Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-383-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-18
Bylos Nr.
1A-600-383-2009
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01545-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
D.Š.
Nukentėjusysis
V. S., N. P.
Advokatai
Egidijus Milašius
Kategorijos
Nr.1A - 600- 383/2009
Proceso Nr.1-65-1-01545-08Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6. (S) Pranešėjas V. VitunskasTeisėjas V. KalkauskasKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistajam D.Š., įstatyminei atstovei R. Š., nukentėjusiajai V. S., jos atstovui advokatui Egidijui Milašiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. S., N. P. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-09-24 nuosprendžio, kuriuo D.Š. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose;

Civilinis ieškinys tenkintas dalinai. Priteista iš D. Š., subsidiariai su R. Š., ir S. Š., 500 (penki šimtai) Lt neturtinės ir 1100 (vienas tūkstantis vienas šimtas) Lt turtinės žalos atlyginimo V. S. bei 200 (du šimtai) Lt neturtinės žalos ir 500 (penki šimtai) Lt turtinės žalos atlyginimo N. P.;

Priteista iš D. Š. subsidiariai su R. Š. ir S. Š. 2142 (du tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt du) Lt V.S. advokato teisinei pagalbai apmokėti; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D.Š. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 22 d., apie 21 val. 45 min., viešoje vietoje - Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kartu su nepilnamečiu P. A., tyčia metaliniu strypu išdaužė nukentėjusiajai V. S. priklausančio gyvenamojo namo dalies plastikinio lango du stiklo paketus - 350 Lt vertės, keturis medinius dvigubus langų stiklus - 650 Lt vertės, sulaužė virtuvės lango žaliuzes 100 Lt vertės, padarydamas V. S. bendrą 1100 Lt turtinę žalą, bei tyčia išdaužė nukentėjusiajai N. P. priklausančio gyvenamojo namo dalies keturis dvigubus 1,5x1,5 m. dydžio langų stiklus, bendros 500 Lt vertės, tuo padarydamas N. P. 500 Lt turtinę žalą, šiais vandališkais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nukentėjusios V.S. ir N. P. skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2009-09-24 nuosprendį ir prašo jį pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš D. Š. subsidiariai su R. Š. ir S. Š. neturtinės žalos atlyginimo V. S. 5000 Lt ir neturtinės žalos atlyginimo N. P. 1000 Lt. Skunde nurodoma, jog nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas dėl to, jog teismas sumažino neturtinės žalos atlyginimą V. S. 10 kartų nuo civiliniame ieškinyje reikalautų 5000 Lt iki 500 Lt, o N. P. 5 kartus nuo 1000 Lt iki 200 Lt. Teismas nepateikė pakankamų motyvų tokiam žalos atlyginimo sumažinimo pagrindimui. Teismas taikė CK 6.276 str. 2 d. nuostatą, ir turėjo nustatyti, jog D. Š. neturint jokio turto, priteistina atitinkama dalis žalos atlyginimo iš jo tėvų R. Š. ir S.Š. Nesant tokių duomenų, teismas negalėjo sumažinti nukentėjusiųjų prašomos neturtinės žalos atlyginimo. Be to, nuteistasis D. Š. net nesugebėjo tinkamai atsiprašyti nukentėjusiųjų, kurios dėl D. Š. ir P. A., ginkluotų metaliniais strypais, tamsiu paros metu ir šaltuoju metu, užpuolimo patyrė didžiulį išgąstį, stresą, šoką, pažeminimą, patyčias ir nesaugumo jausmą dėl savo gyvybės bei sveikatos ir nuosavybės. Todėl teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neužtikrino net ir minimalaus nukentėjusiųjų patirto sukrėtimo kompensavimo, neužkirto kelio neturtinei žalai didėti. Tokiu būdu teismas nesivadovavo CK 6.250 str. 2 d., dėl ko apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

Teismo posėdyje nukentėjusiosios, prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistojo įstatyminė atstovė, nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų V.S. ir N. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, neteisėtas ir keistinas, atmestinas. Apeliantės nepagrįstai nurodo, jog teismas nesivadovavo CK 6.250 str. 2 d. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.282 bei 6.283 str. nurodytais kriterijais. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Todėl priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Iš nuosprendžio matyti, jog D. Š. ir P. A. nusikalstama veika padaryta 1100 Lt bendra turtinė žala V. S. ir 500 Lt bendra turtinė žala N. P. Taip pat pažymėtina, kad neturtinė žala atsirado iš padarytos žalos turtui, o ne sveikatai. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, neturtinės žalos dydis, priteistas nukentėjusioms - V. S. sumoje 500 Lt ir N. P. sumoje 200 Lt - teisingai. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009).

Nukentėjusiųjų apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nukentėjusiųjų V.S. ir N. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas