Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios su J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą. J. K. 2020 m. kovo 11 - 12 d. faktiškai atliko baldų surinkėjo pareigas, tarp J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo funkcijų (baldų surinkėjo), paklūstant nustatytai darbo tvarkai ir esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau nustatyta tvarka su J. K. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą prieš vieną darbo dieną. 2020 m. kovo 11-12 d. J. K. dirbo nelegaliai.

Tuo R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, atsakingu už tinkamą darbuotojų įdarbinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. K. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis). Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta, todėl, atsižvelgiant į minėtą nuostatą, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Nagrinėjamu atveju byloje įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, jog 2020 m. kovo 11-12 d. J. K. pagal susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. K., realiai dirbo R. K. vadovaujamos bendrovės naudai baldų surinkėju ir atliko darbines funkcijas, t. y. kantavo baldų detales, atrinkinėjo baldų detales, krovė baldus, sunešė baldus į užsakovų namus, baldus surinkinėjo, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV administravimo įstaigai prieš vieną darbo dieną.

R. K. kaltė dėl padaryto nusižengimo įrodyta nelegalaus darbo tyrimo aktu, R. K. paaiškinimu, J. K. 2020 m. liepos 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. skundais, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 31 d. raštu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu dėl J. K. skundo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vidaus tyrimų ir veiklos skyriaus procesų kontrolės skyriaus išvada, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus sprendimu Dėl J. K. skundo nagrinėjimo, V. K. paaiškinimu.

DK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ši norma, sistemiškai vertinant su DK 98 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, suponuoja išvadą, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesioginiu nurodymu darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį. Šis teisės normų aiškinimas atitinka ir teismų praktiką, kurioje suformuota, kad, pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Asmuo, būdamas bendrovės vadovu ar jo įgaliotu asmeniu, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad įmonės darbus atliktų tik joje tinkamai įdarbinti asmenys, o atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas ir norminių aktų nustatyta tvarka laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (Žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-61-2014).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nesudaręs darbo sutarties, apie jo įdarbinimą VSDFV Vilniaus skyriui nebuvo pranešta, todėl tokia jo veikla bendrovėje pripažintina nelegaliu darbu. J. K. 2020 m. liepos 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. skunduose nurodė, kad darbo sutarties jis nebuvo pasirašęs.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą R. K., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad R. K. praeityje nėra baustas už analogiškų pažeidimų padarymą, kad nelegaliai J. K. dirbo dvi dienas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus R. K. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas

nutaria:

R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 1000 Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126059581.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.