Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams A. B. ir V. M. dėl pažeistų teisių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovas V. L. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams A. B. ir V. M., prašydamas pripažinti jam teisę pagal UAB „Energetikos linijos“ paruoštą projektą, komplekso Nr.20060110-3, „Šiluminės trasos ir šiluminio punkto iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimas“ atlikti ieškovo lėšomis be atsakovų sutikimo šiuos darbus:

įrengti šiluminės trasos šulinį-kamerą (duomenys neskelbtini) tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini), atjungti ir užaklinti šilumos tiekimo termofikacinius (4 vnt.) ir karšto vandens, naudojamo buitiniams poreikiams, (1 vnt.) vamzdžius, nutiestus nuo projektuojamo šulinio iki (duomenys neskelbtini) namo, atnaujinti šilumos tinklą nuo (duomenys neskelbtini) suprojektuoto šulinio-kameros iki (duomenys neskelbtini) namo. Perkelti šilumos punkto įrengimo vietą ir jo atliekamas funkcijas iš (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini) namą, atnaujinant šilumos punkto įrengimus.

Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę atlikti šilumos punkto rekonstrukciją be atsakovų sutikimų pagal jo pateiktą techninį projektą „Šiluminės trasos ir šilumos punkto iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune rekonstravimas“ nepagrįstas, kadangi šis projektas nesuderintas su šilumos tiekėju AB „Kauno energija“. Teismas nurodė, kad ieškovas šilumos punkto įrengimo vietą iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kartu atnaujinant šilumos punkto įrengimus, galėtų perkelti tik pagal UAB „Energetikos linijos" paruoštą projektą komplekso Nr.20060110-3, statinys „Šilumos tinklų įvadas" stadija „Techninis projektas", komplekso pavadinimas „Šilumos tinklų įvado į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimas“, kadangi jis vienintelis atitinka AB „Kauno energija" išduotas sąlygas, turi visus būtinus derinimus ir, tik jį pateikus, galima gauti leidimą vykdyti minėtus darbus. Teismas nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančius statybos techninius reglamentus seno, 1979 m. statyto šilumos punkto įrengimų perkėlimas iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo į gyvenamą namą (duomenys neskelbtini) negalimas ir dėl to, kad pagal specialistų išvadą, įrengiant šilumos mazgą (duomenys neskelbtini), negalima naudoti senų nesertifikuotų įrenginių, nes tai prieštarautų LR Statybos įstatymui, statybos techniniams reglamentams, be to, sumažėjus vartotojų skaičiui, sumažėtų vartotojų naudojama šiluminė galia, dėl ko buvusio žymiai galingesnio šiluminio punkto įrenginiai būtų visai netinkami naujajam punktui dėl sumažėjusios pareikalaujamos galios.

Teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių, jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, nustatė, kad visi šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai, tame tarpe ir šiluminė trasa (duomenys neskelbtini) bei šilumos punktas (duomenys neskelbtini), yra visų jo vartotojų (statytojų ir įgijėjų) bendra nuosavybė. Teismas nurodė, kad pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 p., 7 p., 21 p., 22 p. bendraturčių sutikimai reikalingi tiktai šilumos tinklų rekonstravimo bei prisijungimo prie kitų pastatų šilumos įrenginių atveju, bet ne įrengiant naują šilumos mazgą bei jo įvadą. Teismas nustatė, kad šilumos tiekimo tinklo atšakai (duomenys neskelbtini) bei šilumos punktui (duomenys neskelbtini) suprojektuoti ir pastatyti reikalingos techninės sąlygos ieškovui yra jau išduotos 2005-08-26 AB „Kauno energija“, galioja iki 2008-08-26, ieškovas taip pat turi techninį projektą „Šilumos tinklų įvadas“, suderintą su AB „Kauno energija“, todėl konstatavo, kad šiems darbams atlikti nei trečiųjų asmenų, nei atsakovų sutikimai nereikalingi, ir ieškovo teisės pažeistos nebuvo. Priešingai, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, kad ieškovas, ketindamas rekonstruoti seną šilumos trasą bei šilumos punktą, nesuderinęs su atsakovais bei trečiaisiais asmenimis, t.y. šio šilumos punkto bei šilumos trasos bendraturčiais, už kurių lėšas buvo pastatyta šilumos trasa bei įrengtas šilumos punktas, rekonstrukcijos techninio projekto bei jo sąlygų iki bylos iškėlimo teisme, tokiu būdu nesilaikydamas išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nesupažindinęs atsakovų ir trečiųjų asmenų su numatytais darbais, atsiskaitymo ir kitomis sąlygomis, pažeidė atsakovų bei trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų atstovų paaiškinimus teismo posėdyje, pripažino, jog jei ieškovas būtų kreipęsis į atsakovus su savo techniniu projektu ir būtų pasiūlęs jiems ir tretiesiems asmenims savo sąlygas, būtų aptaręs finansavimo sąlygas, darbų apimtis, atsakomybę, šio ginčo teisme nebūtų buvę. Teismas taip pat nustatė, kad jeigu techninis projektas „Šilumos tinklų rekonstrukcija“ būtų įgyvendintas, ieškovas taptų rekonstruotų šilumos tinklų (duomenys neskelbtini) bei šilumos punkto savininku, ir prisijungti prie šios trasos kitiems šiluminių tinklų, pastatytų 1979 m., vartotojams būtų reikalingas ieškovo sutikimas.

Atmetęs ieškovo ieškinio reikalavimus, teismas iš ieškovo atsakovams ir trečiajam asmeniui J.B. priteisė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei specialistų išvadą, kadangi nustatė, kad išlaidos įrodytos, buvo būtinos bei realios, susijusios su bylos aplinkybių nustatymu, įrodymų ištyrimu bei bylos nagrinėjimu.

Ieškovo nuomone, teismo motyvas, jog ieškovo pateiktame projekte (t.3, b.l.7-15) numatoma naudoti senus (duomenys neskelbtini) name sumontuotus šilumos punkto įrenginius, visiškai nepagrįstas. Projekte tokios žymos nėra, yra tik pažymėta perkeliamo šilumos punkto įrengimo vieta (duomenys neskelbtini) name, kur būtų prijungtas atnaujintas grupinis šilumos punktas prie seno rekonstruoto šilumos tiekimo tinklo, iš kurio būtų tiekiama šilumos energija į (duomenys neskelbtini) namus. Be to, senų įrenginių iš (duomenys neskelbtini) namo neleidžia naudoti ir statybą bei projektavimą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovas papildomai nurodo, jog iš UAB „Energetikos linijos“ projekto komplekso Nr.20060110-3, „Šiluminės trasos ir šiluminio punkto iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimas“ matyti, kad jokie darbai atsakovo A.B. namų valdoje ir name nebus vykdomi, dėl ko atsakovo A.B. padėtis po rekonstrukcijos ne tik nepablogės, bet priešingai - pagerės, nes jis turės papildomą laisvą patalpą, išnyks grėsmė B. sveikatai bei turtui.

Ieškovo vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė iš jo atsakovams 4 500 Lt už advokatų teisinę pagalbą ir 236 Lt už specialistų išvadą bei trečiajam asmeniui J. B. 1 000 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą, kadangi šios bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai per didelės. Ieškovo nuomone, byla nėra labai sudėtinga, todėl už atsiliepimo surašymą tokio pobūdžio bylose 1 000 Lt yra pernelyg didelė suma, o, priteisdamas atsakovams už advokato paslaugas, teismas visiškai nevertino bylos sudėtingumo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovų veiksmai turėjo įtakos bylos nagrinėjimo laikui.

Atsakovų nuomone, skundo motyvas, kad teismas vadovavosi klaidingomis ekspertizės akto išvadomis, nepagrįstas, kadangi ieškovas ekspertizės akto įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, o teismui pasiūlius jį ginčyti - atsisakė. Todėl teismas, vadovaudamasis ekspertizės aktu, UAB „Energijos linijos" paruošto projekto autoriaus A. P. paaiškinimais (t.4, b.l.57-59, 82), pagrįstai nusprendė, kad ieškovas jokių darbų namų valdoje (duomenys neskelbtini) neatlikinės, nei rekonstruoti, nei perkelti šilumos punkto iš (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini) namą neketina, o rengia (duomenys neskelbtini) name naują šilumos punktą ir naujais bekanaliais vamzdynais jį jungia prie (duomenys neskelbtini) esančios trasos, kurio įrengimui sutikimai nereikalingi. Tai, kad atsakovų sutikimai nereikalingi, patvirtina ir LR ūkio ministro 2003m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258, patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių" 6 str., kuriame konstatuojama, jog pastato savininkas, pageidaujantis prijungti pastato šilumos įrenginius prie kito pastato šilumos įrenginių, turi prašymą suderinti su to pastato savininku. Kadangi ieškovas naujo šilumos punkto prie atsakovo A. B. pastate esančių šilumos įrenginių nejungia, akivaizdu, kad naujo punkto įrengimui atsakovų sutikimai nereikalingi, o skundo motyvas, kad atsakovai, neduodami sutikimo, pažeidžia ieškovo teises, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovų nuomone, ieškovas, turėdamas išduotas technines sąlygas bei su AB „Kauno energija" suderintą UAB „Vikis" projektą, taip pat 2006 m. UAB „Energetikos linijos" paruoštą projektą Nr.20060110-3, kompleksas „Šilumos tinklų įvado į gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimas", statinys „Šilumos tinklų įvadas" stadija „Techninis projektas", 2006-01-16 suderintą su AB „Kauno energija", projektavimo sąlygų sąvadą Nr.S-40-6-2228, paruoštą 2005-08-26 techninių sąlygų Nr.1/3099 pagrindu, galėjo išsiimti leidimą darbams vykdyti, o bylą nutraukti. Tačiau ieškovas, sąmoningai nepateikdamas minėtų dokumentų teismui, nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimą, didino bylinėjimosi išlaidas.

Skundo motyvas, kad, atlikus techniniame projekte numatytus darbus, t.y. įrengus šilumos tiekimo tinklo įvadą ir naują šilumos punktą, ieškovas šiluma aprūpinti galės tik (duomenys neskelbtini) namą, tačiau neturės galimybių šiluma aprūpinti ½ dalies namo (duomenys neskelbtini), nepagrįstas, kadangi tai ieškovas galės padaryti, atlikęs darbus pagal jo teisminiam ginčui nagrinėti pateiktus projektinius pasiūlymus. Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodoma, kad šilumos punktas rengiamas vienuolikai (duomenys neskelbtini) namų, 2005-08-26, išduodant technines sąlygas Nr.1/3099, leidžiama instaliuoti šildymo galia buvo nurodyta 12,0 kW, karšto vandentiekio galia - 6,0 kW, tačiau prieš UAB „Energijos linijos" ruošiant techninį projektą ir projektinius pasiūlymus, minėtos galios 2005-12-20 atitinkamai buvo padidintos iki 24 kW ir 20 kW. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad galingumai buvo padidinti, įvertinus ieškovo ketinimus apšildyti ir ½ namo dalį (duomenys neskelbtini).

Atsakovų nuomone, teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, būtų pažeidžiamos ne tik atsakovų teisės ir teisėti interesai, bet ir Šilumos ūkio įstatymas, taip pat CK normos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės teisės objektų valdymą (šiluminė trasa nėra įregistruota, nėra bendrijos, nesudaryta jungtinės veiklos sutartis, nepaskirtas administratorius, nėra paskirto atsakingo asmens už šilumos ūkį, nesudaryta priežiūros sutartis ir t.t.) bei kiti aktai, reglamentuojantys šilumos tiekimą ir vartojimą: LR Vyriausybės 2003-07-25 nutarimu Nr.982 patvirtintos namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus bei šių darbų rėmimo tvarkos 14 p. nuostatos; 2003-06-03 LR ūkio ministro įsakymu Nr.4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės" 53 p. nuostatos; 2005 07 14 LR ūkio ministro įsakymo Nr.4-263 „Dėl vartotojų lėšomis iki LR energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų energetikos objektų, skirtų šilumai perduoti, išpirkimo ar eksploatavimo aprašo patvirtinimo" 29 p. nuostatos; 2005-08-05 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų „Šilumos tinklų vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių“ 239.2 p. nuostatos.

Atsakovų vertinimu, teismas bylinėjimosi išlaidas jiems iš ieškovo priteisė pagrįstai, kadangi bylinėjimosi išlaidos realios ir įrodytos. Ieškovo motyvą, kad atsakovų išlaidos advokato pagalbai ir išlaidos už ekspertizę, sudarančios 4 736,00 Lt, yra aiškiai per didelės, nes byla nebuvo sudėtinga, paneigia aplinkybė, kad paties ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 5 880,00 Lt, įskaitant 50 Lt už projekto autoriaus atvykimą į teismo posėdį, o visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iki šio apeliacinio skundo pateikimo sudaro net 7 748,90 Lt. Be to, bylinėjimosi išlaidos didėjo dėl paties ieškovo kaltės: dėl ieškovo daugkartinio ieškinių tikslinimo, papildomų dokumentų ir prašymų pateikimo teismui bylos nagrinėjimo dieną, dėl ko posėdžiai buvo atidedami ir kt.

Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, atskleidė bylos esmę, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad šilumos punktas, esantis (duomenys neskelbtini) name, yra visų naudotojų nuosavybė, kadangi patikimų įrodymų šiam faktui konstatuoti byloje nėra (VĮ Registrų centre trasa nėra registruota, šilumos punktas, kurį ieškovas ketina perkelti iš A. B. nuosavybės teise priklausančio gyv. namo (duomenys neskelbtini), Kaune, registruotas A. B. vardu).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas apeliacinį skundą palaikė. Atsakovė ir jos atstovė bei tretysis asmuo pirmosios instancijos teismo sprendimo prašė nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. L. yra paveldėjęs dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jam su žmona N. L. priklauso ½ namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Namus, esančius (duomenys neskelbtini), pažymus numeriais 17, 14, 16, 18, 20, 22, ir (duomenys neskelbtini), pažymus numeriais 33, 35, 37, 39, 41, jungia šiluminių vamzdynų sistema (t.3, b.l.7-15). Šiluminis punktas yra įrengtas name (duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo pateikto UAB „Energetikos linijos“ paruošto projekto „Šiluminės trasos ir šiluminio punkto iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune rekonstravimas“ įgyvendinimo. Šiuo ieškiniu ieškovas V. L. siekia, kad jam be atsakovų V. M. ir A. B. sutikimo būtų leista 1)įrengti šiluminės trasos šulinį-kamerą (duomenys neskelbtini) tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2)atjungti ir užaklinti šilumos tiekimo termofikacinius (4 vnt.) ir karšto vandens, naudojamo buitiniams poreikiams, (1 vnt.) vamzdžius, nutiestus nuo projektuojamo šulinio iki (duomenys neskelbtini) namo, 3) atnaujinti šilumos tinklą nuo (duomenys neskelbtini) suprojektuoto šulinio-kameros iki (duomenys neskelbtini) namo; 4)perkelti šilumos punkto įrengimo vietą ir jo atliekamas funkcijas iš (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini) namą, atnaujinant šilumos punkto įrengimus. Ieškovas savo ieškinį grindė nuostata, kad jis yra šiluminės trasos ir šiluminio mazgo, esančio atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančioje patalpoje bendraturtis. Atsakovai savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad tai nebus esamo šilumos punkto rekonstrukcija, o naujo šilumos punkto įrengimas, dėl ko jų sutikimas apskritai nėra reikalingas.

Teisėjų kolegijos manymu, šios bylos esmę sudaro konstatavimas dviejų teisiškai reikšmingų faktų: 1)ar apskritai ieškovo reikalavimo įgyvendinimui reikalingas atsakovų sutikimas; 2)jeigu toks sutikimas reikalingas, ar atsakovų atsisakymas jį duoti yra pagrįstas ir ar toks atsisakymas nepažeidžia ieškovo teisių. Kolegijos sprendžia, jog šiuos esminius dalykus pirmosios instancijos teismas byloje atskleidė.

Sutinkamai su Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 38 punktu šilumos ūkis tai energetikos ūkio sritis, tiesiogiai susijusi su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Pagal LR šilumos ūkio įstatymo 2, 3 ir 7 straipsnių prasmę savivaldybė tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Reorganizuojant ar privatizuojant savivaldybių kontroliuojamas šilumos tiekimo įmones, savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad jų kontroliuojamoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos perdavimo tinklai. Savivaldybės valdo šilumos perdavimo tinklą, kuris yra sujungtų vamzdynų ir įrenginių sistema, skirta transportuoti šilumnešiu šilumą iš gamintojo vartotojams. Atsižvelgiant į šilumos perdavimo tinklų (išskyrus statinio patalpų šildymo sistemą) paskirtį, specifiką, eksploatavimo ypatumus, nežiūrint, kieno pastatuose ir žemės sklypuose jie yra nutiesti, jie netampa pastato ar žemės sklypo priklausiniu ir atitinkamai – pastato ar žemės sklypo savininko nuosavybe, o yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, o savivaldybės jį valdo patikėjimo teise. Tokia minėto įstatymo normų aiškinimo praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-314/2004m. Tokiu būdu, visi apelianto teiginiai apie tai, kad jis yra šiluminės trasos (šilumos perdavimo tinklų) bendraturtis nėra paremti jokio įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į jau minėtą tokio turto paskirtį ieškovas yra tik šios trasos naudotojas, tačiau nuosavybės teisių į minėtą turtą neturi. Tokiu būdu, ir apeliacinio skundo teiginiai apie ieškovo, kaip apie bendraturčio teisių pažeidimą, neturi teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiluminės trasos Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos (t.3, b.l.96).

Kolegija taip pat konstatuoja, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad šilumos punktas yra įrengtas atsakovui A. B. nuosavybė teise priklausančioje patalpoje R-12 (t.1, b.l.142). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nematyti, kad šioje patalpoje būtų nustatyti kokie nors servitutai ir kitokie suvaržymai. Todėl teismas visiškai sutinka su atsakovų pozicija, jog patenkinus V. L. reikalavimus būtų pažeidžiamos jų teisės (šiuos darbus ieškovas atlikinėtų atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, be to, demontavus ten esantį šiluminį mazgą, atsakovai ateityje neturėtų galimybės esant reikalui pasinaudoti alternatyviu patalpų šildymo būdu).

Kolegija pažymi, kad ginčo santykius išsamiai reglamentuoja LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu patvirtintos „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“ Ieškovas savo reikalavimą grindžia minėtų taisyklių 22 punktu, reglamentuojančiu daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko teises ir pareigas, tuo atveju kai pageidaujama rekonstruoti prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius. Kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad bus vykdoma senojo šilumos punkto, įrengto atsakovo A. B. namo rūsyje, rekonstrukcija (CPK 178 straipsnis). Pagal minėtų taisyklių bei Šilumos įstatymo nuostatas akivaizdu, kad šilumos punktas priskiriamas prie šilumos įrenginių. Taisyklių 5 punkte yra nustatyta, kad Šilumos įrenginių rekonstravimas - visi darbai, atliekami įrenginyje, tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas, kuriuos atlikus, keičiamas jų tipas, sukuriama jo nauja kokybė ir pakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos našumas, pralaidumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos, keičiama šilumos tiekimo schema ir kita. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad bus įrengiamas naujas šilumos punktas ieškovui priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl tai nelaikytina šilumos įrenginio rekonstrukcija, ką pagrįstai atmesdamas ieškinį ir sprendė pirmosios instancijos teismas. Naujo šilumos punkto įsirengimui ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name pagal minėtus Taisyklių reikalavimus atsakovų sutikimai nėra reikalingi, todėl, kolegijos, manymu, atsakovai tokio sutikimo neduodami, jokių ieškovo teisių nepažeidžia. Kolegija taip pat remiasi ir UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės aktu Nr.07/16 (t.4, b.l.17-19), kurio turinys suponuoja išvadą, jog šilumos punkto joks perkėlimas nebus vykdomas, o vyks naujo punkto įrengimo darbai, kuriems atlikti atsakovų sutikimas nėra reikalingas. Kolegija pažymi, kad ši ekspertizė buvo atlikta atsakovų užsakymu, o ne paskyrus teismui, todėl teismas šį aktą vertina ne kaip ekspertizės išvadą, o kaip rašytinį įrodymą (CPK 197 straipsnis).

Kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su atsakovams priteistų advokato atstovavimo išlaidų dydžiu, kaip nepagrįstus. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjama byla yra sudėtinga, didelė jos apimtis, o taip pat iš atsakovų procesinių dokumentų turinio konstatuotina, jog byloje atstovavusios advokatės darbo bei laiko sąnaudos yra didelės. Todėl pirmosios instancijos teismo priteistos atsakovų ryšium su advokatės teikta pagalba turėtos išlaidos visiškai atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai atskleidė ginčo esmę, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl ieškovo reikalavimų nepagrįstumo. Naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. L, asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 600 (šešis šimtus) litų advokato atstovavimo išlaidų atsakovams V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).