- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1411-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00097-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- V. B., Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- K. Č., S. Č.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. Č. ir S. Č. ieškinį atsakovams V. B., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovus V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administraciją pašalinti statybos padarinius dėl namo, esančio X, rekonstrukcijos pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos neteisėtai išduotą 2006-09-13 statybos leidimą Nr. 208, t.y.: įpareigoti atsakovą V. B. per 6 mėnesių terminą teismo nustatytų kaltų asmenų, t.y. paties V. B. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovams nustatytu terminu neįvykdžius – leisti ieškovams nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas solidariai iš atsakovų arba įpareigoti atsakovą V. B. per 6 mėnesių terminą Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, t.y. detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o atsakovui V. B. per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 2 mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius – leisti ieškovams nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo V. B.. Teismui nusprendus atsakovą V. B. įpareigoti reikiamai pertvarkyti projektinę dokumentaciją bei gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, ir atsakovui tai įvykdžius, įpareigoti atsakovą per 6 mėnesių terminą atlikti statybos darbus pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją bei naująjį statybą leidžiantį dokumentą, o jei per šį terminą statybos darbai nebus atlikti, įpareigoti atsakovą V. B. per 2 mėnesius nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovui V. B. nustatytu terminu neįvykdžius – leisti ieškovams nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo V. B.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-09-05 sprendimu patenkinęs ieškovų K. Č. ir S. Č. skundus panaikino atsakovui V. B. išduotą statybos leidimą Nr. 208. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-07-09 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus atsakovo V. B. apeliacinį skundą. Kadangi atsakovui V. B. išduotas statybos leidimas panaikintas pagal ieškovų skundą, ieškovai ieškiniu prašo teismo pašalinti statybos leidimo padarinius, nes neteisėtai išduoto leidimo pagrindu pradėti ir neužbaigti statybos darbai daro žalą bendroje dalinėje nuosavybėje su atsakovu V. B. turimos namo pirmajame aukšte esamos ieškovų dalies turtui ( krituliais apliejama, skilinėja sienos, naujojo įėjimo priestatu užstatyti langai), neleidžia ieškovams visapusiškai naudotis savo turtu, tuo pažeidžiant jų, kaip savininkų, teises, ką patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, techninės ekspertizės aktas. Statybos leidimą išdavusiai institucijai Palangos miesto savivaldybės administracijai buvo žinoma apie statybos leidimui gauti reikalavimų pažeidimus, tačiau ji jų sąmoningai nesilaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė įpareigoti atsakovą V. B. per 12 mėnesių terminą Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti namą, esantį X, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, tai yra detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o atsakovui V. B. per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo - įpareigoti atsakovą V. B. savo lėšomis per dviejų mėnesių terminą nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkant statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovui V. B. nustatytu terminu neįvykdžius teismas nusprendė leisti ieškovams S. Č. ir K. Č. nugriauti, išardyti perstatytas namo dalis ir atstatyti namą į buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo V. B.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui V. B. 2006-09-13 išduotas statybos leidimas ginčo pastato rekonstrukcijai buvo panaikintas dėl to, kad buvo negautas vieno iš bendrasavininkų K. Č. sutikimas rekonstrukcijai atlikti, teismas pripažindamas išduotą leidimą neteisėtu nurodė, kad nenustatyta, jog statinio projektas neatitinka statinio projektavimo sąlygų ir detaliojo plano reikalavimų. Kita vertus, teismas, įvertinęs UAB „Vakarų regiono statybų konsultacijų biuro“ parengtame ekspertizės aktą Nr. 11-04/01, konstatavo, kad ginčo statinio rekonstrukcijos projekto sprendiniai netenkina teritorijų planavimo dokumentuose nurodyto rodiklio, t.y. sklypo užstatymo tankio bei neatitinka dalies norminių teisės aktų nustatytų techninių reikalavimų. Vis dėlto teismas nurodė, kad įrodymų, jog atsakovo V. B. pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą pradėta ginčo statinio rekonstrukcija sukėlė kokių nors padarinių aplinkai ir visuomenės interesams, nėra. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo V. B. pateiktos į bylą sąmatos matyti, jog tokių padarinių šalinimas t.y. ginčo statinio grąžinimas į pradinę padėtį kainuotų apie 440 000 Lt. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks radikalus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas būtų neteisingas, neproporcingas ir neprotingas, kadangi investuotos lėšos statiniui grąžinti į pradinę padėtį statinio būklės nepagerintų, o priešingai, pradėtą rekonstruoti statinį vėl paverstų apleistu ir seniai neremontuotu pastatu. Teismas konstatavo, jog aplinkybių, kad pradėtai rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, byloje nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog yra tikslinga įpareigoti statytoją V. B. per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi iki Statybos įstatymo pakeitimo, savavališkos ginčo statinio statybos padarinių šalinimo klausimas teisme buvo sprendžiamas pagal Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie AM pareikštą ieškinį. Tuo tarpu ieškovams sužinojus apie tai, kad ginčas neišspręstas, ir 2013-02-12 gavus duomenų, kad naujas statybą leidžiantis dokumentas statytojui V. B. neišduotas, teismas sprendė, jog ieškovai termino pateikti ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo teismui nepraleido, kadangi sutrumpintas 1 mėnesio terminas kreiptis į teismą nustatytas konkrečiam subjektui – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (Statybos įstatymo 28 str. 6 d., CK 1.125 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija teismo posėdžio metu pripažino (CPK 187 straipsnis) savo kaltę iš dalies ir patvirtino, kad atsakovo V. B. kaltės šioje byloje nėra. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime nieko nepasakė dėl ieškovų reikalaujamos solidarios atsakomybės taikymo atsakovams, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas vykdomas kaltų asmenų lėšomis. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu V. B. nebuvo pripažintas kaltu dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento. Atitinkamai, taikant Statybos įstatymo 28¹ straipsnio nuostatas kaltu asmeniu laikytina Statybos leidimą išdavusi institucija - Palangos miesto savivaldybės administracija. Dėl to jos lėšomis turi būti atliekami statybos padarinių šalinimo darbai (griovimas/ardymas). Taip pat atsakovas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, dėl netinkamo procesinio šalių statuso. Be to, atsakovės vertinimu, ieškinio reikalavimų formulavimas pažeidžia procesinės teisės normas. Iš nurodytų reikalavimų negalima padaryti išvados, kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovai - atstatyti namą į pirminę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos pradžios, ar pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir toliau tęsti statybą pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją. Negalima situacija, kad vienu ir tuo pačiu faktiniu pagrindu būtų siekiama visiškai skirtingų materialinių (ir tuo pačiu procesinių) rezultatų. Apelianto vertinimu, jeigu jau ieškovai imasi Inspekcijos funkcijų, jiems turi būti taikomos ir techninio reglamento nuostatos dėl ieškinio senaties terminų, ko nepagrįstai nepripažino pirmos instancijos teismas. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nors teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau tuo pagrindu priteistinų bylinėjimosi išlaidų nesumažino, o jas mažino iš dalies tik dėl to, kad, teismo manymu, byla nėra sudėtinga. Pasak apelianto, nurodytos aplinkybės neleidžia pripažinti, jog teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas vadovautųsi pozicija, išreikšta atsiliepime į ieškinį.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad neturi byloje suinteresuotumo, dėl to prašo nagrinėti bylą savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalį ir netinkamai nustatė jo prievolę mokėti už statybos padarynių šalinimo darbus, kadangi jo kaltės dėl neteisėtos statybos nėra. Galiojančioje Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys, kurie atsakingi už nelegalios statybos padarinių šalinimą, yra statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo dalies), savininkas, valdytojas ar naudotojas. Aiškinant pastarąją teisės normą su Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktu konstatuotina, jog teismo nustatyti kalti asmenys gali būti tik 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti subjektai. Pažymėtina, jog savivaldybė šioje teisės normoje, kaip statybos leidimą išdavusi institucija, nėra minima. Dėl to ji šios nagrinėjamos bylos kontekste negali būti pripažinta atsakingu subjektu dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Dėl to, kaip nurodė apeliantas, jos kaltės pripažinimas iš dalies nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės. Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos kaltės klausimas būtų aktualus, jeigu apeliantas reikštų ieškinį atsakovei Palangos savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu šiuo nagrinėjamu atveju atsakingu asmeniu dėl statybos darbų vykdymo neturint leidimo yra atsakingas apeliantas, kaip statytojas, o ne savivaldybė, kaip leidimą išdavusi institucija. Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentu, jog K. Č. ir S. Č. yra netinkami ieškovai, o apeliantas netinkamas atsakovas. Pažymėtina, jog dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, ir teisinių pasekmių taikymo gali kreiptis ne tik inspekcija, kaip nurodyta Statybos įstatyme, bet ir asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekvestionuojama aplinkybė, jog ieškovai su apeliantu, būdami namo bendrasavininkiais, turi neabejotiną interesą kreiptis į teismą dėl apelianto vykdomos statybos be leidimo pasekmių pašalinimo. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu dėl netinkamo ieškinio reikalavimo formulavimo. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju akcentuoja, jog reikalavimas turi būti grindžiamas nurodant ieškinio pagrindą – faktinio pobūdžio aplinkybes, patvirtinančias ieškovo turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais ieškovo teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisinis ieškinio pagrindas – ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Tuo tarpu teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008). Dėl to ieškovui nurodžius visus įstatyme numatytus teisių gynimo būdus nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos, kadangi apeliantas turėjo galimybę pasisakyti dėl kiekvieno iš jų taikymo pagrįstumo, o teismas - įvertinti, kuris iš ieškovo prašomų teisės gynimo būdų yra racionaliausias ir atitinka faktinį ieškinio pagrindą bei šalių interesus. Būtent pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl taiko rezoliucinėje dalyje nurodytus teisių gynimo būdus. Vien tik aplinkybė, kad teismui parinkus tik kelis teisių gynimo būdus ir nurodžius, kad ieškinys tenkintas iš dalies, nėra teisinio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog ieškinio reikalavimo pobūdis buvo neturtinis, be to, buvo pripažinta, kad ieškovų teisės buvo pažeistos ir apgintos įstatyme numatytais būdais. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas vien tik tuo pagrindu, kad jos per didelės, o ne dėl to, kad ieškinys formaliai buvo tenkintas iš dalies.
Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti ieškinio senatį. Apelianto vertinimu, ieškovams imantis inspekcijos funkcijų, jiems turi būti taikomos ir techninio reglamento nuostatos dėl ieškinio senaties terminų. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovai inspekcijos funkcijų, kaip nurodo apeliantas, neprisiima ir nevykdo. Kaip minėta anksčiau, ieškovų teisė ginti savo pažeistas teises numatyta CK 4.103 straipsnio 2 dalyje. Dėl to jiems taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai, numatyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Be to, įvertinus tęstinio pažeidimo pobūdį, konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.