- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 2-32313-235/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24705-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- T. T.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., P. T., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. T.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, sekretoriaujant Elenai Malžinskaitei, dalyvaujant pareiškėjui T. T., suinteresuotiems asmenims M. S. ir P. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. T., I. T., M. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas padavė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. T. priėmė P. T. palikimą – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pradėjus jį faktiškai valdyti. Nurodo, kad jis yra M. T. ir P. T. sūnus. 2014-11-19 mirus jo motinai jis palikimą priėmė pagal testamentą. Tačiau nuvykęs pas notarą sužinojo, kad niekas nebuvo priėmęs tėvo palikimo. 2000-10-26 pareiškėjo tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu dariaus ir (duomenys neskelbtini). P. T. ir M. T. susilaukė keturių vaikų – T. T., P. T., I. T. ir M. S.. Tvirtina, kad M. T. priėmė P. T. palikimą, kadangi visą laiką nuo vyro mirties gyveno paveldimame bute, mokėjo visus komunalinius mokesčius, rūpinosi butu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad, teismui nustačius, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytini svarbiomis palimimo priėmimo faktui nustatyti priežastimis, VMI neprieštaraus pareiškėjo prašymui. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra priėmęs P. T. palikimo (b. l. 41).
Suinteresuotas asmuo P. T. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka ir neturi pretenzijų, jog pareiškėjas galėtų priimti palikimą, t.y., butą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 58).
Suinteresuotas asmuo I. T. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad atsisako nuo palikimo dalies T. T. naudai (b. l. 72).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškime išdėstytus reikalavimus palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nustatyta, kad P. T. mirė 2001-09-24 (mirties liudijimas, įrašo Nr. 3627). Pareiškėjo motina M. T. mirė 2014-04-19 (b. l. 4, mirties liudijimas, įrašo Nr. 1975). P. T. buvo susituokęs su M. T. laikotarpiu nuo 1947-10-24 iki savo mirties ir mirė santuokoje (santuokos liudijimas, įrašo Nr. 82). Pareiškėjas T. T. yra P. T. ir motinos Tomaševič sūnus (b. l. 30-34).
Nustatyta, kad pareiškėjo tėvai 2000-10-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Minėto buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta po P. T. santuokos su M. T. įregistravimo, taigi jis buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vilniaus m. 40-asis notaro biuras 2014-05-14 išdavė liudijimą, pagal kurį notarė paliudijo, kad T. T. mitus motinai ir testatorei M. T. palikimą pagal testamentą priėmė (b. l. 4). Tuo tarpu pareiškėjo tėvas P. T. testamento sudaręs nebuvo (b. l. ).
Iš pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų, kitų byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad, atsiradus palikimui, M. T. po sutuoktinio P. T. mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už jį mokėjo komunalinius mokesčius (b. l. 7-24). Tuo tarpu po P. T. mirties į notarų biurą jokie įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 71). M. T. ir P. T. vaikai P. T., I. T. ir M. S. neprieštaravo dėl pareiškėjo pareiškime keliamų reikalavimų. Iš šių aplinkybių matyti, kad M. T. po sutuoktinio P. T. mirties pradėjo likusį turtą valdyti ir rūpintis kaip savo turtu, tokiais veiksmais aiškiai išreikšdama valią priimti palikimą. Todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas laikytinas įrodytu (CPK 178 straipsnis), pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307, 443, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos T. T. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 2001-09-22 mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie palikimo priėmimą Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.