos ribą jūros kranto link taip, kad į pajūrio funkcinę zoną nepatektų pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai, o pats pasiūlymas iš esmės grindžiamas tuo, kad nameliai yra toliau nei 100 metrų nuo jūros kranto linijos, todėl pagal Pajūrio juostos įstatymą, pasak pareiškėjo, yra galimybė paslinkti pajūrio juostos ribą (b. l. 5–6). Atmesdama šį pasiūlymą, Aplinkos ministerija 2013-08-19 sprendime Nr. (18-2)-D8-6920 nurodė, kad parengtame Pajūrio juostos ribų pakeitimo specialiajame plane teritorija, esanti Kuršių takas 3, Palangoje, pagrįstai įtraukta į pajūrio juostą, nes ji patenka į prieškopės teritoriją, kuri vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, turi būti pajūrio juostoje, taip pat pateikė kitus argumentus, kuriais grindžia tokią savo poziciją (b. l. 73–74). Išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-11-13 skundą (b. l. 12–14) dėl Aplinkos ministerijos 2013-08-19 sprendimo Nr. (18-2)-D8-6920, Inspekcija 2013-12-19 priėmė sprendimą Nr. (6.3)-2D-20962, kuriame: nurodė, kad teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti ar atsižvelgti į visus visuomenės teiktus pasiūlymus dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tačiau numato pareigą teikti visuomenei atsakymus, kuriuose būtų motyvuotai paaiškinama, kodėl į minėtus pasiūlymus neatsižvelgta; pažymėjo, kad Specialiojo plano organizatorius Aplinkos ministerija 2013-08-19 sprendimu Nr. (18-2)-D8-6920 pateikė iš esmės motyvuotus paaiškinimus, paremtus faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, kodėl į pareiškėjo Pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, o pareiškėjo motyvas, kad poilsio nameliai buvo privatizuoti su sąlyga, kad jie bus iškelti, Inspekcijos nuomone, nebuvo esminis Aplinkos ministerijos sprendimui Nr. (18-2)-D8-6920 priimti; pažymėjo, kad tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje, kai kitų institucijų suderintas teritorijų planavimo dokumentas bus pateiktas tikrinti, Inspekcija įvertins Specialiojo plano rengimo, svarstymo su visuomene, derinimo procedūrų ir sprendinių atitiktį įstatymams bei atliks visuomenės pateiktų pasiūlymų ir planavimo organizatoriaus priimtų ar atmestų pasiūlymų motyvų vertinimą (b. l. 15–16).

Įvertinus Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. (18-2)-D8-6920 ir Inspekcijos 2013-12-19 sprendimo Nr. (6.3)-2D-20962 turinį Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 įstatymo Nr. I-1120 redakcija su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 32 straipsnio 1, 2 dalyse, taip pat LVAT suformuotų šių nuostatų taikymo precedentų, įtvirtintų, inter alia, 2009-02-03 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-201/2009, ir LVAT 2012-02-06 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, kontekste, darytina išvada, kad ginčijamuose sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tokia išvada darytina tiek iš ginčijamų sprendimų turinio analizės, tiek ir iš kitos byloje surinktos rašytinės medžiagos, patvirtinančios, kad Aplinkos ministerijos sprendime Nr. (18-2)-D8-6920 pareiškėjo Pasiūlymas buvo vertinamas, o jo pasiūlymas atmestas pateikus konkrečius motyvus, kuriuos vėliau patvirtino tiek specialistai (žr., pavyzdžiui b. l. 97), tiek Inspekcija 2014-02-27 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP5-3 (b. l. 109).

Įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad pareiškėjas tiek teikdamas 2013-07-02 Pasiūlymą, tiek 2013-11-13 skundą atitinkamai Aplinkos ministerijos ir Inspekcijos reikalavo atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti išankstinio ginčų nagrinėjimo metu. Pagal teritorijų planavimo procedūras šioje stadijoje nei Aplinkos ministerija, nei Inspekcija neprivalėjo priimti visų visuomenės pasiūlymų dėl Specialiojo plano sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui, kuris pateikė pasiūlymus. Taip pat pagal teritorijų planavimo procedūras šioje stadijoje Inspekcija neturėjo priimti galutinio sprendimo dėl to, ar Aplinkos ministerija sprendimu Nr. (18-2)-D8-6920 pagrįstai atmetė pareiškėjo rašytinį pasiūlymą; taigi Inspekcija savo kompetencijos ribose patikrino ir 2013-12-19 sprendimu Nr. (6.3)-2D-20962 pripažino, jog Aplinkos ministerija sprendimu Nr. (18-2)-D8-6920 aptartą pareigą įvykdė tinkamai.

7. Pareiškėjo teiginys, kad Inspekcijos 2013-12-19 sprendimas Nr. (6.3)-2D-20962 naikintinas, nes ji pareiškėjo skundo iš esmės nenagrinėjo ir netyrė jame nurodytų aplinkybių, vertintinas kritiškai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei Aplinkos ministerija, sprendimu Nr. (18-2)-D8-6920 atmesdama Pasiūlymą, nei Inspekcija, 2013-12-19 sprendime Nr. (6.3)-2D-20962 vertinusi, ar Aplinkos ministerijos sprendimas Nr. (18-2)-D8-6920 yra motyvuotas, nesprendė tų klausimų, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymą (1995-12-12 įstatymo Nr. I-1120 redakcija su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) ir Nuostatus turėjo būti sprendžiami tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo, t. y. Specialiojo plano tvirtinimo, stadijoje.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. (18-2)-D8-6920 ir Inspekcijos 2013-12-19 sprendimo Nr. (6.3)-2D-20962 teisėtumas ir pagrįstumas, o ne Aplinkos ministro 2012-07-16 įsakymo Nr. Dl-602 pagrindu rengiamas ar parengtas Specialusis planas, jame įtvirtinti sprendiniai, todėl teismas šioje byloje pareiškėjo teiginių, susijusių su konkrečiais Specialiojo plano sprendiniais, nevertina.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo 2013-07-02 Pasiūlymas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente gautas 2013-07-03 (reg. Nr. LV3), o ginčijamas Aplinkos ministerijos sprendimas Nr. (18-2)-D8-6920 priimtas 2013-08-19 (b. l. 73–74), t. y. praėjus 33 darbo dienoms po Pasiūlymo gavimo dienos. Matyti ir tai, kad skundą dėl 2013-08-19 sprendimo Nr. (18-2)-D8-6920 panaikinimo pareiškėjas Inspekcijai surašė 2013-11-13 (b. l. 12–14), o ginčijamą sprendimą Nr. (6.3)-2D-20962 dėl šio skundo Inspekcija priėmė 2013-12-19, t. y. praėjus 26 darbo dienoms po skundo gavimo. Taigi Aplinkos ministerija pažeidė Nuostatų 9 punkte įtvirtintą 30 darbo dienų terminą atsakymui dėl pasiūlymo pateikti, o Inspekcija pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 įstatymo Nr. I-1120 redakcija su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos atsakymui dėl skundo pateikti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo metu nustatyti Nuostatų 9 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 įstatymo Nr. I-1120 redakcija su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų terminų pažeidimai nelaikytini esminiais, dėl kurių galėjo būti neužtikrintas ginčijamų sprendimų pagrįstumas ir (arba) objektyvus su šių sprendimų priėmimu susijusių aplinkybių įvertinimas. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad terminai, per kuriuos turėjo būti priimti ginčijami sprendimai, buvo pažeisti nežymiai, o jų pažeidimas neturėjo jokios įtakos ir nesudarė jokių kliūčių pareiškėjui savo teises ginti pasinaudojant Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 įstatymo Nr. I-1120 redakcija su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 32 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka, inter alia, kreiptis į teismą.

9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad tiek Aplinkos ministerija, tiek Inspekcija iš esmės laikėsi Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 įstatymo Nr. I-1120 redakcija su pakeitimais ir papildymais, galiojusiais nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 32 straipsnio 1, 2 dalyse, Nuostatų 7–9, 37 ir 38 punktuose nustatyto elgesio modelio, o nustatyti procedūriniai pažeidimai (t. y. tai, kad Aplinkos ministerija motyvuotą atsakymą į 2013-07-02 pateiktą Pasiūlymą pateikė ne per 30 darbo dienų nuo šio pasiūlymo pateikimo, o per 33 darbo dienas; taip pat tai, kad Inspekcija skundą dėl 2013-08-19 sprendimo Nr. (18-2)-D8-6920 panaikinimo išnagrinėjo ne per 20 darbo dienų, o per 26 darbo dienas po skundo gavimo) nėra esminiai ir niekaip negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių.

Vadinasi, Aplinkos ministerijos sprendimas Nr. (18-2)-D8-6920 ir Inspekcijos 2013-12-19 sprendimas Nr. (6.3)-2D-20962 yra teisėti ir pagrįsti. Juos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas šia apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Pareiškėjas prašo teismą įpareigoti Aplinkos ministeriją tenkinti jo 2013-07-02 Pasiūlymą pajūrio juostos ribą, nustatytą Palangos miesto bendrajame plane ir Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiajame plane, paslinkti jūros kranto linijos link taip, kad į pajūrio juostos funkcinę zoną nepatektų pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys poilsio nameliai (unikalus Nr. 2597-1000-9196, Nr. 2597-1000-9209), esantys Kuršių takas 3, Palangoje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šį savo prašymą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, jog tokį jo 2013-07-02 Pasiūlymą Aplinkos ministerija privalėjo įgyvendinti Specialiojo plano rengimo etape vietoj to, kad priimtų sprendimą Nr. (18-2)-D8-6920, kuriuo atsisakė jį tenkinti.

Konstatavus, kad pareiškėjas tiek teikdamas 2013-07-02 Pasiūlymą, tiek 2013-11-13 skundą atitinkamai Aplinkos ministerijos ir Inspekcijos reikalavo atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti išankstinio ginčų nagrinėjimo metu, taip pat konstatavus tai, kad Aplinkos ministerijos sprendimas Nr. (18-2)-D8-6920 ir Inspekcijos 2013-12-19 sprendimas Nr. (6.3)-2D-20962 yra teisėti ir pagrįsti, konstatuotina ir tai, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti Aplinkos ministeriją tenkinti jo 2013-07-02 Pasiūlymą. Todėl pareiškėjo skundas šia apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo K. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.