Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

atsakovo atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms I. G. ir D. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą dėl atrankos komisijos sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas D. P., remdamasis skunde išdėstytais motyvais ir argumentais bei nurodytu teisės normų ir teisminės praktikos aiškinimu, prašė tenkinti jo skundą. D. P. papildomai paaiškino, kad Atrankos komisijos nariams nebuvo pateikti pretendentų dokumentai, todėl jiems nebuvo žinoma, jog kitas pretendentas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas vertino, kad ta aplinkybė, jog Atrankos komisijos posėdyje nedalyvavo Personalo skyriaus viršininkė E. K. ir pretendentų būsimoji tiesioginė vadovė R. K., reiškia, kad šios komisijos nariai nebuvo supažindinti su pretendentų pateiktais ir asmens bylose esančiais dokumentais. Kaip nepagrįstą vertino Panevėžio AVPK poziciją, kad Aprašas nereikalauja pranešti apie dalyvaujančių atrankoje pretendentų turimas tarnybines nuobaudas, nepagrįsta, nes, pareiškėjo teigimu, teisės aktai nurodo, jog aukštesnes pareigas, aukštesnį laipsnį ar priemokas turi teisę gauti tik nepriekaištingos reputacijos pareigūnai. Pareiškėjas kritiškai vertino atsakovo teiginius, jog V. S., Panevėžio miesto ir rajono PK viršininkas, Atrankos komisijoje dalyvavo kaip policijos įstaigos vadovo įgaliotas atstovas, nes tai Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta. Pareiškėjas pabrėžė, kad Personalo skyriaus atstovo ir tiesioginio pretendento vadovo dalyvavimas Atrankos komisijos posėdyje būtų leidęs atskleisti visą ir teisingą informaciją apie atrankoje dalyvaujančių asmenų kompetenciją bei sugebėjimus, įskaitant ir informaciją apie tarnybines nuobaudas. D.P. nurodė, kad duomenys apie jo aukštesnę kompetenciją, profesionalumą, tinkamumą aukštesnėms pareigoms buvo jo asmens byloje, su kuria Atrankos komisijos nariai privalėjo susipažinti. Pareiškėjas teigė, kad Atrankos komisijos vertinimo kriterijai neaiškūs, jos priimtas Sprendimas nemotyvuotas.

Panevėžio AVPK atstovė I. G. naujų papildomų paaiškinimų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK paskelbė apie atrankas į laisvas aukštesnes statutinių valstybės tarnautojų, tarp jų – ir į Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo (A lygio 11 kategorijos) pareigas (37-44 b. l.). Atrankoms į laisvas aukštesnes statutinių valstybės tarnautojų pareigas vykdyti Panevėžio AVPK viršininkas 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė atrankų komisijas (9-12 b. l.). Šiuo įsakymu į atrankos į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus II-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 11 kategorijos) pareigas užimti komisiją paskyrė 7 narius ir sekretorių (1.9 punktas) bei nustatė, kad atranka į minėtas pareigas vyks 2015 m. lapkričio 26 d., 13 val. (2.9 punktas.). Dalyvauti nurodytoje atrankoje buvo leista pareiškėjui D. P. ir R. S. (30, 33 b. l.). Atranka į Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas įvyko 2015 m. lapkričio 26 d.. Atrankos komisijos nariams įvertinus pretendentus, sekretorius, remdamasis individualaus vertinimo lentelėse nurodytais įvertinimo balais, išvedė pretendentų vertinimo balų vidurkį ir parengė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė posėdyje dalyvavę komisijos nariai ir kuriame užfiksuotas Atrankos komisijos sprendimas atrankos į laisvas Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo (A lygio 11 kategorijos) pareigas laimėtoju paskelbti R. S. (13-15 b. l.).

Byloje nagrinėjamas tarnybinių teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymu sudarytos atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamo tarnybinio ginčo teisinius santykius reguliavo 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas, Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17d. įsakymu Nr. 1V-334 su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1V-80, 2012 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-357 ir 2013 m. kovo 12 įsakymo Nr. 1V-199 pakeitimais.

Pagal Vidaus tarnybos statutą, vidaus tarnyboje galiojantis karjeros principas reiškia, kad skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos metu įvertinant jų profesionalumą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas ir turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą karjeros principą įgyvendinantis 15 straipsnis, reguliuojantis pareigūno pareigų paaukštinimą, nustato, kad atrankoje į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti aukštesnių pareigų siekiantys, žemesnes pareigas einantys tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai. To paties straipsnio 7 dalis nurodo, kad atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje veikia atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija, vienu šios komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos atstovas. Nurodytos imperatyvios Vidaus tarnybos statuto pakartotos Aprašo 19 ir 21 punktuose, numatančiuose atrankos komisijos sudarymą. Pagal Aprašo 27-30 punktus, atranką į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas vykdančios komisijos nariams pavesta individualiai vykstančiame pokalbyje su pretendentu balais įvertinti kiekvieno pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas ir turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti ir kitą pretendentą charakterizuojančią informaciją. Išvedus balų vidurkį, nustatomas pretendentas, surinkęs daugiausiai balų, kurį atrankos komisija paskelbia atrankos laimėtoju (Aprašo 31-32 punktai). Atrankos komisija savo sprendimą įformina patvirtintos formos Pretendentų į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas atrankos protokole (Aprašo 1 priedas). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad atrankos komisija yra subjektas, kuriam priskirta funkcija užtikrinti, kad atrankos procedūra vyktų objektyviai, bei sudaryti prielaidas vidaus reikalų įstaigos vadovui į aukštesnes pareigas paskirti kompetentingą pareigūną. Šiems tikslams pasiekti Apraše įtvirtintos nuostatos nustato atrankos komisijos mažiausią narių skaičių, sudėtį, posėdyje dalyvaujančių atrankos komisijos narių kvorumą (19-21, 24 punktai); nurodo, kokie asmenys negali būti skiriami atrankos komisijos nariais (20¹ punktas); įtvirtina pretendento teisę nušalinti komisijos narius ir nustato nušalinimo pagrindus (25 punktas).

Išanalizavus D. P. skunde nurodytus ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjas skundžiamo Sprendimo neteisėtumą, visų pirma, grindė teiginiais, jog sudarant Atrankos komisiją ir jos veikloje buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, t. y. į Atrankos komisiją nebuvo paskirtas būsimasis tiesioginis pretendento vadovas, kuriuo, pareiškėjo žiniomis, buvo R. K.; nėra duomenų, patvirtinančių, kad Atrankos komisijoje kaip Panevėžio AVPK vadovo įgaliotas atstovas dalyvavo V. S.; Atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje nedalyvavo komisijos narė E. K., Panevėžio AVPK Personalo skyriaus viršininkė.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Panevėžio AVPK viršininkas 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)1.9 punktu Atrankos komisiją sudarė vardiniu principu ir į ją kaip narius paskyrė septynis Panevėžio AVPK pareigūnus, tarp jų - E. K., Panevėžio AVPK Personalo skyriaus viršininkę, bei V. S., Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK viršininką (11 b. l.). Iš Atrankos komisijos Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje dalyvavo aukščiau nurodytu įsakymu paskirti 4 nariai (M. A., V. S., V. V. ir R. V.), komisijos sekretore paskirta Ž. K., Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė vietoje A. Bareikio įtraukta V. A. (13, 69 b. l.). Teismo posėdyje Panevėžio AVPK atstovė D. G. ir kaip liudytojas apklaustas Atrankos komisijos pirmininkas M. A. nurodė, kad Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo pasikeitimas įvyko, siekiant pašalinti galinčias kilti abejones dėl A. B. nešališkumo, kadangi po perkėlimo šis pareigūnas galėjo tapti pavaldus Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiajam tyrėjui, į kurio pareigas ir buvo vykdoma atranka. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja Ž. K., kuri, be to, paaiškino, jog, suderinusi su Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovu, asmeniškai rengė tarnybinį pranešimą dėl A. B. pakeitimo kitu Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovu.

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-645 pakeitė ir nauja redakcija išdėstė Panevėžio AVPK struktūros schemą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros schemų patvirtinimo“ 2.15 punktu. Pagal šią struktūros schemą, nuo 2015 m. gruodžio 1 d. Panevėžio AVPK turėjo pradėti veikti naujas šios policijos įstaigos struktūrinis padalinys – Panevėžio miesto ir rajono PK. Šio komisariato struktūra ir nuostatai buvo patvirtinti Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 50-V-537 (70-71 b. l.). Pagal nurodytą struktūrą, Panevėžio miesto ir rajono PK sudaro Kriminalinės policijos skyrius ir Viešosios policijos skyrius, o pastarąjį skyrių - keturi padaliniai, tarp jų - ir 2-asis poskyris. Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 50-V-524 patvirtinto Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo 8 punktas nustato, kad šis pareigūnas tiesiogiai pavaldus Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkui (36 b. l.). Byloje nustatyta, kad į Atrankos komisijos sudėtį būsimasis tiesioginis pretendento vadovas nebuvo įtrauktas. Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis, Panevėžio AVPK viršininkui priimant 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Atrankos komisijos sudarymo, Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vadovas nebuvo paskirtas. Atsakovas 2016 m. vasario 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad R. K., tuometinei Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkei, 2015 m. spalio 21 d. buvo pasiūlyta užimti Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio viršininko pareigas, tačiau į šias pareigas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. ji buvo perkelta Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl perkėlimo“ (109 punktas), t. y. jau po atrankos į Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas (72, 86 b. l.). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad, vykdant atranką į Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas, šio pareigūno būsimasis tiesioginis vadovas nebuvo paskirtas, todėl ir dėl objektyviai egzistavusių aplinkybių negalėjo būti įtrauktas į Atrankos komisijos sudėtį.

Be to, atsižvelgus į Aprašo 21 punkte (Vidaus reikalų ministro 2013 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-199 redakcija) įtvirtintą alternatyvaus pobūdžio nuostatą, daroma išvada, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas, sprendžiantis dėl atranką į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas vykdančios komisijos sudėties, turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, kuris pareigūnas – būsimasis tiesioginis pretendento vadovas ar vidaus reikalų įstaigos, kurioje yra pareigybė, kurią užimti paskelbta atranka, vadovo įgaliotas pareigūnas – bus pakviestas. Teismo posėdyje Panevėžio AVPK atstovė D. G. nurodė, kad į Atrankos komisijos sudėtį kaip Panevėžio AVPK, kurioje organizuojama atranka, vadovo įgaliotas pareigūnas buvo įtrauktas V. S. Nurodytą aplinkybę patvirtino ir Atrankos komisijos pirmininkas M. A. Be to, šis liudytojas nurodė, kad iki 2015 m. lapkričio 26 d. vykusios atrankos vienintelis V. S. buvo paskirtas į pareigas, esančias Panevėžio miesto ir rajono PK. Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVPK viršininkas 2015 m. lapkričio 20 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė, jog V. S. į Atrankos komisiją pakviestas kaip jo įgaliotas pareigūnas, toks V. S. statusas nenurodytas ir Atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. protokole (11, 12 b. l.). Bylos duomenimis, V. S. į Panevėžio miesto ir rajono PK viršininko pareigas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (88 b. l.). Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-645 nauja redakcija išdėstytą Panevėžio AVPK struktūros schemą, Panevėžio miesto ir rajono PK viršininkas yra tiesiogiai pavaldus Panevėžio AVPK viršininkui.

Įvertinus nurodytus duomenis, daroma išvada, kad nėra pagrindo abejoti Panevėžio AVPK atstovės pateiktu paaiškinimu, kad Atrankos komisijoje V. S. dalyvavo kaip Panevėžio AVPK viršininko įgaliotas pareigūnas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad toks V. S. statusas nebuvo nurodytas atranką organizuojančios policijos įstaigos vadovo įsakyme dėl Atrankos komisijos sudarymo ar atranką vykdančios komisijos protokole, bei rašymo apsirikimas nurodant šio pareigūno pareigas Protokole Nr. (duomenys neskelbtini)), nelaikomas pagrindinių procedūrinių taisyklių pažeidimu, užkirtusiu kelią objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui.

Aprašo 21 punktas reikalauja, kad į atrankos komisijos sudėtį būtų įtrauktas personalo tarnybos vadovas arba kitas personalo tarnybos valstybės tarnautojas (darbuotojas). Teismas sprendžia, kad Panevėžio AVPK viršininkas, priimdamas 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), į Atrankos komisijos sudėtį įtraukė E. K., Panevėžio AVPK Personalo skyriaus viršininkę, ir aukščiau nurodyto reikalavimo nepažeidė (11 b. l.).

Aprašo 24 punktas nustato, kad atrankos komisijos posėdyje turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisijos posėdis gali vykti, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių.

Byloje nustatyta, kad Atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje du jos nariai - E. K. ir R. Ž. - nedalyvavo. Atsakovas 2016 m. sausio 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė konkrečias svarbias priežastis, dėl kurių šie asmenys nedalyvavo šiame Atrankos komisijos posėdyje (25 b. l.). Tai, kad E. K. ir R. Ž. Atrankos komisijos posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, susijusių su šių pareigūnų vykdomomis pareigomis, teismo posėdyje nurodė Panevėžio AVPK atstovė D. G. ir patvirtino liudytojas M. A. Atsižvelgus į byloje pateiktą Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl perkėlimo“, daroma išvada, kad 2015 m. lapkričio 26 d. buvo rengiamas įsakymas dėl 114 pareigūnų perkėlimo į pareigas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pradėsiančiame veikti Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate, šio dokumento rengime dalyvavo ir Panevėžio AVPK Personalo skyriaus viršininkė E. K. (87 b. l.). Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina Panevėžio AVPK nurodytas svarbias priežastis, dėl kurių Panevėžio AVPK Personalo skyriaus viršininkė nedalyvavo Atrankos komisijos posėdyje. Be to, teismas sprendžia, kad Aprašo 21 ir 24 punktuose nėra įtvirtinta nuostatų, nustatančių, jog atrankos komisijos posėdis apskritai negali įvykti, jeigu į jį neatvyksta kuris nors komisijos narys. Pagal Aprašo 24 punktą, atrankos komisijos posėdis gali vykti tik esant nustatytam jos narių skaičiui, o komisijos nariai į posėdį gali neatvykti tik dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjant bylą, aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie E. K. ir R. Ž. nedalyvavimo Atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje priežastis, nenustatyta. Todėl daroma išvada, kad Atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. posėdis galėjo vykti ir buvo teisėtas, kadangi jame dalyvavo Aprašo 24 punkte nustatytas komisijos narių skaičius, t. y. daugiau kaip pusė Atrankos komisijos narių.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad D. P. ginčijamą Sprendimą, įformintą 2015 m. lapkričio 26 d. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė kompetentinga Atrankos komisija.

Pareiškėjas D. P. skunde ir teismo posėdžiuose teigė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad Atrankos komisijos nariai neatsižvelgė į duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl jo kompetencijos. D. P. skunde ir teikdamas paaiškinimus nurodė, kad jis 2014 ir 2015 metais mažiausiai 5 kartus vykdė Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigas, buvo apdovanotas atminimo ženklu „Panevėžio apskrities geriausiam policijos pareigūnui – geriausiam viešosios policijos tyrėjui“, atstovaudavo policijos įstaigai teismo nagrinėjamose administracinių teisės pažeidimų bylose, neturi tarnybinių nuobaudų.

Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas paskirtis yra atrinkti tinkamiausią asmenį laisvai pareigybei užimti. Aprašo 29 punktas nustato, kad atrankos komisija per pokalbį su kiekvienu pretendentu vertina jo profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentą. Kiekvienas komisijos narys pretendentus šiuos kriterijus vertina individualiai – nuo 1 iki 5 balų (Aprašo 30 punktas). Teismo vertinimu, Vidaus tarnybos statute ir Apraše nėra suformuluotų konkrečių, aiškiai apibrėžtų pretendento vertinimo kriterijų, kuriais remiantis, turėtų būti vertinamas pretendentas. Atsižvelgus į Aprašo 31 punktą ( Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1V-80 redakcija), daroma išvada, kad šis teisės aktas kiekvienam atrankos komisijos nariui suteikia teisę motyvuotai pasisakyti dėl pretendentų tinkamumo ir savo nuomonę įrašyti į protokolą (Aprašo 26 punktas). Teismo vertinimu, tokia nuostata reiškia, jog Aprašas neįpareigoja atrankos komisijos narių atskleisti motyvų, kuriais vadovaudamasis jis apsisprendė dėl individualaus vertinimo lentelėje nurodytų pretendentų vertinimų balais. Spręsdamas dėl išvardintų Aprašo nuostatų taikymo, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teikiamus aiškinimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nesant teisės aktuose nustatytų atsakymų žodžiu vertinimo kriterijų, komisijos nariai turi diskrecijos teisę vertinti pretendento žinias bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; atrankos komisijos posėdyje vykstančiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento žinių vertinimo faktorius, kurio reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne pretendento atitinkamos nuomonės susiformavimu; nesutikimas su komisijos narių vertinimu, grindžiamas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų vertinimo diskrecijos teise (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-115/2014).

Byloje nustatyta, kad Atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje kiekvienas pretendentas individualiai įvykusiame pokalbyje atsakė į komisijos narių klausimus, pokalbiai su pretendentais užfiksuoti garso įraše, kiekvienas Atrankos komisijos narys įrašė visų pretendentų įvertinimą pretendentų individualaus vertinimo lentelėse, Atrankos komisijos posėdis buvo protokoluojamas (13-15, 16-20, 45 b. l.). Daroma išvada, kad Atrankos komisija Aprašo 26-30 punktų reikalavimų nepažeidė.

Aprašo 22 punktas nustato, kad atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos nariams pretendentų pateikti dokumentai susipažinti pateikiami likus ne mažiau kaip vienai dienai iki komisijos posėdžio dienos.

Byloje nustatyta, kad prašymus dalyvauti atrankoje į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas pateikė pareiškėjas D. P. ir dar vienas pretendentas. Abu pretendentai nurodė, kad asmens tapatybę, išsilavinimą ir atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams patvirtinančių dokumentų kopijos yra pretendentų asmens bylose (26, 31 b. l.). Siekiant nustatyti, kaip buvo laikomasi Aprašo 22 punkto reikalavimo, teismo posėdyje kaip liudytoja buvo apklausta Atrankos komisijos sekretorė Ž. K. Liudytoja nurodė, kad atrankos metu vykdė Panevėžio AVPK Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, pagal kurias, liudytojai buvo pavesta tvarkyti atrankose į laisvas aukštesnes pareigūnų pareigas dalyvaujančių pretendentų pateiktus dokumentus; tikrinti, ar pateikti visi nustatyti dokumentai; įvertinti, ar pretendentai atitinka pareigybei nustatytus reikalavimus; rengti pranešimus pretendentams apie vyksiančias atrankas; informuoti atrankų komisijų narius apie posėdžio vietą, datą ir laiką ir kt. Ž. K. nurodė, kad ji, remdamasis pretendentų pateiktais ir jų asmens bylose esančiais dokumentais, apie pretendentus parengdavo apibendrintą informaciją ir ją elektroniniais laiškais išsiųsdavo atrankų komisijų nariams. Liudytoja, paaiškinusi, kad atrankų komisijų nariai neprivalo pasirašydami patvirtinti apie susipažinimą su jais, negalėjo nurodyti, kada Atrankos komisijos nariai susipažino su pretendentų į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas pateiktais dokumentais. Be to, Ž. K. paaiškino, kad pretendentų pateikti dokumentai ir jų asmens bylos buvo saugomos Personalo skyriuje, jos darbo vietoje, todėl atrankų komisijų nariai turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti jiems patogiu laiku. Kaip liudytojas apklaustas M. A. nurodė, kad Panevėžio AVPK vyko intensyvi atranka į laisvas aukštesnes pareigūnų pareigas, todėl buvo sudaryta daug atrankų komisijų. Liudytojas patvirtino, kad jų nariai buvo laiku informuojami apie tai, kada vyks atrankos, pranešama apie galimybes susipažinti su pretendentų pateiktais dokumentais, saugomais Personalo skyriuje. Liudytojas nurodė, kad komisijų nariai per posėdžius pretendentų asmens bylomis nedisponuoja, kadangi su jomis susipažįstama Personalo skyriuje, komisijos nariai iki paskirto posėdžio aptarti pretendentų pateiktų dokumentų nesirenka, pretendentus posėdyje vertina individualiai. Liudytojas teigė, kad vertindamas pretendentus, atsižvelgė į visumą aplinkybių: per pokalbį parodytas teorines žinias, pretendentų darbo stažą, turimą kvalifikaciją. M. A. patvirtino, kad prieš pradedant Atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. posėdį, jis pasiteiravo, ar komisijos nariai yra pasiruošę darbui, ar turi parengę klausimus pretendentams. Liudytojas nurodė, kad jis su pretendentų ir kitais dokumentais susipažino Personalo skyriuje ir kad jam buvo žinoma apie kitam pretendentui paskirtą tarnybinę nuobaudą už laiku neatliktą tarnybinį patikrinimą.

Įvertinus liudytojų Ž. K. ir M. A. parodymus, rašytinius bylos įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog, vykdant atranką į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas, būtų pažeistas Aprašo 22 punkto reikalavimas. Be to, teismas sprendžia, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kurios leistų pagrįstai abejoti Atrankos komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus. Bylos duomenys leidžia teigti, kad Atrankos komisijos nariams buvo žinoma ne tik Personalo skyriaus tarnautojo pateikta informacija apie pretendentus, jie turėjo galimybes su pretendentų pateiktais dokumentais ir jų asmens bylose esančia informacija Aprašo nustatyta tvarka susipažinti Panevėžio AVPK Personalo skyriuje. Teismas vertinimu, Aprašo 22 punkte ir kitose šio teisės akto normose nėra įtvirtinto reikalavimo atrankos komisijos nariams raštu patvirtinti apie susipažinimą su pretendentų pateiktais dokumentais ir kita informacija apie juos. Aplinkybių, jog liudytoja Ž. K., atsakinga Personalo skyriaus tarnautoja, teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kada konkrečiai kiekvienas Atrankos komisijos narys, o liudytojas M. A., kada jis susipažino su šiais dokumentais, nėra pagrindo vertinti kaip paneigiančių faktą, jog 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje dalyvavę Atrankos komisijos nariai buvo susipažinę su pretendentų pateiktais ir kitais dokumentais, kuriuose nurodytos žinios, būtinos pretendentų vertinimui ir sprendimo dėl atrankos laimėtojo priėmimui. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų liudytojais apklaustų Panevėžio AVPK pareigūnų parodymus vertinti kaip neobjektyvius ir dėl to keliančius pagrįstų abejonių dėl jų įrodomosios vertės. Liudytojai nurodė, kad su D. P. susiklostę santykiai yra darbiniai, kolegiški, asmeninių konfliktų ar nesutarimų su juo nėra turėję. Nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų pareiškėjas teismui nenurodė.

Teismas sprendžia, kad pretendentų pateiktų dokumentų duomenys, juos įvertinus kartu su pareigūnų asmens bylose sukauptuose dokumentuose esančia informacija ir per pokalbį pateiktais kiekvieno pretendento atsakymais į užduotus klausimus, leido Atrankos komisijos nariams objektyviai įvertinti kiekvieno pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikacijos ir atrinkti tinkamiausią asmenį laisvai Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigybei užimti. Atsižvelgus į tai, jog teismo posėdyje apžiūrėjus pretendentų asmens bylas, buvo nustatyta, kad jose pateikta plati informacija apie pareigūnus – įvairiu laiku vykusių atestacijų, tarnybos įvertinimų, kvalifikacijos kėlimo, profesionalumo įvertinimo, kvalifikavimo ir darbinės veiklos vertinimo rezultatai, dalyje „Tarnybos lapas“ – duomenys apie tarnybos eigą, stažą, paskatinimus, apdovanojimus ir paskirtas tarnybines nuobaudas, dalyje „Archyvinė medžiaga“ – sukauptos tarnybinių patikrinimų išvados, kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo argumentai, kad Atrankos komisijos nariams nebuvo žinoma apie kitam atrankoje dalyvavusiam pretendentui paskirtą tarnybinę nuobaudą. Pažymėtina, kad liudytojas M. A. patvirtino, kad ši aplinkybė jam buvo žinoma.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, patvirtinančių, jog Atrankos komisijos nariai, vertindami pretendentų atsakymus pagal Aprašo 29 punkte nurodytus kriterijus, piktnaudžiavo jiems suteikta pretendentų vertinimo diskrecijos teise ir buvo neobjektyvūs, nebuvo nustatyta.

Atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad Atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. Protokole Nr. (duomenys neskelbtini) įformintas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo D. P. skundą dėl atrankos komisijos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.