Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-06-26 · Civilinė byla Nr. 2-437-672/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
2-437-672/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-437-672/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00292-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 34.3.; 34.5.; 35.5.; 50.9; 99.5.; 116.1. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 26 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įpareigojimo priimti palikimą ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą priimti palikėjo A. M. palikimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 694 Lt A. M. likusių mokėjimų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 6 d. jis su A. M. sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė A. M. valdyti ir naudotis mobilųjį telefoną Nokia 8310, o šis įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimų grafike nurodytas įmokas ir kitus mokėjimus, tačiau savo prievolės tinkamai neįvykdė. A. M. 2006 m. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas nurodė, kad apie tai jam tapo žinoma 2008 m. birželio mėnesį kreipusis į UAB „Creditinfo Lietuva“. 2008 m. liepos 4 d. ieškovas kreipėsi į notarą dėl informacijos apie A. M. teisių ir pareigų perėmėjus, taip pat informavo notarą apie po palikėjo mirties likusį jo skolinį įsipareigojimą ieškovui. Gavus informaciją, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo niekas nepadavė, 2008 m. lapkričio 24 d. ieškovas informavo apie tai atsakovą ir paprašė atsakovą įvykdyti palikėjo A. M. įsipareigojimus ieškovui. Taip pat nurodo, kad ieškinio priėmimo dieną atsakovas palikimo dar nėra priėmęs.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovas savo, kaip kreditoriaus reikalavimus pareiškė 2008 m. lapkričio 24 d. pateikdamas Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Šiaulių AVMI), pagal įstatymą atstovaujančiai Lietuvos Respubliką, ieškinį dėl 694 Lt skolos išieškojimo iš valstybės paveldimo bešeimininkio turto. Taip pat nurodo, jog atsakovas akivaizdžiai praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, t. y. pareiškė juos po A. M. (toliau – palikėjas) mirties praėjus beveik dvejiems metams. Ieškovas kaip juridinis, pelno siekiantis asmuo, privalo rūpestingai ir aktyviai ginti savo teises, stebėti sutarčių vykdymo eigą ir galėjo kreditorinius reikalavimus pareikšti teisės aktų nustatytu laiku. Atsakovas informavo teismą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo ir tęsia duomenų rinkimą apie A. M., kurio likusio turto galimai niekas nepaveldėjo. Surinkus visus duomenis apie paveldėtiną turtą spręs palikimo priėmimo klausimą. Šiuo metu valstybė nėra paveldėjusi minėto turto.

Dubliku ieškovas prašo atsakovo atsiliepimo į ieškinį netenkinti, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, todėl kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (kartu ir pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Šiai dienai A. M. palikimas nėra priimtas, todėl akivaizdu, jog įpėdinis, t. y. atsakovas, priimdamas palikimą tikrai nesusidurs su informacijos trūkumu. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas aplaidžiai reagavo į iš ieškovo gautą informaciją ir nesiėmė jokių veiksmų dėl savo paties neveiklumo, todėl įpareigotinas per kuo trumpesnį laiką priimti A. M. palikimą ir atsiskaityti su ieškovu.

Tripliku atsakovas prašo ieškovo reikalavimų netenkinti, nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė atsiliepime į ieškinį bei palaikydamas juos (43 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 6 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. ŽTP3110603P (5-6 b. l.), prekės (mobiliojo telefono Nokia 8310, serijos Nr. 548808) perdavimo-priėmimo akto (7 b. l.) pagrindu A. M., miręs 2006 m. (duomenys neskelbtini) (8 b. l.), liko skolingas ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 694 Lt įmokų (15 b. l.). Mirusiojo A. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 1,0400 ha ploto žemės sklypas esantis Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini) k.,; 1,0400 ha ploto žemės sklypas, esantis Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini) k. (9-10, 11, 12-13 b. l.). Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro 2008 m. liepos 22 d. rašte nurodyta, kad mirus A. M. pareiškimo dėl palikimo priėmimo notaro biure niekas nepadavė (16 b. l.). 2008 m. lapkričio 24 d., 2009 m. gegužės 20 d., 2012 m. sausio 6 d. raštais ieškovas informavo atsakovą apie palikėjo mirtį ir jo kreditorinius įsipareigojimus ieškovui bei prašė suteikti informaciją apie palikimo priėmimo procedūras, taip pat sumokėti palikėjo įsiskolinimą ieškovui (17, 18, 20 b. l.). 2009 m. birželio 5 d. ir 2012 m. balandžio 5 d. raštais atsakovas informavo ieškovą, kad Šiaulių AVMI pradėjo vykdyti užklausas dėl galimai valstybės paveldėtino turto, nurodė, kad kreditorius nepateikė teismo nutarties ar kito dokumento, kurio pagrindu ieškovas pareiškė kreditorinius reikalavimus ar teismas pratęsė terminą ieškiniui pareikšti (19, 21 b. l.). Testamentų registro 2012 m. gruodžio 13 d. išraše nurodoma, kad palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota (22 b. l.).

Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/201 konstatavo, kad kai teisinę reikšmę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas, t. y. įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą (kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo), toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas 2008 m. liepos 4 d. raštu kreipėsi į notarą dėl informacijos suteikimo apie A. M. palikimą priėmusius asmenis (14 b. l.), 2008 m. lapkričio 24 d., 2009 m. gegužės 20 d., 2012 m. sausio 6 d. raštais kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas sumokėti palikėjo skolą (17, 18, 20 b. l.). Tai patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija apie mirusiojo kreditorinį įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini), buvo informuota iki A. M. palikimo priėmimo, kadangi ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis nėra priimtas. Todėl ieškovo argumentas, kad nėra teisinio poreikio spręsti įstatyme numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo (atnaujinimo) klausimą, laikytinas pagrįstu.

Be to, pažymėtina, kad valstybė, esant CK 5.62 straipsnyje numatytoms aplinkybėms, neturi teisės pasirinkti priimti palikimą ar jo nepriimti, nes palikimas pereina valstybei paveldėjimo teise nepriklausomai nuo jos valios. Dėl turto perėjimo paveldėjimo teise valstybei negresia jokie neigiami finansiniai padariniai, nes pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-359/2011). Dėl nurodytų priežasčių kreditoriaus reikalavimų nepareiškimas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šiuo atveju nėra reikšmingas.

Dėl valstybės pareigos priimti palikimą ir atsakyti už palikėjo skolas

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad būtent įpėdinis turi teisę, o ne pareigą priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tačiau valstybė tokios teisės neturi. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje imperatyviai, vienareikšmiškai ir be jokių išimčių įtvirtinta, kad „jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei“. Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjo A. M. palikimo nė vienas įpėdinis nepriėmė. Anksčiau minėtos teisės normos, reglamentuojančios palikimo perėjimą valstybei, yra imperatyvios, ir tai reiškia, kad teisės subjektas negali pats pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai, nei esant dispozityviajai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Taigi valstybė negali atsisakyti paveldėti turto. Valstybės paveldėto nekilnojamojo ir kito turto perėjimo valstybei tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse“. Šių taisyklių V skyriuje „Valstybės paveldėto turto apskaitymas“ nurodytos procedūros, kurios turi būti atliktos, kad valstybės paveldėtas turtas būtų įtrauktas į apskaitą ir priimtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo turtinės teisės pažeistos, t. y. palikėjas liko jam skolingas 694 Lt pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, todėl turi būti ginamos. Jų neginti tik dėl to, kad valstybė iki šiol neatliko nustatytų procedūrų palikimui priimti, teismas neturi pagrindo. Įvertinusi tai, kad neapibrėžta situacija negalima, teismas sprendžia, kad valstybės pareigos paveldėti A. M. turtą ir atsakyti už jo skolą ieškovui konstatavimas nekliudo valstybei vadovautis minėtu Vyriausybės nutarimu ir taikyti jame nustatytas valstybės paveldimo turto procedūras, t. y. valstybė turi nustatyta tvarka priimti palikimą ir perimti skolą remiantis įstatymu. Kadangi valstybės pareiga CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejai priimti palikimą yra imperatyviai įtvirtinta minėtame CK straipsnyje, teismas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo priimti palikėjo palikimą atsisako, kartu konstatuodamas, kad ieškovo reikalavimas dėl 694 Lt skolos ir procesinių palūkanų turi būti tenkinamas, nukreipiant išieškojimą į valstybės paveldimą palikėjo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis c. b. Nr. 2A-31/2009). Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinas 71 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2013 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 03363 (23 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš turto palikėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, skolą – pinigų sumą, neviršijant Lietuvos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu 694 Lt (šeši šimtai devyniasdešimt keturi litai) bei sumą, kuri susidarys skaičiuojant 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. kovo 12 d., - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), 71 Lt (septyniasdešimt vieno lito) žyminį mokestį.

Išieškojimą nukreipti į A. M. priklausiusį turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė