Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažintas katu pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimo (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. ir paskirta 1250 Lt bauda, o administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 145 str. 1 d. A. B. atžvilgiu nutraukė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, 2013 m. rugpjūčio 7 d. apie 6 val. Rietavo sav., kelyje Kryžkalnis – Rietavas -Vėžaičiai vairavo automobilį Scania R 114 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (su puspriekabe), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad, vairuodamas automobilį Scania R 114 LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 7 d. 7.08 val. Rietavo sav., neužtikrindamas krovinio vežimo sąlygų, kelio Kryžkalnis - Rietavas - Vėžaičiai atkarpoje nuo 42 iki 55 km užteršė kelio dangą, išlaistydamas naftos produktus, tuo pažeidė KET 210.4, 210.5 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, todėl prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą dalyje dėl bylos nutraukimo ir paskirti A. B. nuobaudą už ATPK 145 str. 1 d. pažeidimo padarymą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog A. B. kaltė padarius pažeidimą numatytą ATPK 145 str. 1 d. yra įrodyta, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagristas.

ATPK 9 str. apibrėžta administracinio teisės pažeidimo sąvoka: administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, tik kaltas asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

A. B. teismo posėdžio metu apylinkės teisme neigia padaręs šį pažeidimą. Nurodė, kad krovinio puspriekabėje nevežė. Norėjo puspriekabę techniškai sutvarkyti, kad vėliau galėtų eksploatuoti. Į bylą pateikti kelionės lapai, kuriuose nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. vilkikas išvažiavo tuščias ir 2013 m. rugpjūčio 7 d. grįžo tuščias. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme liudytojas T. L. parodė, „<...> kad užteršė B. nusprendėme, kadangi naftos žymės ir cisterna su naftos produktais rasta garaže <...>. <...> iš garaže buvusios priekabos mėginiai paimti nebuvo. Akivaizdu, kad nafta, bet negaliu atsakyti, kaip nustatyta, kad tai ta pati medžiaga kaip ir ant kelio. Kad buvo likučių mes fiksavome pagal tai, kad buvo nuvarvėję. Cisternos viduje ar yra likutis nefiksavome“. Taip pat nurodo, jog „ <...> abejoja ar galima pateikti vaizdo įrašą iki pažeidimo laiko, nes jie nesaugomi. <...> Pagal tai kas buvo ant kelio ir nustatyta, kad B. tai padarė. Nebuvo lyginama kas ant kelio ir kas nuvarvėję ant cisternos. Pavyzdžių lyginamiesiems tyrimams neėmėme“. Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu apylinkės teisme parodė „ <...> buvo peržiūrėta kameros įrašo medžiaga ir peržiūrėjus šiuos įrašus, matėsi mašina ir iškart įtarėme B.. Nurodo, jog nuvažiavus ieškoti B., jo nerado. Apžiūrėjus naftos bazę matėsi, kad tose patalpose buvo išpilta tokio skysčio, nulaistymo <...> . Kai išsiaiškinome, kad galimai iš kur gali būti išpilta, ant kelio jau viskas buvo sukietėję ir tyrimui nieko nebepaėmėme. Identifikavimui reikia dviejų lygiaverčių mėginių.“ Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento tyrimų 2013 m. rugpjūčio 20 d. protokole Nr. 3AT-214 užfiksuoti rezultatai mėginio, paimto iš užterštos Žemaičių plento atkarpos Ruskių km., Šilalės raj., identifikacija – mazuto, dyzelino ir skalūnų alyvos mišinys. Taip pat į bylą pateiktas Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento monitoringo darbų tyrimų 2013 m. lapkričio 6 d. protokolas Nr. 3AT-262, kuriame užfiksuotas tyrimų rezultatai: mėginio, kurio paėmimo vieta Pelaičių ž. ū. bendrovės naftos bazės I-a talpa, rezultatas – mazuto, dyzelino ir bitumo mišinys, o mėginio, kurio paėmimo vieta puspriekabė, rezultatas – dyzelino ir mazuto mišinys. Aukštesniosios instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, o policijos pareigūnai išsamiai ir visapusiškai neišsiaiškino įvykio situacijos, suradus cisterną mėginiai iš jos nebuvo paimti, gedimai cisternoje nebuvo nustatinėjami, tiesioginių liudytojų galėjusių matyti pažeidimą nenustatyta, todėl vien pareigūnų parodymų, kurie paremti tik spėlionėmis, kad pažeidimą galėjo padaryti A. B., nes vaizdo įraše užfiksuotas A. B. priklausanti transporto priemonė, neužtenka pažeidimo faktui konstatuoti. Vaizdo įraše užfiksuota pravažiuojanti transporto priemonė, fotonuotraukose užfiksuotas kelio vaizdas po pažeidimo, tačiau šie duomenys tiesioginės A. B. kaltės nepatvirtina.

Nors apeliantas teigia, kad teismas nevertino visumos byloje esančių įrodymų nustatant ar A. B. kaltas ar ne, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. vairuodamas automobilį neužtikrino krovinio vežimo sąlygų, todėl užteršė kelio dangą, išlaistydamas naftos produktus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 210.4, 210.5 punktų reikalavimus, vertino visą byloje esančią medžiagą, t.y. teismo posėdyje apklausė pažeidėją, liudytojus, ištyrė vaizdo įrašą, fotonuotraukas, protokoluose pateiktas tyrimų išvadas ir kitą byloje esančią rašytinę medžiagą bei padarė pagrįstą išvadą.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą pripažintina, kad A. B. inkriminuotas pažeidimas nepagrįstas objektyviais įrodymais. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turi įvertinti visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis nuspręsti ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padarytas pažeidimas ar nėra, tačiau apeliantas ginčydamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos A. B. nutraukimą pagal ATPK 145 str. 1 d., nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nei, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 str. įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, kyla pagrįstų abejonių dėl A. B. inkriminuojamo pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškilusias abejones vertinti pažeidėjo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Todėl, įvertinus tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka A. B. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. kaltė dėl ATPK 145 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. nutraukė.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.