Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, a. k. (duomenys neskelbtini) nebausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini) , administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2016 m. gegužės 14 d., 08.05 val., Vilniaus g., ties namu Nr. 69, Skuodo m., Skuodo r. sav., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (girtumas) – 0,43 promilės etilo alkoholio, pritaikius matavimo prietaiso leidžiamą paklaidą – 0,41 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „MERCEDES BENZ C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Teismo posėdyje A. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad iš vakaro buvo vartojęs alaus. Ryte važiavęs į Rygos oro uostą, nes visiškai nesijautė, kad būtų vakar vakare gėręs alkoholinių gėrimų. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes ją atėmus, jis negalės Norvegijoje sudaryti darbo sutarties. Dėl darbo Norvegijoje jis savo noru išėjo iš darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Motyvuojamoji dalis

A. J. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 84P-60546984-16, asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu testu, kuriame nurodyta, kad A. J. 2016-05-14, 08.06 val. nustatytos 0,43 promilės etilo alkoholio, PB vado M. V. tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, alkoholio matuoklio patikros sertifikatu. A. J. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Nustatyta A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, į tai, kad A. J. teisė vairuoti reikalinga tam, kad įsidarbintų ir užsidirbti pajamų būtiniems poreikiams tenkinti, taip pat į A. J. asmenybę (nebaustas administracine tvarka, buvusio darbdavio AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Urvikių kaimo bendruomenės charakterizuojamas itin teigiamai), kuri rodo, kad A. J. yra pareigingas ir atsakingas žmogus, įstatymus bei visuomenės priimtas taisykles gerbiantis pilietis, taip pat teismas atsižvelgia, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir savo elgesį vertina neigiamai, dėl ko, teismo vertinimu, A. J. išvadas dėl padaryto teisės pažeidimo ir jo pasekmių iš tiesų padarė.

Be kita ko, neginčytina tai, kad A. J. pažeidimą padarė, tačiau leistinos neblaivumo ribos buvo viršytos itin nežymiai. Be abejo, A. J. privalėjo elgtis rūpestingiau, tačiau yra pagrindas teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo sąžiningai klysti, pervertindamas savo organizmo galimybes ir gerą savijautą.

Kadangi administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinus nuobaudos individualizavimui reikšmingus faktus, t. y. A. J. papildomos administracinės nuobaudos paskyrimas – specialiosios teisės atėmimas būtų per griežtas ir neatitinkantis teisės pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, taip pat pažeidėjo asmenybės charakteristikos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, A. J. skirtina minimali administracinė nuobauda – bauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant įmokos kodą 1001 ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.