- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-425-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Aukštaitijos traktas“
- Trečiasis asmuo
- S. K., VšĮ Molėtų rajono greitosios pagalbos centrui
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-425-212/2009
teisėja Irena Stacevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.4; 121.21
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-228/2009 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Aukštaitijos traktas“, tretiesiems asmenims S. K., VšĮ Molėtų rajono greitosios pagalbos centrui dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Aukštaitijos traktas“ 4 481,67 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su VšĮ „Molėtų PSPC“ sudarė automobilių savanoriškojo draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu, 2005-05-31, šis automobilis buvo apgadintas. Apžiūrėjus automobilį, buvo surašytas techninės apžiūros protokolas, padarytos automobilio sugadinimų nuotraukos. Ieškovė, atlikusi žalos administravimo veiksmus, išmokėjo automobilio VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus atlikusiai UAB „Moller auto“ 4 481,67 Lt. Pagal CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti nuostolių atlyginimo iš asmens, atsakingo už žalą. Nurodė, jog kaltu dėl 2005-05-31 eismo įvykio kilimo ir automobilio sugadinimo buvo pripažintas ekskavatoriaus vairuotojas S. K., kuris eismo įvykio metu dirbo UAB „Aukštaitijos traktas“ ir vairavo šiai įmonei priklausantį didesnio pavojaus šaltinį – ekskavatorių. Todėl padarytą dėl atsakovo darbuotojo kaltės žalą privalo atlyginti atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 25 d. spendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad tretysis asmuo S. K. 2005-05-31 eismo įvyko metu pažeidė KET 53 p. ir kitus reikalavimus, kad dirbdamas su atsakovui priklausančiu ekskavatoriumi kelio remonto darbus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, ir tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, tai yra, kad sukdamasis ekskavatoriumi kliudė pro šalį važiuojantį automobilį, priklausantį trečiajam asmeniui VšĮ Molėtų rajono greitosios pagalbos centrui. Neužfiksuota ir nenustatyta, kur tiksliai įvykio metu buvo ekskavatorius, kurioje eismo juostoje įvyko minėtų dviejų transporto priemonių susidūrimas ir kokioje padėtyje jos buvo. Iš nustatytų aplinkybių visumos teismas padarė išvadą, kad nenustačius S. K. kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo priteisti žalos iš atsakovo. Didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, nustačius didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą, žalą bei priežastinį ryšį tarp veiklos ir žalos. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti visos šios nurodytos sąlygos. Pagal CK 6.264 str. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, tačiau ieškovas jos neįrodė. Teismas papildomai tyrė aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu dėl eismo įvykio vietos nustatymo, apklausė liudytojus V. L., M. Š., kurie vyko greitosios pagalbos automobiliu, dalyvavusiu eismo įvykyje, taip pat apklausė liudytojus, atsakovo darbuotojus V. M. ir J. K., bet jie jokių naujų aplinkybių dėl 2005-05-31 įvykusio eismo įvykio, kurios sudarytų pagrindą teismui nustatyti S. K. kaltę dėl šio eismo įvykio, nenurodė. Jie patvirtino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nustatytos ir administracinėje byloje, nagrinėtoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Liudytojai patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl eismo įvykio buvo surašytas nuo eismo įvykio praėjus daugiau nei vienai valandai. Jo surašymo momentu S. K. vairuojamas ekskavatorius jau buvo pavažiavęs apie 50 metrų nuo eismo įvykio vietos ir tikslios eismo įvykio vietos, o kartu ir tikslių aplinkybių nustatyti negalima. To negalima padaryti ir teismo posėdyje. Apklausti liudytojai patvirtino, kad buvo ženklai apie kelio remontą, nurodantys apvažiuoti iš kairės, tačiau dėl jau nurodytų priežasčių, kokia buvo ženklų išdėstymo tvarka ir jų vieta eismo įvykio metu, šios bylos nagrinėjimo metu nustatyti negalima. Atmetęs ieškinį, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo, iš dalies sumažindamas atsakovo turėtų advokato pagalbos išlaidų dydį (CPK 79, 88, 93 str. ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio” 2, 3, 8.2, 8.18 punktų nuostatos).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2009 gegužės 25 d. sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, panaikinti ir priimti naują sprendimą — ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai perteikė jo pateiktus motyvus, pasisakymus, vertino juos šališkai. Nesutinka su teismo pozicija, kad liudytojai nenurodė naujų aplinkybių, patvirtinančių trečiojo asmens kaltę. Liudytojai V. L. ir M. Š. nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis, eismo įvykio dieną vyko į iškvietimą pas sunkų ligonį, važiavo su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais. Kelių eismo taisyklių (galiojusių eismo įvykio metu) 228 p. nurodo, kad kiti eismo dalyviai privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais. Teismas apskritai nevertino šių liudytojų parodymų nei dėl įjungtų mėlynos spalvos žiburėlių, nei dėl eismo įvykio aplinkybių ir sprendime dėl to nepasisakė, apsiribojęs išvada, jog jų parodymai nesiskiria nuo parodymų, duotų administracinėje byloje. Taip pat neįvertino prieštaringų trečiojo asmens S. K. paaiškinimų apie eismo įvykio aplinkybes. Duodamas parodymus teisme jis pareiškė, kad dirbdamas pastebėjo už ekskavatoriaus, kuriame dirbo, galo sustojusį greitosios pagalbos automobilį. Teigė, kad automobilio vairuotojas išlipo, pasitaisė veidrodėlį ir nuvažiavo. S. K. su juo neva nekalbėjęs. Šie paaiškinimai skiriasi nuo paaiškinimų administracinėje byloje. 2005-06-28 paaiškinime Utenos r. PK, S. K. nurodė, kad po susidūrimo, jis priėjo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kalbėjosi su vairuotoju, netgi parodė jam įlenktą automobilio šoną. Taip pat skiriasi S. K. paaiškinimai dėl eismą nukreipiamųjų kūgių, kurie neva buvo pastatyti važiuojamojoje dalyje, atskiriant kelio darbus vykdžiusį ekskavatorių nuo kitų eismo dalyvių. Teismo posėdyje S. K. tvirtino, kad ekskavatorius buvo aptvertas nukreipiamaisiais kūgiais, kurių buvo 4–5, tačiau šios aplinkybės jis nenurodė nei paaiškinimuose Utenos r. PK, nei Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Liudytojas V. M., atsakovo darbų vadovas, taip pat nurodė, kad ekskavatorius buvo aptvertas nukreipiamaisiais kūgiais, tačiau jų skaičių nurodė kaip 2–3. Pažymėtina, kad Utenos r. PK pareigūnai, 2005-05-31 tarnybiniame pranešime nurodė, kad ekskavatorius aptvertas tvorele nebuvo. Nors eismo priežiūros pareigūnai atvyko maždaug po 1,5 valandos nuo eismo įvykio, ieškovo nuomone, jų pastebėtas ekskavatoriaus aptvėrimų nebuvimas parodė, kaip buvo atliekami kelio darbai ir anksčiau. Atsakovo atstovas 2009-02-24 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ekskavatoriaus darbo vieta buvo aptverta, kelio ašyse pastatyti nukreipiamieji kūgiai. Nurodo, kad ekskavatorius negalėjo kliudyti jokio kito automobilio, jei šis neįvažiavo į aptvertą teritoriją. Sutinka su šia atsakovo pozicija, nes jei greitosios medicinos pagalbos automobilis būtų įvažiavęs į aptvertą teritoriją, neišvengiamai turėjo nuversti ar sulaužyti nukreipiamuosius kūgius, jis galėjo pasiekti ir užkabinti dirbantį ekskavatorių. Tačiau aplinkybės, kad nukreipiamieji kūgiai buvo išvartyti, sulaužyti ar apskritai sugadinti nenurodė nė vienas eismo įvykio dalyvis. Dėl to galima daryti išvadą, jog ekskavatoriaus galinė dalis, jam besisukant išlindo už aptvertos teritorijos ribų, jei ji apskritai buvo aptverta, užkabino ir apgadino pro šalį važiuojantį greitosios pagalbos automobilį su įjungtais švyturėliais. Mano, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo atsakovo darbuotojo S. K. veiksmai. Nurodo, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys bei kaltė, kuri yra preziumuojama. Mano, kad įrodė visus būtinus elementus atsakovo atsakomybei atsirasti. Neteisėti veiksmai pasireiškė atsargumo reikalavimų, vykdant kelio darbus, nesilaikymu, dėl ko buvo apgadintas pro šalį važiavęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Žala atsirado ieškovui pagal savanoriškojo draudimo sutartį išmokėjus draudimo išmoką trečiajam asmeniui už apgadintą greitosios medicinos pagalbos automobilį ir taip įgijus teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens. Priežastinį ryšį įrodo ir 2005-06-28 S. K. paaiškinimas Utenos r. PK, kuriame jis nurodė: „trenksmą pajutau kaip tik tuo metu, kai su kaušo strėle dariau posūkį link krovininio automobilio“. Tai parodo, jog žalos atsiradimą sąlygojo S. K. veiksmai sukant ekskavatoriaus kaušą. Teismas iš esmės vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-02-06 nutarimu, nurodydamas, kad nėra aiški tiksli eismo įvykio vieta. Mano, kad civilinėje byloje, skirtingai nuo administracinės, tiksli eismo įvykio vieta, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo tarp dviejų padidinto pavojaus šaltinio valdytojų, esminės reikšmės neturi. Administracinėje byloje buvo ginčijamas eismo įvykio vietoje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas skirti administracinę nuobaudą, todėl atsižvelgiant į administracinės teisės specifiką, eismo įvykio vietos nustatymas yra iš tiesų reikšminga aplinkybė, kurios nenustačius gali būti panaikinamas nutarimas skirti administracinę nuobaudą. O civilinėje byloje, nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo, aplinkybė, ar eismo įvykis tiesiame kelio ruože įvyko 50 m. toliau ar arčiau, tokios reikšmės, kaip administracinėje byloje, neturi. Tikslios eismo įvykio vietos nenustatymas nepanaikina eismo dalyvių pareigų elgtis rūpestingai ir atsakingai, kad nesukeltų žalos kitų asmenų ir savo turtui ir prašo apeliacinį skundą tenkinti
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aukštaitijos traktas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2009-05-25 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės apeliacinėje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei teisingai įvertino bylos įrodymų duomenis, atsižvelgė į teisės taikymo praktiką, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, kurios atitiko faktines bylos aplinkybes, įstatymą ir teismų praktiką, o priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog greitosios medicinos pagalbos automobilis naudojo mėlynos spalvos švyturėlius. Kaip tik toje byloje nedelsiant po įvykio buvo visapusiškai ir pilnutinai nagrinėjamos visos eismo įvykio aplinkybės, tarp jų ir greitosios medicininės pagalbos automobilio judėjimas. Mėlynos spalvos švyturėlių panaudojimas nebuvo nustatytas. Nesupranta, kodėl praėjus po eismo įvykio keliems metams turėtų atsirasti naujos aplinkybės, kurias deklaruotų su eismo įvykiu susiję ir bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Trečiojo asmens S. K. netiksliai nurodytos aplinkybės – ar jis kalbėjęs su greitosios medicininės pagalbos automobilio vairuotoju, ar nekalbėjęs, po eismo įvykio, bylai yra nereikšmingos. Ieškovės pažodinis KET 228 punkto citavimas nesudaro apeliacinio skundo teisinio pagrindo, kadangi nenustatyta, kad atsakovas, jos samdomas darbuotojas, būtų nedavęs kelio transporto priemonei, važiuojančiai su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškinį, kurio pagrindas buvo nurodytas tik vienu sakiniu, kadangi žala ieškovei buvo padaryta dėl atsakovės darbuotojo kaltės, pastarajam valdant atsakovei priklausančią transporto priemonę, atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytojų civilinė atsakomybė įvykio metu apdrausta nebuvo, valdytoja privalo atlyginti jo padarytą žalą CK 6.261. 6.263, 6.264. 6.270 straipsnių pagrindais. Ieškinyje nebuvo nurodyta jokio kito faktinio ieškinio pagrindo. Su ieškiniu pateiktieji rašytiniai įrodymai taip pat nepagrindė kitų nei nurodytos ieškinyje, aplinkybių. Teismas nenustatė veiksmų, kuriais atsakovė ar jos samdomas darbuotojas padarė žalą ieškovei, o atsakovės neteisėtus veiksmus turi įrodyti ieškovė. Teismas padarė išvadą, jog tretysis asmuo S. K. laikėsi ir nepažeidė KET 53–56 punktų reikalavimų. Nei ieškinyje, nei kituose ieškovės procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, jog ieškinys atsakovės atžvilgiu turtėtų būti patenkintas dėl to, kad jos darbuotojas pažeidė KET 228 punktą. Tai visiškai naujos aplinkybės. 2005-05-31 tarnybinio pranešimo duomenys apie tai, kad ekskavatorius aptvertas tvorele nebuvo, neįrodo, kad įvykio vietoje tvorelės ekskavatoriui atitverti nebuvo, nes tai visai kita kelio vieta nei ta, į kurią po 1,5 valandos po įvykio atvyko Utenos rajono PK pareigūnai. Tai, kad nė vienas eismo dalyvis nenurodė, jog nukreipiantieji kūgiai yra išvartyti, sulaužyti ar apskritai sugadinti, leidžia daryti kelias išvadas, o būtent: kad eismo dalyviai nesureikšmino šių aplinkybių, nes atsakovės samdomi darbuotojai dirbo toliau, judėjo vis pirmyn remontuodami kelią, o greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas įvykio vietoje ilgai neužsibuvo, nes skubėjo pas ligonį, o kartu važiavusi daktarė nė neišlipo iš automobilio; kad nukreipiantieji kūgiai tiesiog nebuvo išvartyti, sulaužyti ar apskritai sugadinti. Nukreipiančiųjų kūgių išvartymo, sulaužymo sugadinimo nepastebėjimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog ekskavatoriaus galinė dalis išlindo iš aptvertos teritorijos ir dėl to įvyko eismo įvykis. Nežiūrint, kad konkreti įvykio vieta nenustatyta, ieškovė turi įrodyti neteisėtus atsakovės, jos samdomų darbuotojų veiksmus, kurie buvo padarytos žalos priežastimi, bet ieškovė tariamai žalą padariusius atsakovo veiksmus įrodinėja prielaidomis. Pagal CK 6.264 straipsnį, ieškovė turi įrodyti kaltę samdomo darbuotojo, kurį samdo atsakovė. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus teismas įvertino įrodymų įrodomąją reikšmę, taip pat ir įrodymų visetą. Teismas, taikydamas įrodymų pakankamumo taisyklę, atsižvelgė į byloje įrodinėjamas aplinkybes, tarp jų į išsamiai išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas netyrė kitų byloje surinktų įrodymų, o rėmėsi tik administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Kurie įrodymai svarbesni ir turi didesnę reikšmę nustatant bylos aplinkybes ir jas įvertinant, sprendžia teismas. Teismas gali daryti išvadą ne tik tada, kai dėl jos teisingumo nėra jokių abejonių, bet ir tuomet, kai byloje surinktų įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiną faktą buvus, nei jo nebuvus. Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą nuosekliai papildo trečiojo asmens S. K. paaiškinimai, atsakovo šauktų liudytojų V. M. ir J. K. parodymai, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – kelio schema, ekskavatoriaus parametrų schema, sudarantys pagrindą atmesti ieškinį. Apeliaciniame skunde nenurodyta argumentų, kad byloje nėra įrodymų, leidusių teismui pagrįsti sprendimą atmesti ieškinį.
Be to, prašo paskirstant bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti ieškovę, kuri sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atlyginti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgiant į Teisingumo ministro Įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pripažįstant jas atsakovės nuostoliais. Nepagrįstai apeliacinį skundą pateikusiai bei sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą veikiančiai ieškovei skirti 10 000 Lt baudą. Mano, kad ieškovė, realizuodama savo teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja ja. Pateikė apeliacinį skundą be argumentų ir motyvų, taip vilkindama procesą, užkirsdama kelią ekonomiškam bylos išspendimui. Ieškovė yra didelė draudimo kompanija, jai atstovauja profesionalus teisininkas, advokatas, žinantis apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus. Pateikdama skundą be motyvų, ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, todėl turi būti nubausta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo, VšĮ Molėtų rajono greitosios pagalbos centras, nurodo, kad jis į bylą įtrauktas netinkamai, nes 2005 m. gegužės 31 d. eismo įvykyje dalyvavęs civilinėje byloje minimas greitosios medicinos pagalbos automobilis WV LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė VšĮ „Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ ir dėl šio eismo įvykio naudos gavėjas buvo būtent Molėtų PSPC.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje surinktais ir patikrintais įrodymais nustatyta, kad 2005-05-31 apie 10.00 valandą kelio Molėtai – Kaltanėnai – Ignalina įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovės draustas ir trečiajam asmeniui, VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, priklausantis automobilis VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė atlygino 4 481,67 Lt žalą ir prašo šią žalą priteisti iš atsakovės, trečiojo asmens S. K., darbdavio. Ieškovė reikalavimą grindė Molėtų rajono PK 2005-07-04 išduota pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra S. K. (t. 1, b. l. 20). Iš byloje esančių protokolų matyti, kad ieškovė kitų, be administracinės atsakomybės taikymo S. K., aplinkybių, pagrindžiančių ieškinio dalyką, nenurodė (t. 1, b. l. 86–87, 154, 179–180, 188–190, t. 2, b. l. 31–36, 47–49).
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006-02-06 nutarimu panaikino Molėtų rajono PK VP VTS 2005-11-29 nutarimą Nr. E274504, kuriuo S. K. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt piniginė bauda (t. 1, b. l. iuo Sauliui Kirdeikiui pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt piniginė bauda (b. l. 46-48 2005-11-29 nutarimą Nr. E2745062–64). Teismas konstatavo, kad tiriant eismo įvykį jo vieta nenustatyta, įvykio aplinkybės neišaiškintos. Į įvykio vietą policija atvyko mažiausiai po 1,5 valandos, kai situacija kelyje gerokai pasikeitė (t. 1, b. l. 109–116, t. 2, b. l. 25). Ieškovė vadovaudamasi samprotavimais, prielaidomis, nepagrįstais teisiniais argumentais, skirtingais autoįvykio dalyvių ir liudytojų parodymais, nereikšmingomis aplinkybėmis (kalbėjo abu vairuotojai po įvykio ar nekalbėjo, buvo kelyje pastatytų nukreipiamųjų kūgių ir koks jų skaičius, buvo automobilio švyturėliai įjungti ar ne, buvo ekskavatorius aptvertas tvorele ar nebuvo ir pan.) daro išvadą, kad dėl įvykio kaltas tretysis asmuo S. K. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurių, kaip teigia apeliantė, neįvertino pirmosios instancijos teismas, neginčijamai nepatvirtina S. K. kaltės dėl eismo įvykio. Ieškinys pareikštas praėjus 3 metams po eismo įvykio, per tą laiką įvykio aplinkybės nebuvo nustatinėjamos iš naujo, nebuvo atlikta ekspertizė. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė taip pat neprašė skirti ekspertizės, kuri galėtų nustatyti automobilių susidūrimo ir sužalojimų mechanizmą. Todėl darytina išvada, kad tiksliausiai eismo įvykio situacija apibūdinta ir atsispindi eismo įvykio dalyvių paaiškinimuose, surašytuose 2005-05-31. Visi eismo įvykio dalyviai pripažino, kad kelyje buvo įspėjantys apie kelio remontą kelio ženklai (t. 1, b. l. 113–116).
Byloje nustatyta, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog tretysis asmuo S. K. 2005-05-31 eismo įvyko metu pažeidė KET 53 p. ir kitus jų reikalavimus (galiojusios įvykio metu), kad S. K., dirbdamas su atsakovei priklausančiu ekskavatoriumi kelio remonto darbus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, ir tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nenustačius S. K. kaltės dėl eismo įvykio kilimo, o kartu ir atsakovės, kaip samdančios darbuotojus, kaltės (CK 6. 264 str., 6. 270 str. 5 d.), nėra pagrindo priteisti žalos iš atsakovės, nes nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos, padarytos žalos bei priežastinio ryšio tarp veiklos ir žalos. Didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos (dviejų ar daugiau) padaryta žala atlyginama bendrais pagrindai (CK 6. 270 str. 5 d.), tai yra taikomas kaltės principas, kurį turi įrodyti ieškovė. Apeliantės argumentas, kad atsakovės kaltė sprendžiant šį ginčą preziumuojama, yra nepagrįstas. Atsakovės kaltės nebuvimą iš tikrųjų patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės.
Byloje nenustatyta, kurioje remontuojamo kelio vietoje eismo įvykio metu buvo ekskavatorius, kurioje eismo juostoje įvyko šių transporto priemonių susidūrimas ir kokioje padėtyje jos buvo. Apylinkės teismas tyrė visas galimas eismo įvykio kilimo aplinkybes ir ypač eismo įvykio vietos nustatymo aplinkybes, iš naujo apklausė liudytojus V. L., M. Š., kurie vyko greitosios pagalbos automobiliu, apklausė naujus liudytojus V. M. ir J. K. Tačiau jokių naujų aplinkybių dėl eismo įvykio kilimo ir jo vietos, sudarančių pagrindą konstatuoti S. K. kaltę, nenurodė. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, neatmetama prielaida ir galimybė, kad automobilis VW LT 28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas dešinėje kelio pusėje dirbusį ekskavatorių, kliudė jį ir taip buvo apgadintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl ieškovės piktnaudžiavimo teise ir baudos skyrimo.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovės atstovo argumentais dėl ieškovės piktnaudžiavimo teise. Ieškovė apeliacinį skundą pateikė per 30 dienų, kaip reikalauja įstatymas. Apeliacinis skundas pateiktas be motyvų (t. 2, b. l. 65) ir Utenos rajono apylinkės teismo išsiųstas dalyvaujantiems byloje asmenims, įpareigojant juos per 20 dienų nuo apeliacinio skundo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas neatitiko CPK 306, 311 straipsnių reikalavimų, Panevėžio apygardos teismas 2009-07-01 nutartimi įpareigojo UAB DK „PZU Lietuva“ pašalinti pateikti apeliacinio skundo trūkumus. Be abejonės, ieškovės atstovas, būdamas profesionalus advokatas, suvokia įstatymo reikalavimus, keliamus apeliacinio skundo formai ir turiniui. Ieškovė aplinkybių, pagrindžiančių skundžiamojo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (apeliacinio skundo pagrindas), nenurodė, nors įstatymas jai suteikė 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti. Dėl ieškovės nesąžiningumo, dalyvaujantys byloje asmenys buvo priversti rašyti atsiliepimus į apeliacinį skundą be motyvų, teismas negalėjo operatyviai išnagrinėti apeliacinės bylos, turėjo papildomų išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, neveikė už greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 str.). Piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis žalos padaroma ne tik šaliai, bet ir valstybei, nes nepagrįstai eikvojama teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų lėšos ir laikas. Nuostoliai šiuo atveju išieškomi ne tik šaliai, bet ir valstybei (CPK 95 str. 2 d.). Dėl nurodytų aplinkybių iš ieškovės priteistinos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Utenos rajono apylinkės teismas advokato atstovavimo išlaidų priteisė 2 100 Lt. Visos išlaidos sudarė 3 313,83 Lt (t. 2, b. l. 6–16). Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1 213,83 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, kaip nuostolis, 1 223,71 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ir skirtina 1 000 Lt bauda valstybės naudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 88, 92, 95, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“, įm. k. 110057869, 1 213,83 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trylika litų 83 ct) atstovavimo išlaidų UAB „Aukštaitijos traktas“, įm. k. 183865353, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, ir 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
UAB DK „PZU Lietuva“, įm. k. 110057869, paskirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą valstybės naudai.