Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. P. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. P. paskirta subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis ir D. P. paskirta galutinė 16 (šešiolikos) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiai, paskiriant D. P. subendrintą 14 (keturiolikos) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 13 (trylikos) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta 13 (trylikos) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu D. P. paskirta laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 19 d. Bausmės pabaiga: 2028 m. spalio 1 d. 2/3 bausmės dalis atlikta 2023 m. rugpjūčio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. skundas atmetamas.

7. D. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja, tačiau atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos.

9. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertinto teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei išimtinai vertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei aplinkybes. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje neišvengiamai yra paremtas jo elgesio vertinimu praeityje. Būtent minėtos praeities aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir ankstesni jo teistumai, atskleidžia nuteisto asmens pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Vis dėl to, iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad nors į aukščiau aptartas aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė, tačiau į jas daugiau nei būtina nesusikoncentravo, o vertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, socialinius ryšius, kriminogeninius veiksnius, teistumus ir kita. Be to, teismas įvertino ne tik D. P. asmenybę nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ir jo asmenybės bruožus, elgesį šiuo metu, turimus paskatinimus bei nuobaudas, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.

10. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos bei ką nustatė ir apylinkės teismas, egzistuoja nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Iš 2025 m. balandžio mėnesio socialinio tyrimo išvados (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, baigė 12 klasių, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes, nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. įsidarbino, 9 kartus skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Visos šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi tiesiog taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Nors pateiktame skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis akcentuoja aplinkybę, jog nei dirbant, nei trumpalaikių išvykų metu, nusižengimų fiksuota nebuvo, todėl nuteistojo įsitikinimu, jis pateisino jam parodytą pasitikėjimą ir jau galima jį toliau taisyti neizoliuotą, aukštesnysis teismas su tuo nesutinka, kadangi šios aplinkybės negali būti laikomos savarankišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir yra vertinamos tik bendrame nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos kontekste.

11. Pažymėtina, kad tinkamai elgtis bei laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų, jam būtų sugriežtintos kalinimo sąlygos, todėl tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu visų pirma yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Juolab, kad iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jo elgesio laisvės atėmimo įstaigoje nepriekaištingu laikyti negalima – nepaisant aukščiau aptartų 9 paskatinimų, jis net 8 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už įkalinimo įstaigos vidaus taisyklių nesilaikymą. Nors minėtos nuobaudos negaliojančios, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jo elgesys nebuvo nuosekliai nukreiptas į teigiamus elgesio pokyčius ir net būdamas restruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis ne visuomet sugebėjo laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, kas aukštesniojo teismo vertinimu, sukelia pagrįstą abejonę, jog nuteistasis gebės nuosekliai laikytis įstatymų bei nenusikalsti ir lygtinio paleidimo atveju.

12. Be to, sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus. Tuo tarpu nors D. P. skunde pažymi išimtinai tik savo gerąsias savybes, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis nuolat dalyvavo veikloje, kuri skatino nusikalstamumą (dalyvavo organizuoto susivienijimo veikloje). Į šią veiklą buvo įsitraukęs ir jo brolis bei artimiausi draugai, todėl tiek laisvalaikį jie leisdavo drauge, tiek kartu organizuodavo ir vykdydavo nusikaltimus. Nuteistasis teigia, kad su atstovais iš kriminalinio pasaulio ryšių nepalaiko, tačiau dalis susivienijimo narių atlieka bausmę kartu su nuteistuoju, tad jie tarpusavyje bendrauja. Bendravimas su nusikaltimus darančiais asmenimis, tapatinamasis su jais, aplinkinių reakcija į situaciją turėjo įtakos nusikaltimų padarymui ir gali turėti įtakos D. P. nusikalstamumui ateityje, todėl Socialinio tyrimo išvadoje pateikta rekomendacija nuteistajam išėjus į laisvę šį veiksnį sąmoningai valdyti, kadangi jis vis dar išlieka aktualus. Analizuojant nuteistojo mąstymą, elgesį bei nuostatas, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis atpažįsta kai kurias problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, atpažįsta kaip pats ir kiti asmenys buvo susiję su įvykdytais nusikaltimais, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar gali turėti įtakos nuteistojo veiksmams ateityje. Aktualu ir tai, kad nors D. P. pripažįsta įvykdęs nusikaltimus dėl kurių jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau juos analizuoti ir vertinti vengia, ką aukštesnysis teismas vertina neigiamai, kadangi tik analizuojant ir vertinant neigiamus/nusikalstamus savo veiksmus galima suprasti jų esmę ir išmokti jų nebekartoti, vengti situacijų, kurios gali iššaukti poreikį daryti nusikalstamus veiksmus. Akivaizdu, kad nuteistojo vengimas analizuoti savo įvykdytus nusikaltimus lemia tai, kad kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, jis vis dar linkęs savo sprendimus pateisinti, sunkiai įvardija nusikaltimų pasekmes visuomenei.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau paminėtos vis dar egzistuojančios D. P. mąstymo ir elgesio bei nuostatų ypatybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad akivaizdžios pažangos, koreguojant savo nusikalstamą elgesį, jis vis dar nepadarė, ką patvirtina ir jo atžvilgiu nustatyti galiojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nuteistasis buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; jam būdingas rizikingas/pavojingas elgesys. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis D. P. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

14. D. P. skunde itin akcentuoja aplinkybes dėl jo darbinės veiklos ir finansinių įsipareigojimų, tai yra, jog jo turimi įsiskolinimai neišnyks ir nebus padengti iki jo bausmės pabaigos, kadangi tai milžiniškos sumos, kurių jis tikriausiai nesugebės visiškai padengti iki pat savo gyvenimo galo, todėl nuteistojo įsitikinimu, paleistas lygtinai jis turės daugiau šansų mokėti didesnes išskaitas iš darbo užmokesčio, nes daug lengviau rasti darbą bei gauti didesnes pajamas būnant laisvėje. Vis dėl to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. gruodžio 19 d., laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbti pradėjo tik 2023 m. rugsėjo 21 d., o jam priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 886 414 Eur, pats asmeniškai niekada nesistengė atlyginti. Sutiktina su nuteistuoju, jog tokia suma yra ypatingai didelė ir galbūt net ir dėdamas pastangas jos neatlygins per visą gyvenimą, vis dėl to, jis iki šiol, tai yra daugiau nei per 10 metų nuo jos priteisimo, nedėjo jokių asmeninių pastangų, kad bent kiek minėtą įsiskolinimą sumažintų. Iki 2023 m. rugsėjo 21 d. už nuteistojo įsiskolinimus 30 Eur pervedimus atlikdavo jo žmona, nors jis ir buvo skatintas padidinant didžiausią pinigų sumą, kurią nuteistasis gali išleisti per mėnesį apsipirkti. Nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuteistajam įsidarbinus iš darbo užmokesčio vykdomi 20 procentų dydžio išskaitymai, kurie nepriklauso nuo nuteistojo valios ir antstolio yra vykdomi automatiškai. Akivaizdu, kad nestabili darbo patirtis ir tokie dideli finansiniai įsipareigojimai nuteistajam būnant laisvėje gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir paskatinti jį vėl nusikalsti, juolab, kad paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai buvo padaryti būtent dėl siekio gauti materialinės naudos. Atitinkamai, darbo laisvėje turėjimas nuteistojo atveju taip pat neužtikrins to, kad jis pinigų nebandys prasimanyti nelegaliais būdais, kadangi kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, pats D. P. nurodė, kad prieš patenkant į įkalinimo įstaigą jis dirbo, gavo legalias pajamas, tačiau nusikaltimus įvykdė, kadangi norėjo dar daugiau pinigų.

15. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta ir artimaisiais egzistavo ir nuteistajam D. P. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbas ir palaikomi artimi santykiai su šeimos nariais analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje D. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

16. Nors nuteistasis skunde deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, nurodo, kad skunde aptartos aplinkybės duoda pagrindą probacijos taikymui jį paleidus iš įkalinimo įstaigos, tačiau aukštesnis teismas vertina, kad tai visgi nėra pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

17. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, kad D. P. reiškia nepasitenkinimą, jog teisiškai nėra apibrėžta, ką reiškia akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl tai pareigūnai gali traktuoti savo nuožiūra bei piktnaudžiauti teise, kas laikytina įstatymo spraga, su šiais apelianto argumentais aukštesnysis teismas sutikti negali. Pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma būtent konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad D. P. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje, o tai, kad minėta teisinė padėtis nuteistojo netenkina, nedaro jos neteisėta.

18. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Alytaus apylinkės teismas, atsisakydami taikyti nuteistajam D. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl teisėta ir pagrįsta Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartis paliktina galioti, o nuteistojo D. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. liepos 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.