Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. lapkričio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas T. K. surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „Valida domus“, juridinio asmens kodas 302708951, vadovu, Juridinių asmenų registro duomenimis per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų ir 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino.

Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „Valida domus“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Šiais savo veiksmais T. K. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkto, 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo pripažįsta iš dalies, t.y., pripažįsta, kad nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui administracinio nusižengimo protokole nurodytų 2018 metų ir 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. T. K. prašė įvertinti tą aplinkybę, kad 2017-12-27 jis pats buvo atleistas iš darbo UAB „Valida domus“, o 2018-01-17 kaip vienintelis šios įmonės akcininkas jis buvo pateikęs valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atleisti įmonę nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų, susijusių su pajamų uždirbimu, pateikimo ir 2018-01-18 gavo elektroniniu būdu, savo paskyroje „Mano VMI“ svetainėje Sprendimą laikinai atleisti UAB „Valida domus“ nuo tokių dokumentų pateikimo. Taip pat T. K. pateikė teismui ir prašė įvertinti dokumentus, įrodančius, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai taip pat buvo pranešta, kad nuo 2018-01-01 UAB „Valida domus“ nėra dirbančių (apdraustų) asmenų, o VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimu apie įregistruotą laikinai nevykdomą veiklą buvo jam pranešusi, kad pagal 2018-01-17 pateiktą pranešimą laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. VMI yra įregistruotas kaip laikinas veiklos nevykdymas. VMI 2018-01-12 Sprendimu išregistravo UAB „Valida domus“ iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų tuo pagrindu, kad asmuo nevykdo ekonominės veiklos (30-36 b.l.).

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui baudą, artimą sankcijos vidurkiui, nes jis nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 ir 2019 metus (23 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų (...) vadovams (...) už juridinio asmens (...) filialo finansinių ataskaitų (...) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Už tai atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis).

ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „Valida domus“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 38 straipsnyje nurodyta, kad Duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia: steigiamo juridinio asmens steigėjai; juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose; užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų ir atstovybių – valdymo organas, bankrutuojančių ir likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų – nemokumo administratorius); juridinio asmens likvidatorius (likvidacinės komisijos pirmininkas) ir kt.

Pacituotų teisės normų visumos pagrindu yra tinkamai konstatuota formali T. K. atsakomybė už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą. Nors šiuo metu jis net nebėra UAB „Valida domus“ direktoriumi, Juridinių asmenų registrui apie tai iki šiol nėra pranešta; iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad T. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. yra UAB „Valida domus“ vadovas (direktorius) ir vienintelis akcininkas. Nors iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų apie asmens darbovietę matyti, kad T. K. UAB „Valida domus“ dirbo iki 2017-12-29 ir jis pats teismo posėdžio metu nurodė tada buvęs atleistas iš darbo šioje veiklos vykdyti nebeketinančioje bendrovėje, jam kaip vieninteliam akcininkui , iki 2017-12-29 buvusiam šios įmonės direktoriumi, iškilo pareiga informuoti VĮ Registrų centrą kaip Juridinių asmenų registro tvarkytoją ir apie šiuos pasikeitimus, o to jis nepadarė ir Juridinių asmenų registro duomenų išraše yra nurodytas kaip UAB „Valida domus“ direktorius nuo 2012-08-07 be jokių pakeitimų. Dėl šios priežasties, būdamas taip pat ir vieninteliu šios įmonės akcininku bei visuotinio akcininkų susirinkimo atstovu, T. K. aptariamu laikotarpiu turėjo ( ir iki šiol tebeturi) pareigą teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui duomenis, nurodytus aukščiau minėtuose teisės aktuose, tame tarpe – ir bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

Tai, kad T. K. 2018 metų sausio mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka iš tiesų pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie laikiną įmonės veiklos sustabdymą, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – apie tai, kad įmonėje nebėra dirbančių (draustų valstybiniu socialiniu draudimu) asmenų, nepanaikino jo pareigos Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka pranešti šias svarbias aplinkybes Juridinių asmenų registro tvarkytojui. UAB „Valida domus“ tebėra registruota šiame registre įmonė, net duomenys apie tai, kad ji šiuo metu nevykdo ekonominės veiklos ir neturi darbuotojų, nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir įregistruoti, todėl pareiga šios įmonės vardu teikti metines finansines ataskaitas (jų rinkinius) įmonės vadovui (vieninteliam akcininkui) buvo išlikusi ir T. K. dėl šios pareigos neįvykdymo teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn šioje byloje, nes šie T. K. padaryti veiksmai (neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). T. K. yra baustas administracine tvarka, tačiau tik du kartus ir už kito pobūdžio pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino inkriminuoto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, padėjo jį išaiškinti, dalyvaudamas teismo posėdyje ir pateikdamas visus turimus su šiuo pažeidimu susijusius įrodymus. Atsižvelgdamas į šių įrodymų turinį, teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-01-28 Sprendimas atleisti įmonę nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų, susijusių su pajamų uždirbimu, pateikimo, nurodant, kad laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. VMI yra įregistruotas kaip laikinas veiklos nevykdymas, nors ir neatitinka visų ANK 21 straipsnyje aptariamos klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžties sąlygų, iš esmės suklaidino T. K. dėl būtinybės pranešti tas pačias (ir su jomis susijusias) aplinkybes kitoms valstybės institucijoms, tame tarpe – ir VĮ Registrų centrui. Tai, kad tokį sprendimą priėmusi VMI nepranešė ( ir net neprivalėjo pagal teisės aktų reikalavimus pranešti) apie jį Juridinių asmenų registro tvarkytojui, teismas vertina kaip nepakankamą teisinį reguliavimą, sukuriantį pagrindą reikalauti visos turimos informacijos pateikimo vien iš privačių juridinių bei fizinių asmenų, esant visoms galimybėms dėl to susižinoti valstybės institucijoms tarpusavyje, ir į tai atsižvelgia šioje byloje, spręsdamas dėl T. K. atsakomybės dydžio. Galiausiai, sprendžiant tą patį klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog UAB „Valida domus“ VĮ Registrų centro būtų išsiųstas nors vienas priminimas apie šios pareigos vykdymo būtinumą ir tai rodo, kad T. K. bent jau tikrai piktybiškai nevengė tokios pareigos atlikimo.

Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jį padariusio asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nebūtų reikalinga ir teisinga skirti net švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą (minimalią baudą) ir yra visi ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyti pagrindai skirti švelnesnę nuobaudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Akivaizdu, kad T. K. neveikimu buvo padarytas menko pavojingumo pažeidimas, tik formaliai atitinkantis ANK 223 straipsnio 1 dalį; svarbu pažymėti, kad pagal šią teisės normą asmenys gali būti patraukti atsakomybėn už labai skirtingo pavojingumo pažeidimus, kuriais padaroma reali žala valstybės finansų sistemai, todėl būtų neteisinga visiems administracinėn atsakomybėn pagal šį teisės aktą patrauktiems asmenims skirti vienodas nuobaudas; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota pozicija, teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šis T. K. nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, neturint tyčios nuslėpti nuo valstybės institucijų jo vadovautos įmonės uždirbtų lėšų ar turėtų sumokėti mokesčių; primintina, kad tiesiogiai tai kontroliuojančioms institucijoms apie tai, jog įmonė nuo 2018-01-01 iki 2022-01-01 nevykdys ekonominės veiklos, T. K. buvo tinkamai pranešta. Visos byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės teismo vertinamos kaip lengvinančios T. K. atsakomybę, o ją sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Visa tai įgalina teismą nustatyti T. K. taikytinų suvaržymų apimtį ne tik pagal teisės aktų, bet ir pagal bendrus teisingumo, protingumo ir proporcingumo teisinius principus ir daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju pakaks ir švelnesnės nei numatytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nuobaudos - įspėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti T. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.