Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. M. V., 2021 metų birželio 9 dieną, apie 14 val. 57 min., Biržų mieste, šviesoforu reguliuojamoje Respublikos - Vytauto gatvių sankryžoje, vairuodamas nuosavą automobilį Mersedes Benz E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 28 punkto reikalavimus numatančius, kad "Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui", važiuodamas Respublikos gatve, sukdamas į kairę, į Vytauto gatvę, įvažiavo į sankryžoje esančią reguliuojamą pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, nepraleido perėjos ženklinimo ribose iš dešinės į kairę ėjusio pėsčiojo A. D., nesustabdė transporto priemonės, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu partrenkė ir sužalojo pėsčiąjį A. D., padarydamas nukentėjusiajam A. D. muštinę žaizdą pakaušyje, kairės pusės IV, VIII - IX šonkaulių lūžius, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. D. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

22. G. M. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

23. Kaltinamojo G. M. V. gynėja advokato padėjėja E. P. pateikė teismui kaltinamojo G. M. V. prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoju be užstato vienerių metų laikotarpiui paskiriant kaltinamojo sūnų L. V. ir L. V. prašymą 1 metų laikotarpiui perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

24. BK 40 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 str. 2 d. įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 str. 2 d., bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 str. 1 bei 3 d. esančias sąlygas.

25. Pagal BK 40 str. 1 ir 3 d. nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017).

26. Esant G. M. V. prašymui dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir L. V. prašymui perduoti G. M. V. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi G. M. V. yra neteistas (1 t., b. l. 144), teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka penkių metų laikotarpyje baustas du kartus (1 t., b. l. 140-142), paskirtas baudas sumokėjęs, narkologijos kabinete nedispanserizuotas, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 148), (duomenys neskelbtini) , darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

27. Laiduotojas L. V. yra kaltinamojo sūnus, neteistas, 1 metų laikotarpyje nebaustas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, dirbantis. Laiduotojas teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka būti kaltinamojo laiduotoju. Nurodė, kad gyvena su tėvu netoliese, per gatvę, juos skiria 20-30 m. atstumas. Bendrauja pastoviai. Įvykis buvo aptartas ne vieną kartą. Teko ne kartą jį raminti dėl jo išgyvenimų, patirtų šito įvykio metu. Jis pats buvo tą dieną, kai įvyko avariją atvykęs į įvykio vietą. Nulėkė iš darbo. Pareigūnai matavo įvykio vietą. Nuramino, pasakė, kad nepergyventų ir išvyko į darbą. Po to ne kartą kalbėjosi. Tėvui sakė, kad iš statiskos, vairuotojų praktikos daug įvykių atsitinka, kai užstoja tarp durų esantis mašinos rėmas. Važiuojant, darant posūkį į kairę, jei sutampa su pėščiojo judėjimu ir sukimu mašinos, neįmanoma matyti. Toks atvejis yra ne pirmas kartas, daug tokių įvykių. Dėl garbaus amžiaus reikėtų važinėti atidžiau. Tėvas važiuoja atsargiai, nelaksto. Nėra buvę autoįvykio, negali pasakyti kiek metų. Žmogus išgyveno tą įvykį.

28. Įvertinus laiduotojo asmenybę, asmenines savybes, veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, darytina išvada, kad L. V. yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti L. V., kaip laiduotoju, byloje nėra. Byloje dalyvaujantis prokuroras sutiko dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

29. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 str. 1-3 d., teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinis poelgis, dėl ko yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir elgesio teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad pats jo nusikalstamos veikos konstatavimo faktas ir po to vykęs procesas kaltinamajam turi jau pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, todėl kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. perduodant pagal laidavimą laiduotojo L. V. atsakomybei vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., nutrauktina (BK 40 str. 1 d.).

30. Kaltinamasis prašo nustatyti vienerių metų laidavimo laikotarpį. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, pasekmes nukentėjusiajam, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojo L. V. asmenybę ir galimą teigiamą jo poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

31. Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 str. 7 ir 8 d. numatytos teisinės pasekmės.

32. Laiduotojai išaiškintina BK 40 str. 6 d. numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

33. Net ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

34. BK 67 str. 2 d. nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

35. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis eismo įvykį padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, byloje nėra duomenų, kad anksčiau būtų padaręs eismo įvykį, neteistas, pensininkas, todėl, atsižvelgiant į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina. Prokuroras prašo kaltinamajam skirti nemokamus darbus, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo senyvą amžių, minėta baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina. Tačiau skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 eurų) dydžio, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

36. 2021-11-05 nukentėjusysis byloje yra pareiškęs 4000,00 Eur sumai civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 132). 2021-10-11 raštu "Atsakymas į paklausimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-18752-21" ADB Compensa Vienna Insurance Group informavo, kad dėl 2021-06-09 eismo įvykio nukentėjusiajam A. D. atlyginta 190,96 Eur turtinė ir 3200 Eur neturtinė žalos (b.l. 80). Be to civilinis atsakovas 2022-01-10 draudiko rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad papildomai nukentėjusiajam sumokėjo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 19-21) ir pridėjo 2021-11-19 išmokos potvarkį Nr. 21/300-15758/2 (2 t., b. l. 29). Civilinis atsakovas draudiko rašytiniuose paaiškinimuose prašo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, pripažįstant, kad 3500 Eur draudiko išmokėta draudimo išmoka neturtinę žalą pilnai atlygino. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nesunkus sveikatos sutrikdymas nepasireiškė ypatingai sunkiais padariniais, nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai ir nėra duomenų, kad patirta trauma po gydymo laikotarpio turės kokių nors ženklių ar reikšmingų liekamųjų padarinių sveikatai.

37. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 4000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies.

38. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

39. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio šioje byloje neabejotina, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų jam nustatytų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir skausmą, negalėjo dirbti. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo blaivus, kelių eismo taisykles pažeidė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, savo kaltę pripažino ir labai gailisi dėl savo padaryto neatsargaus nusikaltimo. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo paprastai priteisiama iš viso nuo 1080 iki 11580 Eur neturtinės žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-44-2008, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-372-942/2015, 2K-288-511/2015 ir kt.). Priteisiamos neturtinės žalos dydis konkrečiu atveju priklauso nuo patirtų sužalojimų masto, jų pobūdžio, liekamųjų reiškinių (jų nebuvimo), pasveikimo galimybės, asmens turėtų galimybių praradimo. Šioje byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajam buvo nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, kairės pusės IV, VIII-IX šonkaulių lūžiai, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, dėl ko jis po eismo įvykio 2021 m. birželio 9 d. buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, paguldytas į traumatologijos skyrių, iš ligoninės išrašytas 2021 m. birželio 15. Dėl šių sužalojimų nukentėjusiajam buvo atlikta operacija – kairio blauzdikaulio osteosintezė, kairė blauzda imobilizuota gipso longete (1 t., b.l. 40). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusysis nuo 2021-06-15 iki 2021-06-21 buvo gydomas stacianare VšĮ Biržų ligoninėje (1 t., b. l. 65). Nukentėjusysis A. D. 2021-10-11 apklausos metu parodė, kad iš draudimo kompanijos jis pinigus gavo už jam padarytą žalą, kurią patyrė eismo įvykio metu. Dėl civilinio ieškinio nėra apsisprendęs, jam dar reikia laiko. Šiuo metu vaikšto ramento pagalba, ir nežino, ar kada be ramento vaikščios. Šiaip visos žaizdos po operacijų jam sugijusios, tik pats judėjimas jo sunkus, negali dar priminti pilnai kojos (1 t., b.l. 124-126). Ikiteisminio tyrimo metu 2021-11-05 apklausiamas A. D. nurodė, kad praėjus po įvykio beveik 5 mėnesiams, jis vis dar vaikšto pasiremdamas ramentu, negali pilnai minti kojos, todėl negali pilnai savimi pasirūpinti, atsinešti malkų, vandens (1 t., b. l. 129). Teismo posėdyje nukentėjusysis teigė esantis nedarbingas jau 8 mėnesius, tačiau tokius jo žodžius patvirtinančių jokių duomenų teismui nepateikė, t.y. nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas pastovus darbingumo netekimas. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nesukėlė jam ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kuri yra atlyginta visiškai, bei visas kitas virš aptartas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose (kai nukentėjusiesiems buvo nustatyti panašūs sužalojimai ir taikomas panašios trukmės ir pobūdžio gydymas), nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą nustato 3800 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo atlyginta 3500 Eur dydžio neturtinė žala, todėl nukentėjusiajam priteisiama likusi neatlyginta neturtinė žala – 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo vairuotas automobilis įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad nustatyta neturtinė žala neviršija įstatymu nustatyto maksimalaus iš draudimo bendrovės priteistinos žalos dydžio, neatlyginta neturtinės žalos dalis – 300 Eur, priteisiama iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

40. Civilinis atsakovas draudiko rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Lietuvos ministro 2019-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.3. punkte, kuris numato, jog esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikata sutrikdyta nuo 3 iki 6 mėnesių, rekomenduojamos neturtinės žalos dydis yra iki 6 minimalių mėnesinių atlyginimų. Teismo nustatyta neturtinės žalos suma neviršija minėtose rekomendacijose nurodyto orientacinės neturtinės žalos dydžio esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

41. Kaltinamajam G. M. V. 2021 m. liepos 2 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 162-163), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

42. Iš kaltinamojo išieškotinos 13,44 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo L. V. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Paskirti G. M. V. baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 eurų) dydžio, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. M. V., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti laiduotojui L. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. D. iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš G. M. V. 13,44 Eur (trylikos eurų 44 centų) proceso išlaidas į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.