- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1828-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24641-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui I. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 872,28 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 2014 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės AB LESTO (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“) ieškinį ir priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės naudai 22 795,97 Eur skolą už suvartotą elektros energiją bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje byloje trečiuoju asmeniu be kitų asmenų buvo ir I. B. Savivaldybė priteistą sumą sumokėjo ir šiuo ieškiniu kreipėsi į teismą dėl priteistos sumos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka. Iš atsakovo priteistina 1 872,28 Eur suma, kurios dydį patvirtina Vartotojo skolos paskaičiavimas už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros energiją. Gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovei. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas šiuo adresu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1988 m. rugpjūčio 16 d., S. D. - nuo 1983 m. rugsėjo 1 d. S. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 1995 m. vasario 13 d. sutartį, sudarytą su V. D., buto nuomininkas per SVĮ „Namų priežiūra“ atsiskaito už tiekiamas paslaugas ir privalo pranešti apie buto gyventojų skaičiaus, buto ploto pasikeitimą. Civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 teismas buvo įtraukęs atsakovą trečiuoju asmeniu. Kadangi sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės iš naujo neturi būti įrodinėjamos. Kadangi laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2013 m. spalio 1 d. ginčo bute faktiškai gyveno ir toms patalpoms teikiamomis paslaugomis naudojosi būtent atsakovas, todėl jis yra paslaugų gavėjas ir atsakingas už susidariusį įsiskolinimą, todėl skola turi būti išieškoma iš atsakovo. Ieškovė savo nuostoliais laiko įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš jos priteistą sumą, kurią, vykdydama teismo sprendimą, ieškovė sumokėjo. Atsakovas, nemokėdamas mokesčių, savo veiksmais tyčia leido žalai atsirasti
Atsiliepimas
2. Atsakovas I. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jis kategoriškai nesutinka, jog jis gyveno ir naudojosi bet kokiomis paslaugomis. Adresu (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 1983 m. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms šeimoje nuo 16 metų išėjo gyventi pas senelius (duomenys neskelbtini). Nuo 1986 m. iki 1988 m. tarnavo armijoje. Po tarnybos grįžo į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki 1992 m. Tais metais vedė ir išsikėlė pas žmoną į (duomenys neskelbtini). Išsiskyrė ir sukūręs naują šeimą nuo 1997 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) iki dabar. Butas (duomenys neskelbtini) buvo neišpirktas, ir nei jam, nei mirusiai mamai S. D. nepriklausė. Jis jokio turto po mamos mirties nepaveldėjo. Butas priklauso savivaldybei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, jog 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1113-375/2014 iš Kauno miesto savivaldybės ieškovės AB „LESTO“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) naudai buvo priteista 22 795,97 Eur skola už suvartotą elektros energiją gyvenamuosiuose būstuose, kurie nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei, o juose gyveno nuomininkai. Teismas sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Trečiaisiais asmenimis buvo patraukti gyvenamuosiuose būstuose gyvenę nuomininkai ir jų šeimos nariai. Nagrinėjamu atveju bute adresu (duomenys neskelbtini) gyvenusi buto nuomininko V. D. sutuoktinė S. D. bei bute tuo metu savo gyvenamąją vietą deklaravęs atsakovas I. B.
5. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1113-375/2014 duomenų teismas nustatė, jog įrodinėjimo dalykai nėra tapatūs ir iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės: išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 buvo nustatinėjami ir vertinami elektros energijos tiekėjo ir vartotojo, gyvenamojo būsto savininko teisiniai santykiai, o ne būsto savininko ir nuomininkų. Teismas nurodė, kad nors atsakovas buvo įtrauktas į bylos Nr. 2-1113-375/2014 nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas dėl prievolės atsiskaityti su AB LESTO jo atžvilgiu nenustatinėjo jokių konkrečių aplinkybių, t. y. nebuvo nustatyta, kad jis gyveno ginčo bute nuomos sutarties pagrindu ar kad buvo faktinis teikiamų paslaugų vartotojas, nes įrodinėjimo dalyku buvo skola už patiektą elektros energiją ir tai, kam kyla prievolė ją atlyginti. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu Nr. 2-1113-375/2014 buvo nustatyta Kauno miesto savivaldybės skola AB LESTO. Prejudicinių faktų galią nustatyti faktai įgyja tik tada, kai toje byloje jie buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose, todėl nagrinėjamame ginče įrodyta laikytina įrodyta tik aplinkybė dėl ginčo butui apskaičiuotos skolos dydžio, bet ne dėl už prievolės įvykdymą atsakingo asmens.
6. Teismo vertinimu, į bylos Nr. 2-1113-375/2014 nagrinėjimą atsakovas buvo įtrauktas tik todėl, kad buvo deklaruotas ginčo bute, o byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad jis nuo 1997 m. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo būti prievolinių teisinių santykių subjektu. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ginčo butas 1995 m. vasario 13 d. buvo išnuomotas V. D., atsakovo patėviui, kuris mirė (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 9 d. AB „City Service“ darbuotojas apžiūrėjo butą ir nustatė, kad jame gyvena tik atsakovo motina S. D. Teismas nesutiko su ieškovės atstovės bylos nagrinėjimo metu išsakyta šio akto vertinimo pozicija, esą, akte buvo nurodyta, kad apžiūros akte nurodytas tik asmuo, rastas bute apžiūros metu. Teismas pažymėjo, kad akte vienareikšmiškai nurodyta, jog nustatyta, kad „nurodytu adresu gyvena S. D.“.
7. Iš civilinės bylos Nr.2-1113-375/2014 duomenų teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. butą apžiūrėjęs UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ darbuotojas Gyvenamosios patalpos apžiūros akte (2 t. 127 b. l.) pažymėjo, kad buto nuomininkė S. D. tvirtina, kad „sūnus rugpjūčio mėnesį grįš iš užsienio ir išsideklaruos, tuomet dokumentai bus iki galo sutvarkyti“. Akte neužfiksuota, kad sūnus (atsakovas) iš buto išsikels, kas, teismo vertinimu, būtų logiška tuo atveju, jei atsakovas iš tiesų ginčo bute būtų ir gyvenęs. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas pateikė Gyvenamojo fondo administravimo skyriui prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo ir be kita ko nurodė, jog „oficialiai nuo 1997 m. gyvenu (duomenys neskelbtini)“ (2 t. 129 b. l. civ. byloje Nr. 2-1113-375/2014). Įvertinęs šio prašymo pateikimo datą ir ieškovės AB LESTO kreipimosi į teismą datą (2013 m. gruodžio 5 d.), teismas pripažino, jog atsakovas prašyme objektyviai nurodė tikrovę atitinkantį faktą apie išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini) (CPK 197, 185 straipsniai)..
8. Teismas nurodė, kad 2013 m. lapkričio 28 d. atsakovo motina S. D. sudarė Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje pažymėta, jog butas išnuomojamas vienam asmeniui. Atsakovo paaiškinimus, kad jis ginčo bute negyveno, nes nuo 1997 m. gyvena (duomenys neskelbtini), patvirtino liudytoja A. M., atsakovo sugyventinė. Atsakovo pateikti duomenys apie jo darbovietes rodo, kad nuo 1997 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas pradėjo dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ ir visada dirbo (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 200 kilometrų, teismo vertinimu, tikėtina, kad atsakovas iš tiesų nuo 1997 m. gyveno (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) patėvio, o vėliau motinos nuomojamame bute .
9. Teismas sprendė, jog tai, kad atsakovas pažeidė įstatymu nustatytą pareigą deklaruoti apie savo vietos pasikeitimą, galėjo jam užtraukti administracinę atsakomybę, tačiau ne pareigą apmokėti paslaugas, kurių jis negavo, nes skolos susidarymo laikotarpiu jis nebuvo nei nuomininkas, nei faktinis paslaugos gavėjas, todėl ieškovės regresinį reikalavimą jo atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai ir jais negalima vadovautis šioje byloje bei konstatuoti, jog atsakovas buvo ginčo buto nuomininko šeimos nariu ir turėjo pareigą mokėti komunalinius mokesčius. Faktas, kad atsakovas kaip patalpų nuomininko šeimos narys turėjo tokias pat teises ir pareigas kaip ir pagrindinis nuomininkas ir atsakovo faktinio patalpų naudojimo laikotarpiu ieškovas sumokėjo už šioms patalpoms teiktas paslaugas, todėl turi teisę atgauti patirtą žalą iš atsakovo, yra nustatytas teismo civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, buvo nagrinėjama ta pati aplinkybė - skola, susidariusi už suteiktas paslaugas, ir kaip teismas pasisakė, kad ši skola priteistina iš patalpų savininko Kauno miesto savivaldybės, tačiau tai nereiškia, kad ji neturi reikalavimo teisės prisiteisti šią sumokėta piniginių lėšų sumą iš patalpų nuomininkų ar faktinių naudotojų. Civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir naujai jų įrodinėti ieškovė neturėjo.
10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 atsakovas buvo įtrauktas tik dėl to, kad buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Jeigu teismas būtų laikęs, kad civilinės bylos Nr. 2-1113-375/2014 baigtis neturės įtakos atsakovo šioje byloje teisėms ir pareigoms, tuomet jis motyvuota nutartimi būtų pašalinęs atsakovą iš bylos. Kauno miesto savivaldybei nurodžius, jog už susidariusį įsiskolinimą AB „ESO“ atsakingi būtent gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas ir jo šeimos nariai, AB „ESO“ patikslino proceso šalis bei teismas pagrįstai įtraukė atsakovą šioje civilinėje byloje į civilinę bylą Nr. 2-1113-375/2014 trečiuoju asmeniu.
10.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo darbovietei esant nutolus nuo ginčo buto, adresu (duomenys neskelbtini), daugiau nei 200 kilometrų, laikytina, jog jis tokį atstumą nevažiavo į darbo vietą, todėl negalėjo faktiškai gyventi ginčo bute. Nors CK 2.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata numato, kad yra keletas kriterijų pagal kuriuos nustatoma asmens gyvenamoji vieta, tačiau pats atsakovas arba jo šeimos nariai arba buvę šeimos nariai iki civilinės bylos Nr. 2-1113-375/2014 iškėlimo teisme dienos nesiėmė jokių veiksmų pranešti ieškovui apie tai, kad jis negyvena gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybę, jog atsakovas negyveno šiose patalpose, patvirtino tik liudytoja ir duomenys iš atsakovo darbovietės. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų praradęs teisę į ginčo patalpas, kad ieškovui būtų pagrindas panaikinti jo deklaravimo duomenis. Kaip patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Buto eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą vienu adresu) atsakovas visą skolos susidarymo laikotarpį buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo bute. Atsakovas taip pat nepateikė į bylą duomenų, kad yra informavęs ieškovą ar kitas valstybės ar savivaldybės institucijas, jog jo deklaruota gyvenamoji vieta ir faktinė gyvenamoji vieta nesutampa. Be to, asmuo neprivalo gyventi tame pačiame mieste, kuriame yra jo darbo vieta. Asmeniui pageidaujant jis gali vykti į darbo vietą kiekvieną dieną iš kito miesto ar net valstybės - tai yra asmens pasirinkimo teisė, todėl teismas, vien nustatęs aplinkybę, jog atsakovo darbo vieta buvo kitame mieste, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas negalėjo vykti į darbo vietą kitame mieste.
10.4. Teismas nepagrįstai vertindamas įrodymus ir padarydamas išvadą iš jų visumos didesnę įrodomąją reikšmę teikė atsakovo žodiniams paaiškinimams bei liudytojos parodymams, nei ieškovės pateiktiems oficialiems rašytiniams įrodymams. Tiek atsakovas, tiek jo pakviesta liudytoja, kuri yra sugyventinė, turi tokį patį interesą šios bylos baigtimi - tenkinus ieškovės ieškinį, reikėtų atlyginti žalą ieškovei, todėl atsakovui ir liudytojai laikant save viena šeima, finansinis įsipareigojimas lemtų gana ženklų jų šeimos pajamų sumažėjimą.
10.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir liudytojos parodymų galima daryti išvadą, jog atsakovas nuo 1997 metų negyveno gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), todėl neturi atsakyti už ieškovo patirtą žalą. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas nepertraukiamai nuo 1997 metų negyveno ginčo bute bei buvo visiškai nutraukęs ryšius su ginčo patalpomis, be to, jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina jo gyvenimo kitose gyvenamosiose patalpose būtent skolos susidarymo laikotarpiu. Kaip patvirtina byloje pateikta Buto eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, tiek atsakovo buvę šeimos nariai (patėvis ir mama) turėjo pareigą pranešti apie gyvenančių patalpose asmenų skaičiaus pasikeitimą, tiek pats atsakovas turėjo pareigą deklaruoti savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jei toks realiai buvo. Kadangi atsakovas tokios informacijos per skolos susidarymo laikotarpį nepateikė ir nesiėmė veiksmų informuoti ieškovę bei kitas institucijas apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą, apeliantės nuomone, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog visiškai nutraukė ryšius su ginčo butu ir skolos susidarymo laikotarpiu nesinaudojo ginčo butui teikiamomis paslaugomis, todėl ieškovė pagrįstai prašė priteisti patirtą žalą iš atsakovo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas I. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-1113-357/2014 nėra net menkiausių užuominų ir įrodymų apie atsakovo atsakomybę dėl skolos, kuri iš ieškovės buvo priteista minėtoje byloje. Apeliaciniame skunde pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys iš esmės pagrindžia motyvus ir argumentus, kuriais vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl asmens prievolės atsiskaityti už suvartotą elektros energiją pagrindų ir sąlygų nustatymo.
14. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b. l. 21, 25). Šiame bute gyvenamąją vietą nuo 1988-08-16 buvo deklaravęs atsakovas I. B., o jo motina S. D. nuo 1983-09-01 (b. l. 22). Su S. D. sutuoktiniu V. D. Kauno miesto savivaldybė 1995-02-13 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo sutartį (b. l. 23). V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybė su S. D. 2013-11-28 sudarė savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria buvo išnuomotas savivaldybei priklausantis butas (duomenys neskelbtini). S. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 2014-05-26 priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės AB LESTO (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“) ieškinį ir priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės naudai 22 795,97 Eur skolą už suvartotą elektros energiją keliuose savivaldybei priklausančiuose gyvenamuosiuose namuose, tame tarpe ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 51, 63).
15. Kauno miesto savivaldybė teismo priteistą skolos sumą sumokėjo, regreso tvarka pareiškė ieškinį atsakovui I. B., jame suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 872,28 Eur sumą žalai atlyginti už suvartotą elektros energiją bute (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia Kauno miesto savivaldybės, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai vertino, jog Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai ir jais negalima vadovautis šioje byloje, bei konstatuoti, jog atsakovas buvo ginčo buto nuomininko šeimos nariu ir turėjo pareigą mokėti komunalinius mokesčius, mokėti už suvartotą elektros energiją bute; atsakovas visą skolos susidarymo laikotarpį buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo bute; apie pasikeitusią gyvenamąją vietą atsakovas nepranešė savivaldybei; byloje duomenų, kad atsakovas būtų praradęs teisę į ginčo patalpas, nėra; ta aplinkybė, kad atsakovas dirbo kitoje vietovėje už 200 km, nepaneigia prievolės sumokėti už sunaudotą elektros energiją, atsakovas turėjo galimybę dirbti kitoje vietovėje, gyvendamas ginčo bute, todėl apeliantė teigia, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog visiškai nutraukė ryšius su ginčo butu ir skolos susidarymo laikotarpiu nesinaudojo ginčo butui teikiamomis paslaugomis.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 ir 2014-05-26 priimtame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicunės reikšmės nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ieškovės ir atsakovo ginčą dėl atsakovo prievolės mokėti skolą už sunaudotą elektros energiją bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį, jog išnagrinėtoje ir šioje civilinėje byloje skiriasi ieškinio faktinis pagrindas. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1113-375/2014 ieškovė AB LESTO reiškė reikalavimą Kauno miesto savivaldybei priteisti susidariusią sutarties pagrindu skolą už tiektą elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatinėjamos šioje byloje svarbios ginčo aplinkybės – ar faktiškai gyveno atsakovas I. B. bute (duomenys neskelbtini), ar naudojosi tiekta elektros energija butui ir ar turi prievolę atsakovas sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Vien ta aplinkybė, kad I. B. kurį laiką (nuo 1988 metų) buvo deklaravęs gyvenamąją vietą patėvio ir motino nuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesukuria prievolės sumokėti susidariusią skolą už elektros energiją.
17. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovą ir Kauno miesto savivaldybę sietų buto (duomenys neskelbtini) nuomos ar faktinės nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė neįrodė pateiktame ieškinyje išdėstytų teiginių, jog laikotarpiu nuo 206-06-14 iki 2016-10-1 d. (skolos už elektros energiją susidarymo laikotarpis) atsakovas I. B. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) faktiškai gyveno ir naudojosi AB Lesto teikiama elektros energija, kas sudaro ieškovės manymu pakankamą pagrindą reikalauti iš atsakovo sumokėti reikalaujamą skolą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs surinktus įrodymus byloje – 2010-09-09 raštą Nr. 1214 apie nuomos mokesčio skolą (b. l. 11), 2010-09-09 gyvenamųjų patalpų apžiūros aktą (b. l. 13), nustatė, kad šiame bute iki 199 metų sausio mėnesio gyveno atsakovo patėvis V. D., o iki 2015 metų sausio mėnesio atsakovo motina S. D. Iš Kauno miesto savivaldybės ir S. D. 2013-11-28 sudarytos buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties teksto matyti (b. l. 15-20), jog kitų nuomininko šeimos narių sutartyje nėra įrašyta (b. l. 16). Iš byloje pateikto gyventojų registro išrašo (b. l. 80), pažymos (b. l. 87) matyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos (b. l. 88) matyti, kad atsakovas nuo 1997 metų iki 1998 metų dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, 2002 - 2004 metais UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filiale, 2004-2005 metais „(duomenys neskelbtini)“, 2005-2009 „(duomenys neskelbtini)“, 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011 metais dirbo ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, 2012 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014 metų dirba AB (duomenys neskelbtini). Visi išvardinti įrodymai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovas gyveno ir dirbo ne (duomenys neskelbtini) mieste, jis gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) neturėjo jokios galimybės, nes nuo 1997 metų jo darbo vieta buvo nutolusi nuo (duomenys neskelbtini) virš 200 kilometrų atstumu. Tokiu būdu nepasitvirtino ieškovės teiginiai, kad atsakovas gyveno ginčo bute skolos susidarymo laikotarpiu, naudojosi tiekiama elektros energija butui ir turi sumokėti susidariusią skolą už sunaudotą elektros energiją. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir sprendimu ieškinį atmesti I. B. atžvilgiu.
18. Nurodomais motyvai apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Nustatyta, kad valstybė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 3,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. l. 79). Apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) 3,07 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.