Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su pareiškėjos J. G. pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „Intervilža“ (toliau – ir Bendrovė) vadovui L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. G. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog ji, būdama 14,83 proc. visų UAB „Intervilža“ akcijų savininkė, kreipėsi į UAB „Intervilža“, prašydama pateikti informaciją, nurodytą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje, o būtent: UAB „Interžvilga“ įstatus, UAB „Interžvilga“ 2014 m. metinių ir tarptautinių finansinių ataskaitų rinkinį, UAB „Interžvilga“ 2014 m. auditoriaus išvadas ir audito ataskaitas, UAB „Interžvilga“ 2014 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ir kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimai, UAB „Interžvilga“ 2014 m. stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos protokolus (sprendimus), UAB „Interžvilga“ 2014 m. akcininkų, stebėtojų ir (ar) valdybos narių sąrašus. UAB „Intervilža“ vadovas L. S. jai pateikė tik dalį prašomos informacijos ir tokiais veiksmais pažeidė jos teisę į informaciją, dėl ko L. S. turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas iš esmės analogiškas iki 2017-01-01 galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtintam pažeidimui.

Taigi, kaip matyti iš ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė akcinės bendrovės vadovui kyla, jeigu jis: 1) nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu metu, arba 2) nesilaiko visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, arba 3) kliudo akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, arba 4) nepateikia įstatymų numatytos informacijos akcininkams, arba 5) kitaip pažeidžia akcininkų turtines ar neturtines teises.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodo, kad UAB „Intervilža“ vadovas L. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje būtent dėl to, jog jis nesuteikė pareiškėjai, kaip bendrovės akcininkei, įstatymų nustatytos informacijos.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. <...>

Kasacinio teismo praktikoje, kurią, beje, pareiškime cituoja ir pareiškėja, nurodoma, kad Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius.

Iš teismui kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų yra matyti, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į UAB „Intervilža“ dėl informacijos, t. y. konkrečiai prašyme nurodytų dokumentų, pateikimo. 2016 m. gruodžio 21 d. UAB „Intervilža“ vadovas, atsakydamas į 2016 m. gruodžio 14 d., prašymą, pateikė dalį pareiškėjos reikalautos informacijos (Bendrovės įstatus, finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovės akcininkų sąrašą), o kitą dalį prašytų dokumentų atsisakė pateikti, nurodydamas, kad pareiškėjos prašomi dokumentai yra nevieši ir su jais galima susipažinti Bendrovės įstatų 19 punkto numatytomis sąlygomis ir nustatyta tvarka.

Iš byloje esančių Bendrovės įstatų 19 punkto matyti, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę Bendrovei jos numatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės paslaptis) ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Minėtame įstatų punkte yra iš esmės atkartos ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Taigi, kaip matyti, Bendrovės vadovas L. S. pareiškėjai pateikė aiškiai išreikštą atsisakymą pateikti prašomą informaciją, tačiau nagrinėjamu atveju, siekiant spręsti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti, ar toks atsisakymas pateikti informaciją yra teisėtas ir pagrįstas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl akcininko teisės į informaciją teisinio reglamentavimo, yra pažymėjęs, kad Akcinių bendrovių įstatymas apibrėžia galimybę riboti akcininkui gauti informaciją apie bendrovę, priklausomai nuo jo turimų akcijų skaičiaus bei pasižadėjimo neatskleisti konfidencialios informacijos. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad iš esmės tarp pareiškėjos J. G., kaip Bendrovės akcininkės, ir L. S., kaip Bendrovės vadovo, yra kilęs ginčas dėl teisės susipažinti su Bendrovės informacija, o konkrečiau, dėl to, ar pareiškėjos prašoma pateikti informacija yra priskirtina prie tokios informacijos, su kurios susipažinimu sietini įstatymo leidėjo nustatyti ribojimai, t. y. ar tokia informacija yra susijusi su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, ir ar pareiškėja apskritai turi teisę su tokia informacija susipažinti. Kaip minėta – ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas civilinio proceso tvarka. Tik išsprendus šį ginčą civilinio proceso tvarka ir nustačius, kad prašoma pateikti informacija nėra priskirtina prie konfidencialios ar su komercine paslaptimi susijusios informacijos ir kad pareiškėja apskritai turi teisę gauti tokią informaciją, būtų galima konstatuoti, kad bendrovės vadovas turi pareigą pateikti tokią bendrovės informaciją akcininkui, ir kad nevykdydamas šios pareigos jis galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Kol minėtas ginčas nėra išspręstas civilinio proceso tvarka, pareiškėjos J. G. pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo L. S. atžvilgiu negali būti priimtas nagrinėjimui teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti priimti J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutarimas Per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.