Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-31 · Byla Nr. ATP-776-255/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3782-795/2014Nutarimas · 2014-09-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-776-255/2014Nutartis · 2014-10-31Klaipėdos apygardos teismas
  3. A2.13.-2731-526/2015Nutartis · 2015-06-18Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
ATP-776-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03329-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-776-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03329-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2; 45.4.4; 45.4.5.; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. (A. A.) nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mersedes Benz ML 4MATIC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, į jį atsitrenkė ir neparnešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, skyrė administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant A. A. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Subendrinus paskirtas nuobaudas nustatyti galutinę nuobaudą - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Mano, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir neteisėtai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas atmestinai vertino faktą, kad A. A. pripažino įvykdęs eismo įvykį ir iš jo pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Teismas rėmėsi ir vadovavosi ne surinktais įrodymais, o tik A. A. parodymais, kur natūralu, kad vengdamas administracinės atsakomybės A. A. pasirinko tokią gynybos taktiką ir teigė, jog buvo streso būsenoje ir pasimetęs, todėl A. A. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį nebuvo pagrindo. Teigia, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinis skundas atmestinas.

A. A. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad A. A. pripažįsta, kad padarė nurodytus administracinius teisės pažeidimus, dėl jų gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl A. A. kaltės padarius šiuos pažeidimus, todėl teismas dėl jo kaltės nepasisako. Apeliantas ginčija ATPK 30¹ straipsnio taikymą A. A. ir prašo panaikinti nutarimą dėl ATPK 30¹ straipsnio pritaikymo bei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. A. paskirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas, paskirdamas A. A. nuobaudą, nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes - tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. A. dirba, mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, kitų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad A. A. yra jauno amžiaus, dirba pagal jūrininko darbo sutartį, apgadinto automobilio savininkei turtinę žalą atlygino, ji jokių pretenzijų nereiškia, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilių apgadinimai yra nežymūs. Teismas pripažino, kad būdamas jauno amžiaus, būdamas streso būsenos A. A. galimai netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, padarytų apgadinimų pobūdį, dėl ko iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie tai policijai. Be to, padaryti pažeidimai didelės žalos nepadarė, turtinė žala atlyginta, pažeidimai nėra piktybiški ar savanaudiško pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nusprendė, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti A. A. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus švelnesnę, nei 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, nuobaudą.

Įvertinus šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu ir paskirdamas trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra pažymėjęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-3-2011, Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Būtent nagrinėjamoje byloje nustatyta visuma tokių aplinkybių: nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. A. charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, dirba pagal jūrininko darbo sutartį, apgadinto automobilio savininkei turtinę žalą atlygino, ji jokių pretenzijų nereiškia, automobilių apgadinimai yra nežymūs. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, jog A. A. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus ar praradęs teisę vairuoti transporto priemones, dėl padaryto pažeidimo jis savo kaltę pripažįsta ir dėl jo gailisi, atsakomybės nevengė, tą pačią dieną atvyko į policiją ir paaiškino visas įvykio aplinkybes, neneigė pažeidimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Įvertinus visas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, A. A. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje A. A. už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas sutinka su apeliantu, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, jog A. A. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui paskyrus piniginę baudą su trumpesniu, negu numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė