Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-10-13 · Civilinė byla Nr. 2S-694-425/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
2S-694-425/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Sankauskaitė Birutė Jonaitienė
Atsakovas
I. B.
Ieškovas
R. I.
Išvadą teikia
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-694-425/2011
Teisminio pr. Nr. 2-50-3-01191-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 110.4; 121.14; 122.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 13 d.
Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1499-82/2011 pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovei I. B., institucija, teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti nepilnamečio L. I., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su tėvu R. I., bei priteisti iš atsakovas I. I. 400 Lt mėnesinę išmoką sūnaus išlaikymui.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio sūnaus L. I. gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. I. iki bus išnagrinėta civilinė byla. Ieškovas nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2006-11-15 sprendimu nutraukta santuoka tarp I. I. ir R. I. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; I. I. paliko pavarde B., nepilnamečio sūnaus L. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina I. B.. Atsakovė I. B. 2011 m. birželį išvyko dirbti į užsienį, o sūnų paliko prižiūrėti savo motinai. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė sūnų paliko be nuolatinės gyvenamosios vietos, rugsėjo 1 d. prasidėjo nauji mokslo metai, todėl sūnų reikia perkelti į naują mokyklą, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas to padaryti negali.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2011-08-26 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir nustatė nepilnamečio L. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu – vaiko tėvu R. I. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1499-82/2011 priėmimo. Teismas nurodė, kad vaikas yra mažametis ir jam reikalinga nuolatinė tėvų (vieno iš tėvų) priežiūra, nes atsakovė nuo 2011 m. birželio mėnesio yra išvykusi iš Lietuvos į Angliją. Atsakovė išvykusi į užsienį nepranešė apie savo buvimo vietą, vaiko globos klausimų su ieškovu nederino. Vaikas yra sulaukęs mokyklinio amžiaus, išvykus motinai į užsienį, būtina pasirūpinti jo mokyklos lankymu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas rūpinasi be motinos globos paliktu nepilnamečiu sūnumi, siekia pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, kad sūnus nuo šiol gyventų su juo. Byloje nėra duomenų, kad L. I. gyvenant su tėvu, galėtų kilti reali grėsmė jo saugumui ar sveikatai ar tai neatitiktų reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Teismas sprendė, kad vaiko L. I. interesai ir jos saugumas bus užtikrinti gyvenant jam su tėvu, todėl pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovė I. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-08-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1499-82/2011. Atsakovė nurodė, kad teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus. Apeliantė pažymėjo, jog Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011-08-23 Fizinio asmens buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad R. I. šeimos pajamos – darbo užmokestis yra 5 000 Lt, tačiau apeliantė nurodė, kad nežinia, iš kur šie duomenys paimti, be to paimtas 50 000 Lt kreditas. Teismas prieš priimdamas skundžiamą nutartį privalėjo patikrinti R. I. gaunamas pajamas. Apeliantė pažymėjo, kad tarp sūnaus L. I. ir ieškovo R. I. nėra susiklostę šilti artimi santykiai, ieškovas gyvenamojo būsto nuosavybės teise neturi - gyvena žmonos tėvams priklausančiame name. Sūnus L. pradėjęs gyventi su ieškovu jo aplinkoje bus pažeidžiamas psichologiškai.

Atsiliepimas

Ieškovas R. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atsakovės I. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas pažymėjo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. I. labiausiai atitiks nepilnamečio L. interesus. Ieškovas nurodė, kad visada palaikė artimą ryšį su sūnumi L., teikė vaikui kas mėnesį po 150 Lt išlaikymą, mokėjo už darželį ir būrelius. Ieškovas nėra skolingas buvusiems kreditoriams, o iš VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ieškovas su žmona A. I. turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tris transporto priemones, todėl ieškovo turtinė padėtis yra pakankama išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti sūnų L., suteikti jam geras sąlygas augti ir vystytis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1786-356/2006 buvo nutraukta I. I. (B.) ir R. I. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje numatyta, jog nepilnamečio L. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina I. B., o I. B. įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui R. I. bendrauti su sūnumi L. pagal jo pageidavimus bei dalyvauti vaiko auklėjime, jei tai neprieštaraus vaiko interesams (b. l. 5). Ieškovas nurodė, kad atsakovė I. B. 2011 m. birželio mėn. išvyko į užsienį, o nepilnametį šalių sūnų paliko prižiūrėti savo motinai G. B.. Atsakovė šią aplinkybę patvirtino, dabartinę savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje.

Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Ieškovas R. I. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu iki bus priimtas sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 2006-11-15 teismo sprendimu L. I. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove I. B., tačiau atsakovė pakeitusi gyvenamąją vietą, apie tai nepranešė ieškovui, o sūnų L. paliko gyventi su savo motina. Pažymėtina, kad tiek nagrinėjant šeimos bylas iš esmės, tiek šeimos bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti taikomas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.). CK 3.161 str. 3 d. numato, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais. CK 3.165 str. 3 d. įtvirtinta teisės norma, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Darytina išvada, kad nesant galimybės vaikui gyventi su tėvu, su kuriuo gyvenamoji vieta nustatyta, vaiko interesai ir teisės būtų labiausiai apsaugoti, jei vaikas gyventų su kitu iš tėvų. Atsakovė nenurodė bylos nagrinėjimo metu ketinanti sūnaus L. pasiimti gyventi kartu su savimi į gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečio L. I. gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu R. I. iki civilinė byla bus išnagrinėta. Taip pat turi būti pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tėvas, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, nėra visiškai laisvas pakeisti ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę, tai turi būti daroma abiejų tėvų sutikimu, įvertinant vaiko interesus, todėl bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimo metu vaiką perkėlus gyventi į kitą valstybę ir priėmus sprendimą, palankų tėvui, gyvenančiam Lietuvoje, vaikui vėl tektų keltis atgal į Lietuvą. Tokie staigūs ir dažni aplinkos pokyčiai neabejotinai neigiamai veikia vaiko vystymąsi, todėl teismas privalo stengtis priimti sprendimą labiausiai užtikrinantį vaiko interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė reikšdama atskirąjį skundą nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos ar kodėl sūnaus L. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su vaiko močiute, atsakovės motina G. B.. Aplinkybės, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus, turi būti paremtos įrodymais, atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Prielaidos ar spėjimai nėra tinkami įrodymai CPK 177 str. prasme. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus surašytą ieškovo R. I. buities ir gyvenimo sąlygų aktą (b. l. 18), nustatė, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra tinkamos buitinės ir psichologinės sąlygos augti nepilnamečiui sūnui. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados teisingumu, priežasties tam nenurodė ir atsakovė. I. B. atskirajame skunde pateikti argumentai apie aktyvų teismo vaidmenį renkant įrodymus šeimos bylose, ieškovo prašomo išlaikymo dydį neliečia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės, todėl minėtus argumentus apeliantė galės pateikti teismui, nagrinėsiančiam vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą iš esmės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, nes tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė