- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- AN2-125-255/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00178-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. S.
- Institucija
- Klaipėods apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2021 m. vasario 2 d. surašė T. S. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, 2021 m. sausio 21 d., 15 val. 16 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, jį kliudė, apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, kai padaryta žala iki 15 BND. Taip pat T. S. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti jam atimta. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 126, 222 punktus, bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. kovo 4 d. nutarimu pripažino T. S. kaltu ir nubaudė jį pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 11,00 Eur dydžio bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 1000,00 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir T. S. paskirta galutinė subendrinta 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimą pakeisti ir administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį panaikinti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties arba netaikyti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o netenkinus šių ankstesnių apeliacinio skundo prašymų, vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir sutrumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3.1. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikoje nenustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo požymiai, o būtent – subjektyvusis nusižengimo požymis – tiesioginė tyčia. Apeliantas pažymi, jog jis nepajuto ir nesuprato, jog įvykio metu apgadino kitą transporto priemonę, todėl iš įvykio vietos išvažiavo sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Be to, apelianto manymu, tai, kad nusižengimo padarymo metu jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nurodo, jog pripažįsta, kad įvykio metu apgadino kitą transporto priemonę, neginčija ir padarytos žalos, tačiau mano, jog šių objektyviųjų nusižengimo požymių nepakanka, norint pripažinti jį kaltu dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, kadangi ji nepajuto smūgio į kitą transporto priemonę, todėl nesuprato, jog padarė administracinį nusižengimą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nubausdamas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, jo veiką kaip tyčinę vertino formaliai, neatsižvelgė į kontaktavusių transporto priemonių gabaritus ir masės skirtumus, atidžiai neišanalizavo atsiradusių apgadinimų ant kontaktavusių transporto priemonių po šio įvykio. Nurodo, jog įvykio metu jis vairavo baldais ir vamzdžiais pakrautą krovininį automobilį ir priekabą, o nukentėjęs automobilis – lengvasis ir įvykio metu jame nieko nebuvo. Be to, pažymima, jog po automobilių kontakto buvo tik nežymiai įlenkta skardinė automobilio ,,Mercedes-Benz E200“ kėbulo dalis (durelės), o ant jo vairuojamos transporto priemonės neatsirado visiškai jokių apgadinimų. Be to, nurodo, jog įvykio metu degalinėje buvo žmonių, tačiau nei vienas iš jų netapo įvykio liudininku, t. y. šio įvykio net nepastebėjo. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina, jog jis, T. S., iš tiesų galėjo kontakto tarp transporto priemonių nepajausti. Nurodo, jog įvykio metu pirmą kartą vairavo tokio gabarito krovininį automobilį, todėl privažiavęs prie benzino kolonėlės, jis nuėjo iki automobilio galo, kad įsitikintų, jog nieko nekliudė. Mano, jog teismas nepagrįstai nutarime nurodė, jog po eismo įvykio policijos pareigūnui susisiekus su juo, T. S., jis atsisakė grįžti į įvykio vietą, ir šią aplinkybę vertino kaip jo kaltės įrodymą, t. y. tyčią pasišalinti iš įvykio vietos. Apeliantas nurodo, jog jis, priešingai, pasiūlė grįžti į įvykio vietą, tačiau pats policijos pareigūnas, sužinojęs, jog jis yra netoli Tauragės m., pasakė jam nebegrįžti. Pažymi, jog neturėjo visiškai jokių priežasčių pasišalinti iš įvykio vietos.
3.2. Apelianto manymu, jam nepagrįstai taikytas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas. Nurodo, jog nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo jam pretenzijų neturi, o jis pats stengsis atlyginti jam padarytą žalą. Mano, jog jo padarytas nusižengimas nėra toks pavojingas, kad būtų būtina šalia jam paskirtos baudos taikyti ir papildomą administracinę poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pabrėžia, jog įvykio metu tik nežymiai apgadino kitą transporto priemonę, o iš eismo įvykio vietos pasišalino nesupratęs, jog tą eismo įvykį sukėlė. Taip pat mano, jog jo asmenybės charakteristika rodo, kad jis pasiryžęs daugiau nebedaryti naujų nusižengimų. Nurodo, jog sumokėjo visas ankstesnes baudas, nepiktnaudžiauja alkoholiu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, rūpinasi garbaus amžiaus močiute, aktyviai užsiima socialine veikla. Taip pat nurodo, jog nors šiuo metu yra bedarbis, tačiau ieškant darbo ši teisė jam yra labai reikalinga. Apeliantas pažymi, jog teisė vairuoti jam labai reikalinga ir prižiūrint močiutę, kadangi ją būtina nuolat vežioti pas gydytojus, be to, jis gyvena kaimo vietovėje, kurioje nėra net maisto prekių parduotuvės, iki artimiausio miesto maršrutinis transportas taip pat nekursuoja.
3.3. Apeliantas nurodo, jog jam būtų galima taikyti ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi jis yra bedarbis, jam paskirta 1000 Eur bauda du kartus viršija minimalią šalies algą, be to, jis dar turės atlyginti nukentėjusiajam padarytą 500 Eur dydžio žalą, todėl jis patirs žymius finansinius sunkumus. Mano, jog paskyrus jam bent trumpesnį poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, būtų užtikrintas proporcingumo principas ir pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinė nuobaudos tikslai. Apelianto manymu, pirmosios instancijos jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonę yra neproporcinga ir akivaizdžiai per griežta ir neteisinga, todėl priimtas nutarimas privalo būti pakeistas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje T. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, teismų praktika ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą T. S. veikoje.
8. ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita.
9. T. S. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl minėto įvykio nepripažįsta ir tvirtina, kad nepajuto ir nesuprato, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę, todėl jo veikoje nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties, t. y. tyčios. Tačiau tokie T. S. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir iš esmės paneigti byloje surinktais įrodymais, kurie buvo patvirtinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šiuos įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą visos įrodymų analizės nebekartoja, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S., neigdamas savo kaltę, tik siekia išvengti administracinės atsakomybės. Priešingai, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog T. S., sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog aplinkybė, kad T. S., po transporto priemonių kontakto – pasistatė savo automobilį prie kuro kolonėlės ir išlipęs iš savo automobilio grįžo į įvykio vietą, t. y. tikėtina apžiūrėti kontakto padarinių, o juos įvertinęs tikėjosi išvengti jam kilsiančios atsakomybės, t. y. užsipylė degalų ir iš įvykio vietos pasišalino. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog įvykio metu T. S. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė jam buvo atimta, patvirtina subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės – tyčios motyvą, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė jam gresiančią atsakomybę ir tikėjosi jos išvengti.
10. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. prašo netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sumažinti šios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir šių apelianto prašymų, kadangi apeliantas minimus administracinius nusižengimus padarė žinodamas ir suprasdamas, jog vairuoti jis negali, nes teisė vairuoti transporto priemones jam atimta už anksčiau padarytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ši aplinkybė rodo T. S. polinkį daryti administracinius nusižengimus, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir KET reikalavimų, todėl turi būti vertinama kaip neatsakinga ir baustina.
11. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios rodytų padaryto administracinio nusižengimo ar paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mažesnį pavojingumą. Apeliaciniame skunde T. S. pabrėžia teisės vairuoti jam reikalingumą dėl darbo paieškų, gyvenamosios vietovės ypatumų ir neįgalios senyvo amžiaus močiutės priežiūros. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesulaikė T. S. nuo administracinio nusižengimo padarymo, todėl negali būti ir pagrindu sušvelninti jam taikytą administracinę atsakomybę.
13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo bei tinkamo administracinio poveikio priemonės rūšies ir trukmės parinkimo, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.