Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-2450-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
2S-2450-619/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2450-619/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 95.7; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2.1.5-46 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 13.12.-82 panaikinimo ir įpareigojimo ginti viešąjį interesą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio ministerijos kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 2.1.5-46 „Reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“; 2) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 13.12.-82 „Palikti galioti nutarimą dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“; 3) pripažinti, kad yra viešojo intereso gynimo grąžinant valstybei 0,22 ha žemės, į kurią L. K. neturėjo teisės atkurti nuosavybės, plotą būtinybė. Pareiškėja skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, netenkindamas pareiškėjos skundo, 2014 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12.-82 „Palikti galioti nutarimą dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“, kuriuo paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 2.1.5-46 „Reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“. Teigė, kad skundžiamu 2014 m. birželio 9 d. nutarimu pareiškėja buvo įpareigota imtis teisinių priemonių nustatytiems ir nurodytiems šio nutarimo aprašomojoje dalyje teisės aktų pažeidimams, atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų S. K., M. K., P. K., Č. K., J. K. ir R. K. žemę, pašalinti. Nurodė, kad be kita ko, šiuo skundžiamu nutarimu pareiškėja buvo įpareigota inicijuoti procedūrą dėl Vilniaus rajone atkurto žemės perviršio (0,5849 ha) ploto užskaitymo už dar neatkurtą Vilniaus miesto teritorijoje žemės plotą (0,3649 ha), kartu panaikinant administracinį sprendimą, kuriuo L. K. buvo įtrauktas į asmenų, siekiančių gauti žemės sklypą individualiai statybai eilę <...> tokiu būdu užtikrinant, kad L. K. (jo palikuonims) nebūtų perleista daugiau nei 4,61 ha žemės, esančios Gudelių kaime, Vilniaus mieste ir rajone. Pareiškėjos teigimu, prokuroro siūlomas „užskaitymo būdas“ yra neveiksmingas, jį pritaikius teisės aktų pažeidimai vis vien nebus pašalinti, o administracine tvarka pašalinti nustatytų pažeidimų nėra galimybės. Todėl prokuroras, kaip subjektas, kurį įstatymas įpareigoja ginti viešąjį interesą, nustatęs teisės aktų pažeidimus atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypo plotą, pareiškėjos nuomone, turėjo pareigą inicijuoti priimtų sprendimų ar jų dalių, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo plotą, panaikinimą, bei esant akivaizdiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pažeidimams, imtis veiksmų viešojo intereso gynimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Pareiškėja, savo ruožtu teikdama teismui skundą, jame nenurodė jokių galimų procedūrinių tyrimo dėl viešojo intereso gynimo ar imperatyvių tokį tyrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjai nepateikus teismui jokių įrodymų dėl galimų tokio pobūdžio pažeidimų priimant skundžiamus nutarimus buvimo, teismas padarė išvadą, kad skundžiami nutarimai yra priimti laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, tinkamai ir išsamiai išanalizavus tyrime dėl viešojo intereso gynimo nustatytas aplinkybes. Teismas taip pat pažymėjo, kad prokurorui nustačius būtinybę įpareigoti būtent pareiškėją atlikti atitinkamus veiksmus teisės pažeidimams pašalinti, laikytina, jog prokuroras įgyvendino vieną iš Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytų teisių, dėl ko savaime toks prokuroro teisės įgyvendinimas negali būti laikomas neteisėtu. Pareiškėjos reikalavimas pripažinti, kad yra viešojo intereso gynimo grąžinant valstybei 0,22 ha žemės, į kurią L. K. neturėjo teisės atkurti nuosavybės, plotą būtinybė, yra priskirtinas išimtinai prokuroro kompetencijai, dėl ko negalėtų būti nagrinėjamas bei vertinamas šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio ministerijos pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-07-31 nutarimą Nr. 13.12-82 „Palikti galioti nutarimą dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog prokuroro nutarimai vertintini tik procesinės teisės normų taikymo teisėtumo atžvilgiu, todėl teismas turi pareigą patikrinti ir materialinių teisės normų pritaikymo pagrįstumą. Pareiškėja savo skunde nurodė, kad ji nei teisiškai, nei faktiškai neturi galimybės savo iniciatyva ir savo priemonėmis pakeisti ar panaikinti administracinių aktų ar jo dalių, t.y. konkrečių piliečiams priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę. Tačiau pirmos instancijos teismas pareiškėjos argumentų visiškai nevertino, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje prieštaringai pažymėjo, jog skundžiamų šioje byloje nutarimų priėmimas neatima iš pareiškėjos teisės atsiradus viešojo intereso gynimo būtinybei su atitinkamu pareiškimu pačiai savo iniciatyva kreiptis į prokurorus. Pareiškėja mano, kad toks kreipimasis būtų visiškai nelogiškas, kadangi ji jau pateiktame skunde reikalavo inicijuoti minėtą procesą, tačiau toks reikalavimas buvo atmestas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja neteisingai aiškina prokuroro pavedime išdėstytas aplinkybes ir suformuluotus nurodymus, akcentuodama vien siūlymą „užskaityti“ Vilniaus rajone atkurtos žemės perviršį už neatkurtą žemę Vilniaus mieste kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatoms. Akivaizdu, kad prokurorė siūlydama „įskaityti“ pretendentams suteiktų žemės sklypų Vilniaus rajone viršplotį į neatkurtą žemę Vilniaus mieste, siekė, jog tarnyba imtųsi veiksmų – derybų, susitarimų ir pan. su pretendentais, kad susidariusi situacija būtų išspręsta neperkeliant ginčo dėl administracinių teisės aktų teisėtumo į teismą. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog šiuo atveju nėra ginčo, jog pretendentai turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau šiuo metu visiems pretendentams nuosavybės teisių atkūrimas nėra baigtas, kadangi neatkurtos nuosavybės teisės į savininkų žemę, turėtą iki nacionalizacijos Vilniaus mieste. Todėl prokuroro kreipimąsis į teismą, kai nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar nėra baigtas, būtų formalus ir neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad prieš priimdamas sprendimą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras privalo imtis visų priemonių, kad institucija, kurios veikimo srityje padarytas teisės aktų pažeidimas, pati pašalintų šį pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl prokuratūros atsisakymo reikšti ieškinį ginant viešajį interesą bei tai, kad prokuratūra įpareigojo valstybės ar savivaldybės institucijas jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prokuratūra išsamiai ištyrė aplinkybes ir 2014-06-09 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė reikalauti, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos imtųsi teisinių priemonių nustatytiems ir nurodytiems nutarimo aprašomojoje dalyje teisės aktų pažeidimams, atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų S. K., M. K., P. K., Č. K., J. K. ir R. K. žemę, pašalinti. Todėl teismas negali šiuo atveju pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskiriamą kompetenciją. Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundu argumentu, jog Nacionalinė žemės tarnyba nei teisiškai, nei faktiškai neturi galimybės savo iniciatyva (ir savo priemonėmis) administracine tvarka pakeisti ar panaikinti administracinių aktų ar jų dalių, t.y. konkrečių sprendimų atkurti piliečiams nuosavybės teises į žemę. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog pretendentai turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau šiuo metu visiems pretendentams nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra baigtas, kadangi neatkurtos nuosavybės teisės į savininkų žemę, turėtą iki nacionalizacijos Vilniaus mieste. Konstatuoti pažeidimai priimant administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į žemę Vilniaus rajone yra formalūs, kadangi šiuo metu atkurtos žemės plotas neviršija arba kai kuriais atvejais nežymiai viršija visą atkurtinos žemės kiekį. Todėl teismas konstatuoja, kad prokuratūra visiškai pagrįstai atsisakė šiuo metu kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo, kadangi šiuo metu nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar nėra baigtas, todėl prokuroro kreipimasis į teismą neginčijant pretendentų teisės atkurti nuosavybės teises būtų formalus ir neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar egzistuoja pagrindas prokurorui kreiptis į teismą siekiant viešojo intereso pažeidimo pašalinimo, būtina nustatyti, ar viešasis interesas realiai buvo pažeistas, t. y. ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius, taip pat turi būti įvertinamas atitinkamo pažeidimo pobūdis ir mastas. Atskirais atvejais gali būti svarbu ir teismai turi įvertinti, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik taip, kaip prašoma ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2013). Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, reglamentuojančiame prokuroro įgaliojimus ginant viešąjį interesą, nurodyta, kad pareiga prokurorui ginti viešąjį interesą kyla tuomet, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi, prieš priimdamas sprendimą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras privalo imtis visų priemonių, kad institucija, kurios veikimo srityje padarytas teisės aktų pažeidimas, pati pašalintų šį pažeidimą. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo priėmė pagrįstą sprendimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą, kaip instituciją, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, spręsti dėl priemonių, nustatytiems pažeidimams pašalinti taikymo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nepavykus pašalinti nustatytų pažeidimų ir atsiradus viešojo intereso gynimo būtinybei, nėra užkirstas kelias su atitinkamu pareiškimu pačiai pareiškėjai savo iniciatyva kreiptis į prokurorą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė