Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-04-22 · Civilinė byla Nr. 2-650-826/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
2-650-826/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04129-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
UAB „Pamario takas“
Kategorijos
  • 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-650-826/2014(Proceso Nr. 2-06-3-04129-2013-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5.; 14.7.; 18.2.2.; 116.1.; 116.4.; 125.7. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovui A. D., ieškovo atstovui advokato padėjėjui R. B., atsakovės UAB „Pamario takas“ atstovui direktoriui K. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei UAB „Pamario takas“ dėl darbo užmokesčio skolos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį 1388,45 Lt, 17237,13 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2011-11-10 iki 2013-08-12, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 7000,00 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 2011-07-12 iki 2011-10-27 dirbo UAB „Pamario takas“, 2011-10-27 darbo sutartis nutraukta ieškovo pareiškimu, tačiau atsakovė su ieškovu visiškai neatsiskaitė. Pagal atsakovės pateiktą darbo užmokesčio žiniaraštį, ieškovui turėjo būti sumokėta 3200,26 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 4631,50 Lt dienpinigių, iš viso 7831,76 Lt. Už kitas kelionės išlaidas atsakovė turėjo sumokėti 14812,26 Lt ir 579,00 Lt už metinę vizą į Rusiją. Per visą darbo santykių laikotarpį, ieškovui A. D. atsakovas sumokėjo 1461,00 Lt, liko skolingas 1739,26 Lt. 2011-11-10 į A. D. sąskaitą atsakovas pervedė 437,55 Lt, o į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sąskaitą pervedė 263,45 Lt, iš viso 701,00 Lt. Atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos yra uždelsusi atsiskaityti 443 darbo dienas, už kurias privalio sumokėti 17237,13 Lt. Ieškovas dėl atsakovė kaltės patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pažeminimą, dėl darbadvio elgesio (vengimo bendrauti, atsainaus elgesio, ieškovo ignoravimo, neteisėto elgseio, apgadinėjimo, ieškovas patyrė pažeminimą kolegų ir šeimos akyse, toks prašo iš atsakovės priteisti 7000,00 Lt neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, ieškovo darbo užmokestis 2011 m. liepos – spalio mėnesiais sudarė 3200,26 Lt. Galiojant su ieškovu pasirašytai darbo sutarčiai laikotarpiu nuo 2011 metų liepos iki atleidimo iš darbo dienos ieškovui buvo išmokėta 26420,00 Lt, iš kurių 23219,74 Lt išmokėta kaip dienpinigiai ir komandiruočių išlaidos. Pagal pas atsakovę esančius buhalterinius dokumentus, ieškovas iš atsakovės be teisinio pagrindo įgijo 3775,98 Lt, kuriuos jis turėtų grąžinti. Prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20000,00 Lt baudą, 50 proc. iš šios baudos paskiriant atsakovei.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nė vieno iš byloje pateikto kasos išlaidų orderio neginčijo, teigė, kad ant jų esantys parašai atrodo kaip ir jo, tačiau visų jų neprisimena. Keletas kasos išlaidų orderių yra tos pačios dienos, todėl jie kelia abejonių. Atsakovas ne vieiškai su juo atsiskaitė už spalio mėnesį, iki tol buvusį laikotarpį su juo buvo atsiskaityta. Neturtinės žalos prašo dėl to, kad turi per teismą reikalauti neišmokėto atlyginimo.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovės neišmokėto darbo užmokesčio skola yra 1389,07 Lt kadangi ieškovas turėjo gauti 3200,26 Lt darbo užmokesčio, jam 2011-10-14 pervesta 597,55 Lt, 2011-10-26 – 600,00 Lt, 2011-10-14 sodrai pervesta 263,45 Lt, 2011-11-10 pervesta dar 350,19 Lt SODRAI. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis – 38,24 Lt/darbo dieną.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad iš ieškovo reiklavimų neaišku, ko šioje byloje prašo ieškovas. Su ieškovu yra atsiskaityta. 2011 metų liepos mėsio atlyginimas ieškovui buvo sumokėtas 2011-08-04, išrašytas kasos išlaidų orderis PAT724, 2011-08-04, 2011 m. rugpjūčio mėnesio atlyginimas buvo išmokėtas 2011-09-12, išrašytas kasos išlaidų orderis PAT765, 2011 metų rugsėjo mėnesio atlyginimas buvo išmokėtas 2011-10-14 597,55 Lt ir 263,45 Lt mokėjimo pavedimais, iš kurių 263,45 Lt buvo pervesta SODRAI pagal sprendimą, 2011 metų spalio mėnesio atlyginimas ir kompansacija už nepanaudotas atostogas buvo sumokėta 2011-11-10 mokėjimo pavedimais 263,45 Lt ir 437,55 Lt, iš kurių 263,45 Lt buvo pervesta SODRAI pagal sprendimą. Kada buvo pervesti 281,16 Lt - negali nurodyti. Ieškovas, nutraukęs sutartį, liko neatsiskaitęs su atsakovu, nes buvo paėmęs iš įmonės pinigus, tačiau išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Skola įmonei iš aieškovo nėra priteista, ruošiamasi tai padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovė (darbdavys) su ieškovu (darbuotoju) 2011-07-12 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr.79, pagal kurį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 800 Lt dydžio mėnesinį atlyginimą, darbo sutartis buvo nutraukta 2011-10-27 (T.1, b.l. 112). 2011-07-22 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsakovei atsiuntė nurodymą iš ieškovo išieškoti 2665,96 Lt skolą (T.1, b.l. 114). 2011-10-27 ieškovas pateikė prašymą atsakovei nutraukti darbo sutartį (T.1, b.l. 144).

Pagal „Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius“, ieškovui 2011 metų liepos mėnesį priskaičiuota išmokėti 496,10 Lt darbo užmokestį (T.1, b.l. 115), 2011 m. rugpjūčio mėnesį – 861,00 Lt (T.1, b.l. 117), 2011 m. rugsėjo mėnesį – 861,00 Lt (T.1, b.l. 119), 2010 m. spalio mėnesį kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas (265,97 Lt) - 982,16 Lt (T.1, b.l. 121, 122).

Pagal atsakovės pateiktus kasos išlaidų orderius (T.1, b.l. 53 – 73, 124 – 135, T.2, vokas prie bylos viršelio), atsakovė ieškovui laikotarpiu nuo 2011 metų liepos iki 2011 m. spalio mėnesio išmokėjo 24258,10 Lt, banko pavedimais ieškovui 2011-10-14 pervesta 861,00 Lt (atlyginimas), iš jų 263,45 Lt SODRAI (T.1, b.l. 136), 2011-11-10 pervesta 701,00 Lt (atlyginimas), iš jų 263,45 Lt - SODRAI (T.1, b.l. 137), 2011-10-26 pervesta 600,00 Lt dienpinigiai (T.1, b.l. 138). Pagal atsakovės pateiktą ieškovo avanso apyskaitą, ieškovas gavo 23219,74 Lt, išleido 19443,76 Lt, viršijo 3775,89 Lt (T.1, b.l. 139, T.2, b.l. vokas bylos gale).

Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovė su juo nėra visiškai neatsiskaitė, nėra išmokėti dienpinigiai už 2011 metais spalio mėnesio reisus, tačiau negalėjo nurodyti, kokia suma dienpinigių nebuvo sumokėta, negalėjo nurodyti ir jo kelionės pobūdžio, maršruto.

LR DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal DK LR 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Byloje nustatyta, kad atleidimo dieną (2011-10-27) atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 950,00 Lt atlyginimą ir 265,97 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 1215,97 Lt (neatskaičius mokesčių) arba 982,16 Lt (atskaičius mokesčius) (T.1. b.l. 121).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad po darbo sutarties nutraukimo atsakovė ieškovui 2011-11-10 pervedė 701,00 Lt, iš jų 263,45 Lt - SODRAI (T.1, b.l. 137). Iki šiol atsakovė ieškovui neišmokėjo 281,16 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 281,16 Lt (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompenacijos už nepanaudotas atostogas.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad su ieškovu laiku nebuvo atsiskaityta, nes pats ieškovas nebuvo įmone visiškai atsiskaitęs, tai nepadaryta ir iki šiol, tačiau duomenų, kad atsakovė būtų kreipųsis į ieškovą atsiskaityti su atsakove darbo sutarties nutraukimo metu, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė galėjo pervesti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykių nutraukimu susijusias išmokas į ieškovo banko sąskaitą, tačiau to laiku nepadarė, atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovo kaltės laiku neatsiskaitė su juo atleidimo dieną, laikytina, kad su ieškovu pradelsta atsiskaityti dėl darbdavio, t. y. atsakovės kaltės, todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis (CPK 178 str.).

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 str. 1 d.). Remiantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.1 punktu, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukimas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Kadangi ieškovas atleista iš darbo 2011 m. spalio 27 d., vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas pagal liepos – rugsėjo mėnesių darbo užmokesčius. Vadovaujantis Aprašo 6.2 punktu, vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį darbo dienų skaičiaus. Kadangi ieškovas liepos – rugsėjo mėnesiais iš viso dirbo 58 dienas ir per šį laikotarpį atskaičius mokesčius jam turėjo būti išmokėta 2218,10,00 Lt darbo užmokesčio, ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 38,24 Lt (atskaičius mokesčius).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies normos paskirtis yra dvejopa: pirma, nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra, nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio už daugiau nei vieną mėnesį (982,16 Lt), todėl atsakovei taikytina sankcija – vidutinio darbo dienos užmokesčio 38,24 Lt nuo 2011-10-28 iki 2011-11-10 (dalies išmokų – 701,00 Lt išmokėjimo dienos) priteisimo, tai yra, ieškovo naudai priteistina 344,16 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2011-11-10 dalį ieškovui priklausančių išmokų (701,00 Lt) pervedė, liko nesumokėta 28,6 proc. ieškovui priklausančių išmokų, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 28,6 proc. ieškovo vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio (10,94 Lt – atskaičius mokesčius) nuo 2011-11-11 iki 2012-11-12 (įsidarbinimo UAB „Rodilė“), tai yra, 2778,76 Lt.

Vidutinio darbo užmokesčio dalis nuo 2012-11-12, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nepriteistina, nes nuo 2012-11-12 ieškovas įsidarbino ir gavo tokias pajamas kaip ir dirbdamas pas atsakovę, be to, ieškovas turėjo būti aktyvus ir aktyviai ginti savo, galimai, pažeistas teises, kreipdamasis į teismą, tačiau to nepadarė iki 2013-04-15 kreipimosi į teismą. Duomenų, kad ieškovas iki 2013 metų būtų kreipęsis į atsakovę dėl galimai neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų ieškovas nepateikė, todėl vidutinio darbo užmokesčio dalies nuo 2012-11-12 priteisimas būtų neteisingas atsakovės atžvilgiu.

Iš viso ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 3122,92 Lt vidutinio darbo užmokesčio vidutinį darbo užmokestį už laiku neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; kt.). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su didžiule nepagarba darbuotojams. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Jie turi būti įvertinami kompleksiškai. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010). Kartu pažymėtina tai, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas. Pareiga įrodyti nurodytas sąlygas tenka darbo santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė iš atsakovės priteisti neturtinę žalą, nes, kaip nurodė ieškovas, atsakovė jam iki šiol negrąžina jam priklausančio darbo užmokesčio. Pagal bylos medžiagą, ieškovas dėl neišmokėtos su darbo santykiais susijusios užmokesčio dalies išmokėjimo į teismą kreipėsi tik 2013 m. balandžio 15 d., nors darbo sutartis buvo nutraukta 2011-10-27, tai yra, nuo darbo sutarties nutraukimo praėjus 15 mėnesių. Pagal bylos įrodymus negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jo patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai, su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotas išmokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti CK 6.250 str. 1 d. numatytas aplinkybes, be to ieškovas į teismą ir atsakovę kreipėsi po daugiau nei 15 mėnesių. Kai nenustatyta nurodytų įstatymuose nustatytų ir teismų praktikoje pripažintų būtinųjų atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Byloje 2013-04-30 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei priklausančio turto 15781,24 Lt ribose areštas. Ieškinį tenkinus iš dalies, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąstas mažintinas iki 3404,08 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 250,00 Lt (T.2, b.l. 25) išlaidas, susijusias su advokato padėjėjo teisine pagalba ir 118,00 Lt (T.1, b.l. 20, ) pradinio ieškovo sumokėtą žyminį mokestį, iš viso byloje patyrė 368,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Šioje byloje teismas patenkino 13,28 proc. ieškovės reikalavimų, nes vietoje prašomos priteisti 25625,58 Lt sumos, priteisė 3404,08 Lt (281,16 Lt- neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, 344,16 Lt - vidutinis darbo užmokestis nuo 2011-10-28 iki 2011-11-10, 2778,76 Lt vidutinis darbo užmokestis nuo 2011-11-11 iki 2011-11-12), todėl ieškovės naudai priteistina 13,28 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra, 48,87 Lt.

Bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai ir ieškovei priteistina 3404,08 Lt suma (atskaičius mokesčius), iš atsakovės turėtų būti priteistinas 102,12 Lt žyminis mokestis, tačiau pradinis kreditorius buvo sumokėjęs 118,00 Lt žyminį mokestį, todėl iš atsakovės žyminis mokestis nepriteistinas.

Šioje byloje valstybė patyrė 24,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš šalių priteistinos, atsižvelgiant į atmestų (iš ieškovo) ir patenkintų (iš atskaovės) reikalavimų dalį, tai yra, iš ieškovo – 21,46 Lt , o iš atsakovo – 3,29 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis nesiekia minimalios priteistinos žyminio mokesčio dalies, todėl iš šalių išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

ieškovui A. D. iš atsakovės UAB „Pamario takas“ priteisti 281,16 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt 16 ct) (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 3122,92 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų Lt 92 ct) (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už laiku neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 48,87 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

2013-04-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą sumažinti iki 3404,08 Lt ir palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis