- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- e1-4536-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04305-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- M. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba, teistas –Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. Č. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. sausio 19 d. apie 10.30 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), iš spintos, paėmė Ž. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini)“, - 429 Eur vertės ir iš buto pasišalino, tokiu būdu jis pagrobė svetimą Ž. B. priklausantį 429 Eur vertės turtą.
M. Č. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2025 m. lapkričio 11 d. įtariamojo M. Č. apklausos protokole nurodyta, kad įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas nedalyvauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta visiškai. Parodo, kad įtarime nurodytą dieną, buvo įtarime nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Būdamas minėtu adresu, įtarime nurodytą dieną, pavogė ten buvusį mobilųjį telefoną, kuris buvo padėtas spintoje, buvusioje minėto buto kambaryje. Neturėjo tikslo telefoną parduoti, tiesiog pasielgė impulsyviai. Dėl įvykdytos vagystės labai gailisi, pasielgė labai neatsakingai. Jis Ž. B. atsiprašė ir atlygino jam žalą dėl mobiliojo telefono 429 Eur. Kadangi žalą atlygino, dėl įvykio labai gailisi. Ž. B. jam jokių pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems su Ž. B. susitaikius (3 t., el. b. l. 70-74).
2025 m. rugpjūčio 25 d. Ž. B. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2025 m. sausio 18 d. apie 20 val. iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini). Jam šiuo metu padaryta 429 Eur turtine žala (2 t., el. b. l. 195).
2025 m. sausio 27 d. Ž. B. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. sausio 18 d. užėjus namo adresu: (duomenys neskelbtini), jam iš anksčiau matytas asmuo A. dviračiu atvyko kartu su savo draugu L., pastatė savo dviračius prie stulpo. Jis asmenims pasakė, kad tegul rakina savo turimus dviračius prie stulpo, kadangi jų rajone pasitaiko vagysčių, asmenims parodė, kad teritorija yra stebima kameromis. A. ir L. pakvietė į svečius, jie užėjo. Asmenys dairėsi po būtą, po to jiems pasiūlė išgerti arbatos. Kiek vėliau sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Nepastebėjo kaip asmenys iš buto prapuolė, nieko neįtardamas nuėjo miegoti. Atsikėlė ryte ir pastebėjo, kad nėra naudojamo telefono Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini). Paskambino S. pranešti, kad pavogė jo vardu pirkta mobilųjį telefoną, po to pranešė policijai. Nori paminėti, kad A. prisistatė esąs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, asmens bruožai yra tokie: mažo ūgio, šviesių trumpų plaukų, asmuo buvo apsirengęs kareiviško tipo striukę su galia esančiais dvejais užtrauktukais. A. minėjo, kad mokosi (duomenys neskelbtini). L. prisistatė, kad yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukštas, trumpais tamsiais plaukais, kaip buvo apsirengęs nepamena. Taip pat nori pasakyti, kad A. ir L. yra jo pažįstamo M. draugai. M. matęs 2 kartus. Nori paminėti, kad vaizdo stebėjimo kamerų buto patalpoje nėra, yra tik namo teritorijoje, netoli vandens kolonėlės. Kamera priklauso jam, tiksliai nežino ar tą dieną, kaip buvo pavogtas telefonas ji veikė. Telefono savininkas yra mano kolega S. U.. Jis telefoną ėmė savo vardu išsimokėtinai dvejiems metams, bet telefono valdytojas yra jis ir moka įmokas už telefoną. Kiek tiksliai yra sumokėta už telefoną nežino, bet telefonas tą dieną kiek pamena kainavo 429 Eur. Telefono korpusas buvo juodos spalvos, dėklas buvo bordinės spalvos, ant telefono dėklo buvo žiedelis jog būtų patogiau telefoną padėti ant stalo. Telefono dokumentų išskyrus įmokos čekio ir telefono dėžutės neturi. Kai S. ėmė telefoną išsimokėtinai iš „(duomenys neskelbtini)“ salono jam pasakė, kad įsigijimo dokumentai yra elektroniniai, todėl ir neturi visų telefono įsigijimo dokumentų. Nori patikslinti, kad į jo telefono numerį gauna žinutę su įmokos kodu ir suma, už kurią sumoka pašte (1 t., el. b. l. 42-45).
2025 m. rugpjūčio 27 d. Ž. B. apklausos protokole nurodyta, kad įtariamasis M. Č. atlygino jam 429 Eur turtinę žalą už pavogtą telefoną. Pretenzijų jam neturi, sutinka taikytis (1 t., el. b. l. 53-54).
2025 m. birželio 5 d. specialaus liudytojo A. K. apklausos protokole nurodyta, kad kiek prisimena 2025 m. sausio 18 d. d. kartu su savo draugu K. K. atvyko į svečius pas pažįstamą draugą Ž. B., kurį matė tik antrą kartą, adresu: (duomenys neskelbtini). Su šiuo asmeniu supažindino M. Kokiu tikslu nurodyti negali iš kur M. pažinojo Ž. Minėtu adresu į namo vidų pakvietė Ž., su tikslu pas jį namuose pavartoti alkoholinių gėrimų. Pas Ž. atvyko apie 18.00 val. Ten su juo ir vartojo alkoholinius gėrimus, ten pabuvo keletą valandų ir iš jo išėjo ir išvažiavo į namus. Ž. namuose pasiliko vienas. 2025 m. sausio 19 d. dar kartą jį Ž. pasikvietė pas save į namus apie 13.00 val. Atvyko kartu su L. K.. Po keleto valandų pas Ž. namus atvyko ir M. Tada toliau visi vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant pas Ž. namuose jis gyrėsi, kad nusipirko naują telefoną Samsung. Jis nebuvo daug išgėręs alkoholinių gėrimų, daugiausiai jų gėrė pats Ž. ir L. Apie 20.00 val. visi trys, kartu išėjo iš Ž. namų. Jis jau, tuo metu, matėsi, kad buvo apgirtęs. Kai buvo visi pas Ž. namuose jis, prie jų visų trijų, bandė priekabiauti t. y. siūlė pasilikti pas jį nakvoti, prie jų visų bandė fiziškai priartėti, kad galėtų prisiliesti. Jie jam to daryti neleido. Po ko jie, visi trys, nuėjo prie (duomenys neskelbtini) turgaus esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir M., tiesiog iš kišenės, išsitraukė telefoną Samsung, kurį nurodė, kad paėmė iš Ž. namų, o tuo tarpu L. pasakė jam, kad jis telefoną atiduotų jam. M. telefoną perdavė L. Ir visi išsiskirstė. Kiek jam yra žinoma tai iki šiol iš Ž. namų paimti telefonu naudojasi L. Jis jiems abiem buvo nurodęs, kad jie pasielgė negerai ir jiems sakė, kad jie grąžintų telefoną Ž., tačiau jie to padaryti nesutiko. Šiuo metu su L. jokio kontakto nepalaiko ir su juo nebendrauja, o su M. kartais susiskambina ir susitinka. Kiek supranta tai L. su M. buvo susitarę, kad jie paims telefoną iš Ž. vien dėl to, kad šis bandė prie jų fiziškai priekabiauti ir dėl to neva jie norėjo jam atkeršyti. Kaip M. paėmė telefoną iš Ž. namų nematė. Sužinojęs detalesnius M. duomenis, juos pateiks el. paštu (1 t., el. b. l. 177-180).
2025 m. sausio 27 d. liudytojo S. U. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. sausio 19 d. apie 10.30 val. iš savo kolegos Ž. B. telefonu gavo skambutį, kad iš jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini). Telefono korpusas buvo mėlynos spalvos, prašviečiamu dėkliuku, kiek žino vėliau jį pakeitė Ž. Nori paminėti, kad mobilaus ryšio telefoną ėmė savo vardu iš (duomenys neskelbtini) salono esančio PC „(duomenys neskelbtini)“, kada pirko telefoną neprisimena, telefonas buvo paimtas pagal sutartį 2 metams jo vardu. Taip pat nori pasakyti, kad pačią telefono įmoką moka Ž., kiek moka ir kiek sumokėjo jau nežino. Asmeniškai telefono jau nematė apie 4 mėnesius. Tą dieną, kai buvo pavogtas telefonas, nebuvo pas savo kolega namuose ir nematė kas jį pavogė, tik žino iš Ž. pasakojimų jog kažkokie jaunuoliai. Šiuo metu padarytas 429 Eur turtinis nuotolis (1 t., el. b. l. 20-23).
2025 m. rugpjūčio 25 d. liudytojo S. U. apklausos protokole nurodė, kad Ž. B. jo paprašė nupirkti mobilųjį telefoną Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini), kurį jis paėmė išsimokėtinai 2 metams. Kadangi jam telefono nereikėjo, tai jis jį padovanojo Ž. B. gimtadienio progą. Kadangi jie gerai sutaria su Ž., yra bendradarbiai, todėl ir sugalvojo tą telefoną jam padovanoti. Už telefoną visas sąskaitas moka Ž., kadangi tas telefonas jo, todėl ir visa žala padaryta jam. Pretenzijų neturi, nukentėjusiuoju nesijaučia (1 t., el. b. l. 28-30).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė (nuo 3 MGL iki 10 MGL) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai nurodė, kad kaltinime minimą dieną ir adresu, pavogė mobilųjį telefoną, kuris buvo padėtas spintoje, buto kambaryje. Neturėjo tikslo telefoną parduoti, pasielgė impulsyviai. M. Č. kaltę pagrindžia ne tik pačio kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – Ž. B. protokolas-pareiškimas, Ž. B. ir liudytojo S. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo pagrobto telefono vertė 429 Eur (8,58 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur), darytina išvada, kad M. Č. padaryta veika atitinka objektyviuosius 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad telefonas „Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini)“ priklauso Ž. B., tačiau sąmoningai pasisavino Ž. B. turtą – telefoną, 429 Eur vertės. Darytina išvada, kad M. Č. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės turto vagystę atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. Č. 2025 m. sausio 19 d. apie 10.30 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), iš spintos, paėmė Ž. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy (duomenys neskelbtini)“, - 429 Eur vertės ir iš buto pasišalino, tokiu būdu jis pagrobė svetimą Ž. B. priklausantį 429 Eur vertės turtą.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. Č. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (3 t., el. b. l. 115-119). Ž. B. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą prieštaravimų negauta (3t., el. b. l. 120-121).
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę M. Č., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. Č. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 12).
M. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. Č. veikos padarymo metu buvo neteistas, o šiuo metu yra teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, bet sprendimas neįsiteisėjęs. Baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto taip pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (3 t., el. b. l. 14-16), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., el. b. l. 1). VšĮ (duomenys neskelbtini) nesigydė (2 t., el. b. l. 171-172), konsultuotas / gydytas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) d. dėl (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 181-182). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. Č. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Išvadoje nurodoma, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. Č. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., el. b. l. 192-193).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės apribojimas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar baudos bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. Č. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju M. Č. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros M. Č. skirtinas įpareigojimas – pradėti dirbti (tęsti darbą) ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Valstybinis kaltintojas prašo kaltinamajam skirti įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Teismo vertinimu, tokių įpareigojimų paskyrimas neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio (veika padaryta ne nakties metu, todėl papildoma kaltinamojo kontrolė nakties metu nereikalinga), tokio įpareigojimo paskyrimas neturėtų papildomo teigiamo poveikio kaltinamajam, todėl šis įpareigojimas neskirtinas.
M. Č. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant paskirtą įpareigojimą.
Kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, skirta galutinė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. baudžiamasis įsakymas yra neįsiteisėjęs, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su minėtu neįsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu nebendrinama. Bausmių bendrinimo klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas ateityje, nuosprendžio vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.
IV. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 25 d. Ž. B. pareiškė 429 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., el. b. l. 128). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad M. Č. atlygino Ž. B. padarytą turtinę žalą – 429 Eur (2 t., el. b. l. 138). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą, Ž. B. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Kaltinamasis nebuvo likinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, kardomosios priemonės nepaskirtos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimą – pradėti dirbti (tęsti darbą) ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Č. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paliekant įpareigojimą – pradėti dirbti (tęsti darbą) ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią M. Č. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinio ieškovo Ž. B. civilinį ieškinį, dėl 429 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmesti.
0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.
1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini)). Daugiau informacijos galima rasti https://probacija.lrv.lt/lt/ . Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.