- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- A15.-6492-1123/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05222-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Pažeidėjas
- D. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. 2019 m. lapkričio 17 d. apie 02.58 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g. – Savanorių pr., vairavo automobilį Audi 8 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.48 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkęs į apšvietimo stulpą apsivertė. Apgadintas apšvietimo stulpas ir automobilis. Šiais savo veiksmais D. D. pažeidė KET 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus.
D. D. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad D. D. prašo bylą nagrinėti teisme jam nedalyvaujant (b. l. 1). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 630 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
D. D. 2019 m. lapkričio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį, jo nesuvaldė ir įvažiavo į stulpą. Alkoholį vartojo prieš tris valandas, teisių neturi. Labai gailisi dėl padarytų pažeidimų (b. l. 1).
Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 02.58 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį važiuojant nuo Vilkpėdės link Vingio parko. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai pastebėjo, kad važiuojamojoje kelio dalyje yra apvirtęs automobilis Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra palinkęs gatvės apšvietimo stulpas. Automobilio vairuotojas (duomenys neskelbtini) D. D. paaiškino, kad važiuodamas užsižiūrėjo į savo telefoną ir atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą. D. D. buvo nustatytas 1.48 promilės girtumas. Be to, jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, teigdamas, kad paliko jį namuose (duomenys neskelbtini). Su pažeidimais D. D. sutiko, dėl jų gailėjosi (b. l. 3).
Iš administracinio nusižengimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 02.58 val. buvo gautas pranešimas, kad važiuojant nuo Vilkpėdės link Vingio parko po tiltu nuo kelio nuvažiavo automobilis Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Iš administracinio nusižengimo byloje pateiktos Eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. 02.58 val. užfiksuota eismo įvykio vieta (b. l. 7). Papildomoje informacijoje apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Alkotesterio kvitu nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d. 03.27 val. D. D. buvo nustatytas 1.48 promilės girtumas (b. l. 10).
Iš eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, kad 2017 m. lapkričio 17 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas gatvės apšvietimo stulpas (b. l. 13-19).
Motyvuojamoji dalis
ANK 423 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, kai tai daro neblaivus asmuo (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, taip pat vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo asmuo.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktas nustato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <...>. Tuo tarpu KET 127 punktas reikalauja, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinio nusižengimo protokolą, kuriame užfiksuotos esminės faktinės aplinkybės (b. l. 1-2), policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 3), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis (b. l. 5), eismo įvykio vietos schemą su papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 7, 8), alkotesterio duomenis (b. l. 10), eismo įvykio nuotraukas (b. l. 13-19), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą (b. l. 12), sprendžia, kad D. D. pažeidė KET 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.48 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas gatvės apšvietimo stulpas. Šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti vieni iš grubiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį), į tai, kad D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, gailėjosi dėl jų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie D. D. asmenybę byloje nepateikta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti D. D. paskyrus minimalaus dydžio baudas. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).
ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. D. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ir tokiu atveju privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi ANK 28 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja ne tik naudotis, tačiau ir jos įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-719/2018). D. D. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimama 3 metams.
Be to, ANK 423 straipsnio 5 dalyje, bei ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atitinkamai už ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarytus nusižengimus gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo padaryti nusižengimai, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11). Nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas, byloje nesant duomenų, kad automobilio savininkas žinojo apie automobilio panaudojimą administracinio nusižengimo įvykdymui ar kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
D. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. D. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108095092, ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.