Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotam atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies naudojant programą „Zoom“) išnagrinėjęs pareiškėjos A. S. atstovų advokatų R. B. ir L. B., skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 17 d. gautas A. S. atstovės advokatės R. B. skundas dėl nelegalaus darbo Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte institucija pažymėjo, jog sutarčių dalyviai nuo 2021 m. iki 2025 m. gruodžio mėnesio vykdė savo įsipareigojimus civilinėse sutartyse, sutarčių turinys ir sąlygos atitinka sutarties dalyvių ketinimus, ginčo dėl to nekilo, todėl negalima konstatuoti, kad viena iš šalių veikė nesąžiningai ir sudarydama civilinės teisės reguliuojamas sutartis bandė paslėpti darbo santykius. Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad ginčas tarp A. S. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kilo tik nutraukus bendradarbiavimą ir neišmokėjus pareiškėjos pageidautos kompensacijos. Institucija nenustatė trijų darbo sutarties požymių – darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui atlikti darbo funkciją, mokėti darbuotojui už darbo funkcijos atlikimą darbo užmokestį, kuris mokamas periodiškai, yra tęstinio pobūdžio, susijęs su tam tikru laiko tarpu, darbuotojo pavaldumas darbdaviui atliekant darbo funkciją. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai (ar neveikimas) atitiktų konkrečios administracinio nusižengimo normos dispozicijoje įtvirtintus objektyviuosius požymius, nenustatyta ir tyčios ar neatsargumo požymių nenustatyta, todėl asmeniui negali būti inkriminuojama kaltė. Institucijos vyriausias darbo inspektorius nusprendė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui 2026 m. vasario 5 d. pateiktas skundas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausias valstybinis darbo inspektorius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsižvelgdamas į atlikto tyrimo išvadas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu nusprendė, jog Institucijos 2026 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas bei pagrįstumas negali būti patikrintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir skundas dėl priimto nutarimo turi bei gali būti paduotas apylinkės teismui.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Pareiškėjos A. S. atstovai advokatai R. B. ir L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus nutarimo raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėti administracinę teiseną (arba perduoti klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo spręsti iš naujo) pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

A. S. 2021 metais buvo pasiūlytas darbas VŠĮ (duomenys neskelbtini). Jos funkcijos buvo (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo, o iš pridedamo susirašinėjimo matyti, kad į vadovo klausimą, ar galima būtų sudaryti su A. S. darbo sutartį, buhalterė atrašė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) rezidente, tad ją darbinant pagal darbo sutartį tektų praeiti procedūras, susijusias su mokesčių mokėtojo registravimu, kas buvo atliekama darbinant kitus asmenis, nurodant, kad jos darbas bus ir toliau tęsiamas pagal sutartis (Autorines sutartis), pirma kurių sudaryta 2021 metais. Šios sutartys buvo sudaromos nuolat kiekvienais metais iki 2025 metų. Atsakyme nurodoma, kad „užsakovas sąmoningai pasirinko civilinių sutarčių modelį, remdamasis teisės normomis ir praktika; autorius sutikdamas su aptariamais civiliniais santykiais tokias sutartis nuolat pasirašinėjo (nuo 2021 m. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d.), sąskaitos faktūros išrašytos suteikus paslaugas, atlygis apskaitytas teisės aktų nustatyta tvarka <..>“. Pažymima, kad ne Pareiškėja rinkosi, kokiu juridiniu pagrindu dirbs, o jai darbdavio buvo nurodoma, kad ji dirbs autorinių sutarčių pagrindu, nors būtent darbdaviui kyla pareiga tinkamai įforminti darbo santykius. Be to sutartyse darbai buvo nurodomi ne kaip užsakymai ar konkretūs darbai, o tam tikrų funkcijų vykdymas - (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo mokama alga atgaline data, ir kaip jai buvo paaiškinta, tai buvo formalumas, reikalingas buhalterijai. Darbų pateikimo aktai buvo taip pat jai teikiami VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir siunčiami pareiškėjai kartu su autorinėmis sutartimis. Minėtus dokumentus pasirašius pareiškėjai, jai buvo mokama alga, dažniausiai už 2 mėnesius. Taip pat, nors nurodoma, kad ji pateikdavo sąskaitas už atliktus darbus, minėtos sąskaitos atsirado tik tada, kai buvo pakeista apmokėjimo tvarka-nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio, o iki tol jokių sąskaitų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėja nepateikdavo, jai buvo mokama sulygto dydžio alga.

A. S. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad A. yra de facto darbuotoja, jai buvo mokama alga, suteikiamos kitos DK numatytos garantijos (atostogos, kondensacijos, komandiruotės ir kt.), todėl niekada ir nebuvo kilusio ginčo, abiem šalims suprantant, kad tarp jų yra darbo santykiai. Rašte nebuvo atsižvelgta į esminius argumentus ir įrodymus patvirtinančius darbo santykius: 1. Pareiškėja vykdė jai pavestas funkcijas pagal vadovo/direktoriaus nurodymus, gaudavo užduotis, vykdė funkcijas, atsiskaitydavo už jas bei jų kokybę, nebuvo savarankiška darbų vykdyme, nes turėjo darbus derinti su vadovybe ir juos tęsti, turėjo aiškus terminus, tik gavus patvirtinimą, kas matyti iš pridėto susirašinėjimo; 2. Ji vykdė būtent darbo funkcijas - (duomenys neskelbtini). Tai nebuvo atskirų užduočių atlikimas; 3. Pareiškėja buvo pavaldi darbdaviui; 4. Buvo sulygta aiškaus dydžio alga; 5. Sąskaitas faktūras pradėjo išrašyti tik nuo 2025 m. rugsėjo; 6. Pareiškėjai buvo kompensuojamos su darbinių funkcijų vykdymu susijusios išlaidos (komandiruotės, bilietai, apgyvendinimas); 7. Buvo apmokami su darbinių funkcijų vykdymu susiję mokymai; 8. Buvo suteiktos apmokamos dienos nuvykti į tėvo laidotuves; 9. Sergant gaudavo fiksuoto dydžio algą; 10. Jai buvo suteikiamos apmokamos atostogos, kuriu ii turėjo tiek kiek numato Darbo kodeksas (20 d. d. t); 11. Suteikta darbo priemonė - nešiojamasis kompiuteris. Minėtų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėją bei VšĮ siejo būtent darbo santykiai, kurie negali būti nuneigti aplinkybėmis, kad buvo rengiamos autorinės sutartys bei darbų perdavimo aktai (darbdavio) ir kad pareiškėja išrašė vos kelias sąskaitas. Pareiškėjos darbas, nors ir vyko formaliai pagal autorines sutartis, tačiau visiškai atitiko darbo santykių požymius.

Institucijos atsiliepime prašoma pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti 2026 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Institucija nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais, mano, kad tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos skundą bei įvertino visas atlikto inspektavimo metu nustatytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą nepripažinti tarp pareiškėjos ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, susiklosčiusių santykių darbo teisiniais santykiais bei nenustačius administracinio nusižengimo sudėties ir nesant administracinio nusižengimo požymių nepradėjo administracinės teisenos. Pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus ir paaiškinimus viso skunde išdėstytų aplinkybių tyrimo metu.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Pareiškėja A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. Ž. buvo vienas iš žmonių, kuris ją pasamdė, 2021 m. jis ją priėmė į darbą. Tiesiogiai be jo ją priėmė į darbą buvusi (duomenys neskelbtini) L. Visus tuos metus ji dirbo ir po to I. Ž. ją pakėlė pareigose iki (duomenys neskelbtini)ir iki 2025 m. rugsėjo mėnesio I. Ž. buvo jos vadovu. I. Ž. buvo pavaldi, priimdavo iš jo užduotis ir atsiskaitydavo jam. Apklausus I. Ž. jis galėtų pateikti informaciją apie jos ryšį su VšĮ. Ji neturėjo prieigos prie Juridinių asmenų registro, ją priėmė I. Ž., kuris pristatytas kaip įmonės direktorius. Ir visus tuos metus I. Ž. ėjo direktoriaus pareigas ir oficialiai buvo atleistas iš tos įmonės pareigų 2025 m. rugsėjo mėnesį, po to direktoriumi tapo V. R., kaip buvo oficialiai dokumentuose ji nežino. Ji negalėjo laisvai rinktis kada dirbti, ji dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio, turėjo fiksuota grafiką, jeigu nebuvo darbo ji negalėjo niekur išeiti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas atstovas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad inspektorius atlikęs tyrimą detaliai vertino byloje pateiktus duomenis. Oficialaus vertimo dokumentų nedarė, nes inspektorius laisvai šneka rusų kalba. Darbo inspekcijos taisyklėse yra numatyta, kad Darbo inspekcija siekdama užtikrinti socialiai pažeidžiamų asmenų teises priima dokumentus pateiktus rusų arba anglų kalbomis, jeigu inspektorius mano, kad jo žinių pakanka tiems dokumentams išsiaiškinti tai nagrinėjama tokia kalba, kokia yra pateikta. Atsakymas yra pakankamai detalus, teisminėje praktikoje nėra numatyta, jog reikia detaliai absoliučiai kiekvieną pateiktą įrodymą aprašyti ir įvertinti. Inspektorius tyrimo metu bendravo su pareiškėjos atstove, todėl ji galėjo pateikti papildomus prašymus tada, kai jie buvo reikalingi. Inspektorius nematė reikalo apklausti I. Ž., nes iš skundo matyti, jog pareiškėja su įmone santykius pradėjo 2021 m., o I. Ž. pagal Juridinių asmenų registro duomenis pradėjo vadovauti nuo 2025 m. balandžio mėnesio, todėl jis fiziškai negalėjo žinoti, kokiais pagrindais prasidėjo šalių bendradarbiavimas.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Institucijos raštas 2026 m. sausio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, A. S. atstovų advokatų R. B. ir L. B. skundas tenkinamas iš dalies ir byla su medžiaga grąžintina raštą Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusiai institucijai

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo (nagrinėjamų atveju Institucijos rašto) teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti (ANK 567 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Iš byloje esančių faktinių aplinkybių nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 17 d. Institucijoje buvo gautas A. S. atstovės advokatės R. B. skundas dėl nelegalaus darbo, tačiau Institucijos vyriausias darbo inspektorius nusprendė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o šį Institucijos vyriausiojo inspektoriaus raštą pareiškėjos atstovai apskundė Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui rašte nurodyta apskundimo tvarka. Visgi Lietuvos Respublikos vyriausias valstybinis darbo inspektorius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, jog Institucijos 2026 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas bei pagrįstumas negali būti patikrintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir skundas dėl priimto nutarimo turi bei gali būti paduotas apylinkės teismui. Taigi nagrinėjamo skundo esmė yra Institucijos vyriausiojo darbo inspektoriaus sprendimo (rašto) nepradėti administracinės teisenos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ar jų atstovų atžvilgiu teisėtumas ir pagrįstumas.

Susipažinus su byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad byloje esantys pareiškėjos papildomi skundo priedai yra pateikti rusų, anglų ir portugalų kalbomis, o šių skundo priedų dokumentų vertimas teismui pateiktas nebuvo. ANK 568 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Institucija, šiuos ne lietuvių kalba pateiktus dokumentus nagrinėjo, šiuose užsienio kalba surašytuose dokumentuose užfiksuotus duomenis vertino, nors minėtų užsienio kalba surašytų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą byloje nėra. Dėl to, byloje nesant minėtų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, teismas negali tinkamai patikrinti, ar Institucija padarė teisingas išvadas rašto turinio ir jame priimto sprendimo pagrįstumo bei negali įvertinti ir motyvuotai atsakyti į pareiškėjos skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Institucija, perduodamą rašytinę bylos medžiagą, nepateikdama vertimų į valstybinę kalbą, pažeidė ANK 568 straipsnio 1 dalį.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Institucijos vidinės taisyklės leidžia vertinti dokumentus pateiktus ne valstybine kalba tuo atveju jei jie pateikti anglų arba rusų kalbomis. Nagrinėjamu atveju Institucijos įgalioto atstovo vertinimu Institucijos vyriausias darbo inspektorius pakankamai gerai supranta rusų kalbą, todėl pareiškėjos atstovų pateiktus papildomus dokumentus vertino jų neversdamas į valstybinę kalbą.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (toliau – ir taisyklės) 12 punktas numato teisę Institucijai nagrinėti gautus skundus ir prašymus ne valstybine kalba – taisyklių 11 punkte numatytu atveju prašymas ar skundas gali būti pateikiamas valstybine kalba, o taip pat rusų ar anglų kalba, jeigu šią kalbą supranta jį aptarnaujantis VDI darbuotojas. <...> Tačiau Institucijos vidinės taisyklės numato pareigą versti pateiktus skundus, prašymus, o tai reiškia ir jų priedus į valstybinę kalbą – taisyklių 30 punktas numato, jog Institucijai adresuoto prašymo ar skundo, kuriame nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, kopija persiunčiama kompetentingoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją vadovaujantis LRV Taisyklių nustatyta tvarka, informuojant apie tai prašymą ar skundą pateikusį asmenį. Šiuo atveju apskundimo tvarka nenurodoma. Jei asmens prašymas ar skundas pateiktas anglų ar rusų kalbomis, tokiu atveju prie persiunčiamos kopijos pridedamas neoficialus vertimas, kuris atliekamas viešai prieinamomis vertimo priemonėmis.

Taigi ankščiau minėtose Institucijos Taisyklėse nustatyta galimybė neversti dokumentų į valstybinę kalbą, prašymą ar skundą nagrinėjant Institucijoje tik tuo atveju jei prašymai, skundai pateikti anglų ir rusų kalbomis ir Institucijos darbuotojas šias kalbas supranta. Visgi nagrinėjamu atveju matyti, jog pateikti dokumentai ir duomenys yra surašyti ne tik rusų, anglų kalbomis, tačiau ir portugalų kalba. Teismui nėra žinomos aplinkybės ar dokumentai pateikti portugalų kalba buvo vertinti inspektoriaus, visgi bylą nagrinėjant Institucijoje inspektorius turėjo pareigą šiuos dokumentus išversti, net jų ir nevertinęs, kadangi šių dokumentų vertimo nebuvimas pažeidžia ne tik ANK 586 straipsnio nuostatas, tačiau ir Institucijos taisyklių reikalavimus.

Teismas laiko nepagrįstu institucijos įgalioto atstovo motyvą, jog Institucijos vyriausiojo darbo inspektoriaus atsakymas (raštas) yra detalus, o apie kiekvieną pateiktą dokumentą pasisakyti inspektoriui tokia pareiga nekilo. Iš Institucijos rašto nustatyta, jog byloje pateikta didžioji dalis duomenų užsienio kalbomis nebuvo vertinti. Institucijos rašte kalbama apibendrintai apie darbo santykių esmę, bruožus, darbo sutarties požymius, objektyviąją ir subjektyviąją administracinio nusižengimo puses. Inspektorius lakoniškai išvardindamas darbo sutarties požymius vertino autorines sutartis, prekių pardavimo/paslaugų suteikimo aktus ir atliktų mokėjimų duomenis. Iš bylos turinio matyti, jog didžioji dalis pareiškėjos skundo priedų yra susirašinėjimai ir jų ekrano nuotraukos, bet rašte inspektorius nemini pateiktų susirašinėjimo turinio, nevertina jų pagrįstumo nagrinėjamo klausimo aspektu. Atsižvelgiant į tai, jog išskyrus Institucijos raštų ir pareiškėjos skundų, kita byloje esanti informacija yra pateikta užsienio kalbomis teismas negali patikrinti byloje esančios duomenų visumos ir lyginti su rašte bei skunde pateiktais duomenimis, kas iš esmės eliminuoja teismui galimybę nagrinėti bylą ir vertinti rašto teisėtumą bei pagrįstumą.

Be to, iš rašte pateikiamų duomenų matyti, jog Institucija iš esmės savo iniciatyva neatliko jokių procesinių veiksmų – nebuvo apklaustas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas , įgaliotas atstovas ar kiti pateiktuose susirašinėjimuose esantys asmenys. Institucija raštu kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą atstovę, dėl konkretaus A. S. susirašinėjimo su I. Ž., į ką Institucijos įgaliota atstovė formaliai atsakė, jog negali patvirtinti pareiškėjos pateiktų susirašinėjimų autentiškumo, o I. Ž. įstaigoje nedirbo, todėl jie negali patvirtinti ir atsakyti apie kurias pareigas ir kurioje įstaigoje galėjo kalbėtis I. Ž. su A. S. (b. l. 134). Iš teismo posėdžio pateiktų Institucijos įgalioto atstovo duomenų matyti, jog inspektorius nematė reikalo apklausti I. Ž., nes iš skundo matyti, jog pareiškėja su įmone santykius pradėjo 2021 m., o I. Ž. pagal Juridinių asmenų registro duomenis pradėjo vadovauti nuo 2025 m. balandžio mėnesio, todėl jis fiziškai negalėjo žinoti, kokiais pagrindais prasidėjo šalių bendradarbiavimas. Visgi net nenustačius susirašinėjimo turinio matyti, jog dar 2022 m. I. Ž. susirašinėjo su I. L. (b. l. 98), o I. L. nagrinėjamoje byloje pagal įgaliojimą buvo paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstove. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Institucija nesiėmė papildomų jai suteiktų galimybių, ne tik gauti duomenis elektroniniu paštu susirašinėjimo formatu su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstove, tačiau ir imtis aktyvių veiksmų patikrinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu pateiktų duomenų tikrumą, pareikalauti papildomų duomenų, t. y. atlikti papildomą tyrimą.

Iš A. S. atstovės pateikto paaiškinimo matyti, jog skundo nagrinėjimo metu atstovė nurodė, jog darbdavys sudarydavo darbų priėmimo-perdavimo aktus prie autorinių sutarčių ir teikdavo su prašymu juos grąžinti atgal, šie aktai buvo siunčiami ir į pareiškėjos el. paštą, prie kurio ji nebeturi prieigos ir negali pateikti visų minėtų aktų siuntimo įrodymų, visgi Institucijai pareikalavus darbdavys pateiktų ne tik aktus bet ir duomenys apie jų siuntėją. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog inspektorius kreipėsi ir prašė pateikti prašomus aktus arba autorines sutartis iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės, anaiptol rašte vadovaujamasi tik pareiškėjos pateiktais duomenimis, nors rašte pažymima, jog šie duomenys buvo gauti ir iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Institucijos priimtas raštas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, kai nesilaikyta ANK 568 straipsnio reikalavimų, taip pat nesurinkus visų būtinų duomenų reikšmingoms išvadoms padaryti, neatlikus papildomų patikslinimo tyrimo veiksmų, nesudaro pagrindo išvadai, kad Institucijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucijos veiklos trūkumai, negali būti pagrindas visą administracinio nusižengimo tyrimą perkelti teismui. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, įvertinus tai, jog byloje nėra dokumentų vertimo, kurie sudaro didžiąją dalį bylos medžiagos ir pareiškėja šiais duomenimis vadovaujasi skundžiant Institucijos raštą, bei nustačius, jog yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, tai laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų, pakankamai didelės apimties ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą – išversti dokumentus, kuriais remiantis buvo atliekamas aplinkybių tyrimas, išreikalauti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurie susiję su pareiškėjos darbinių funkcijų apimtimi, apmokėjimu ir kitomis socialinėmis garantijomis minimos skunde ir juos įvertinti. Todėl atsižvelgiant į ANK 567, 568 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus bei ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos tikslus, skundžiamas sprendimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina sprendimą (raštą) surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. (A. S.) atstovų advokatų R. B. ir L. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.