- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- 1-1052-1079/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- J. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Joniškio r., nedirbantis, teistas:
1) 2015 m. gegužės 14 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. N. laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 3 d., 2.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. N. ir A. Š., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą bylą, iš po R. M. palapinės pagrobė FIDER meškerę, kurios vertė 60 eurų, vieną ritę, kurios vertė 30 eurų, tris stovus meškerėms, kurių bendra vertė 40 eurų, du signalizatorius, kurių bendra vertė 30 eurų, žvejybinį kibirą, kurio vertė 10 eurų ir žvejybinį dėklą, kurio vertė 20 eurų, tuo nukentėjusiajai R. M. bendrai padarydami 190 eurų turtinę žalą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje.
J. N., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. birželio 2 d. apie 22 val. jis atvažiavo su dviračiu pas savo draugus J. P., A. Š. ir A. N., kurie tuo metu žvejojo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kuris yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Visi ruošėsi žvejoti per naktį, turėjo miegmaišius, buvo blaivūs. Pušyno pradžioje už 300 metrų matė, kad buvo žmonės, kurie stovyklavo su palapine, žvejojo. Kiek ten tiksliai žmonių buvo, jis nepastebėjo. Apie 00.30 val. J. su A. nuėjo ieškoti tuščios taros pardavimui. Ėjo link pušyno pradžios, kur poilsiavo žmonės su palapine. Po kokių dešimt minučių J. su A. grįžo. J. turėjo taros, o A. parsinešė žalios spalvos žvejybinį kibirą. Nieko neklausė, nei iš kur jis jį parsinešė, nei dėl ko, padėjo jį kažkur netoli jų žvejybos vietos. Pagalvojo, kad minėtas kibiras gali būti pavogtas. Tada A. pasakė, kad matė prie palapinės daugiau įvairių žvejybai skirtų daiktų, pasiūlė eiti jų vogti. Po kelių minučių jis, A. ir A. N. nuėjo vogti daiktų, J. pasiliko žvejoti, su jais nėjo. Nuėjus prie palapinės, elgėsi tyliai, nes suprato, kad palapinėje miega žmonės. Prie palapinės šono buvo padėta meškerė su rite, meškerės dėklas, du signalizatoriai ir trys stovai meškerėms. Ar daiktai buvo truputį pakišti po palapine, jis negali pasakyti, nes neįsidėmėjo. Tada jis nuo palapinės šono pavogė meškerę, kuri buvo trijų daliu su rite, ir du stovus meškerėms laikyti. A. Š. pavogė meškerėms skirtą dėklą, du signalizatorius, o A. N. pavogė vieną stovą. Tada grįžo prie savo žvejybos vietos. J. vis dar žvejojo toje pačioje vietoje, jis nieko jų neklausė apie vagystę, nes viską suprato. Dar truputį pabuvę ir susitvarkę savo daiktus, išvažiavo namo. Jis vežėsi daiktus, kuriuos pavogė, o A. prie savo vogtų daiktų dar pasiėmė į namus ir kibirą, kurį atsinešė pirmu kartu, kai buvo nuėjęs prie palapinės. Parodė, kad kuomet ėjo vogti daiktų, ten buvo tik viena meškerė, nematė jokios antros meškerės ir jos nevogė. Pavogtus daiktus laikė savo kambaryje, norėjo juos pasilikti sau, nes pats taip pat žvejoja. Žmonių, iš kurių vogė daiktus, jis nepažįsta, jų nematė. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pas jį į namus atvažiavo policija, kuriai pasakius atiduoti pavogtus daiktus, juos atidavė. Jis nuo policijos nesislapstė, tik buvo pagalvojęs, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, todėl buvo išvykęs. Gailisi dėl įvykdytos vagystės (b. l. 148-150, 155).
Nukentėjusioji R. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. birželio 1 d. apie 18.00 val., kartu su sugyventiniu S. J. automobiliu atvyko poilsiauti į (duomenys neskelbtini) poilsiavietę, esančią prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Pasistatę palapinę, žvejojo. 2018 m. birželio 2 d. 22.00 val., nuėjo į palapinę miegoti, o prieš tai žvejybinius įrankius sudėjo į žvejybinį dėklą bei pakišo po palapine. 2018 m. birželio 3 d. 2.30 val., atsikėlusi iš palapinės pamatė, kad po palapine nebėra žvejybinių įrankių. Buvo pavogtos dvi „FIDER“ meškerės, trijų dalių, kurias įvertina 120 eurų, dvi ritės, kurias įvertina 60 eurų, trys stovai meškerėms, kuriuos įvertina 40 eurų, du signalizatoriai, kurios įvertina 30 eurų, žvejybinis kibiras, kurį įvertina 10 eurų, žvejybinis dėklas, kurį įvertina 20 eurų. Iš viso jai padaryta 280 eurų turtinė žala. Naktį poilsiavietėje palapinėse nakvojo keletas žmonių. Kas galėjo pavogti žvejybinius įrankius, nežino ir nieko neįtaria. Turtas draustas „(duomenys neskelbtini)“ draudimu (b. l. 83).
Liudytojas J. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis su savo draugais A. Š., J. N. ir A. N. apie 22 val. susitiko prie pirmųjų karjerų, esančių (duomenys neskelbtini). Žvejoti pasirinko netoliese pagrindinio tilto, ruošėsi žvejoti per naktį. Jiems žvejojant, A. jam pasiūlė nueiti parinkti tuščios taros. Matė, kad netoliese pušyno pradžioje prie tilo buvo palapinė. Kiek ten žmonių buvo, jis nematė. Depozito rinkti nuėjo į pušyno pradžią. Kai nuėjo surinkti depozitų, jie rado depozito ir po to A. nuo jo truputį atsiskyrė, nematė, kur tiksliai jis nuėjo, tačiau po kokių penkių minučių jis grįžo vėl prie jo ir matė, kad turėjo žalios spalvos žvejybinį kibiriuką. Suprato, kad kibiriukas ne jo. Jam A. apie kibiriuką nieko nesakė ir nesiūlė eiti kartu. Tada jie sugrįžo į tą pačią vietą, kur visi prieš tai žvejojo. Parėjęs A. kitiems draugams pasakė, kad kibirą jis rado prie palapinės ir pasiūlė ten eiti kitiems draugams, nes matė, jog galima kažką daugiau paimti. Tada jie visi išėjo link tos palapinės, o jis susirinko savo meškeres ir išėjo žvejoti pas kitus draugus į kitą vietą. Tai galėjo būti gal 23.00 val.-00.00 val., tiksliai laiko jis neatsimena. Po to jis savo draugų daugiau nebematė. Suprato, kad prie palapinės jo draugai ėjo vogti daiktų. Paskutinę savaitę mokykloje pareigūnai buvo atvažiavę paklausti, ar nematė ir nedalyvavo, kai dingo žmonių daiktai. Tada jis suprato, kad jo draugai įvykdė vagystę. Jo draugai tą naktį buvo blaivūs (b. l. 102-103).
A. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2018 m. birželio 2 d., apie 19 val. jis su draugais A. Š. ir J. P. susitiko prie (duomenys neskelbtini) kapinių už (duomenys neskelbtini) miestelio, nes ketino visi pažvejoti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kuris yra (duomenys neskelbtini). Dviračiais nuvažiavo prie tvenkinio ir pradėjo visi trys žvejoti. Matė, kad apie 200 metrų nuo jų poilsiauja žmonės, buvo pasistatę palapinę. Kiek ten buvo žmonių, jis nekreipė dėmesio. Apie 22 val. prie jų prisijungė kartu žvejoti J. N.. Apie 24 val. jie pasiklojo miegmaišius ir ruošėsi pagulėti, turėjo vykti naktinė žvejyba. Apie 00.30 val. J. ir A. nuėjo į pušyno pradžia ieškoti tuščios taros pardavimui, po kiek laiko jie grįžo su žaliu kibiriuku. Padėjo kibirą ir vėl išėjo, pasakė jiems prižiūrėti jų meškeres. Tada jie vėl išėjo link tų žmonių palapinės. Po 10 min. grįžę, pasakė, kad yra ten daug depozito, kadangi ten yra nemiegančių žmonių. Pasakė, kad nueis vėliau surinkti butelių. Apytiksliai po valandos jis, J. ir A. nuėjo link palapinės, o J. liko toje vietoje, kur jie žvejojo. J. ir A. ėjo prie palapinės, o jis ėjo prie pavėsinės, kuri buvo netoli palapinės, rinkti tuščių butelių. Surinkęs butelius, jis juos paliko šalia šiukšlių dėžės ir nėjo link A. ir J., kurie buvo prie palapinės. Atėjęs pamatė, kad J. ir A. ima daiktus, kurie buvo prie palapinės šono, matė, kad J. paėmė meškerę, du stovus ir du signalizatorius, o A. paėmė vieną stovą ir meškerės dėklą. Tada J. iš rankų iškrito vienas meškerės stovas, ir jis jį paėmė. Tada jie visi su daiktais grįžo prie jų žvejybos vietos, padėjo pavogtus daiktus prie medžio, kad niekas nematytų. Tada jis, A. ir J. susitvarkė savo meškeres, tuo tarpu J., pasiėmęs savo meškerę, išėjo į kitą vietą žvejoti. J. ir A., susirinkę pavogtus daiktus, išvažiavo. A. pasiėmė stovą, vieną signalizatorių, kibirą ir dėklą, o J. pasiėmė vieną meškerę su rite, signalizatorių, stovą ir jie išvažiavo. Pas jį liko vienas pavogtas stovas. Jis pasiliko toliau žvejoti ir baigė žvejoti 7 val. ryto. Po žvejybos grįžo į namus su pavogtu stovu, padėjo jį į malkinę, o po to pasidėjo kambaryje. Apie vagystę niekam nieko nesakė iki kol sužinojo, kad minėtą naktį kažkas juos nufilmavo, nes kažkuri poilsiavietės vieta yra filmuojama. Visi minėtą naktį buvo blaivūs. Kai J. prie palapinės iškrito iš rankų vogtas stovas, jis suprato, kad pakėlė nuo žemės ir parnešė į jų žvejybos vietą vogtą daiktą. 2018 m. lapkričio 12 d. A. N. įtariamojo apklausos protokole patikslino, kad meškerės stovą pavogė iš po palapinės. Dėl savo poelgio labai gailisi, ateityje žada nedaryti jokių naujų nusikaltimų (b. l. 106-107, 109).
A. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2018 m. birželio 2 d., apie 19 val. jis susitiko su savo draugais A. N. ir J. P.. Nusprendė su dviračiais važiuoti žvejoti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini). Ruošėsi žvejoti per naktį. Nuvažiavę prie tvenkinio, įsikūrė ant tilo, o daiktai jų buvo šalia. Matė, kad nuo jų nutolus gal apie 300 metrų poilsiavo žmonės su palapine – vyras ir moteris. Apie 22 val. prie jų atvažiavo su dviračiu J. N.. Visi žvejojo ir ruošėsi žvejoti per naktį, buvo blaivūs. Apie 00.30 val., jis su J. P. išėjo ieškoti po poilsiavietę tuščios taros pardavimui. Bevaikštant pamatė, kad prie palapinės, kur poilsiavo žmonės, buvo kibiriukas ir įdėklas meškerėms. Žmonės buvo palapinėje, miegojo. Nusprendė pavogti kibiriuką, kuris skirtas žvejybai. Kuomet jis pavogė kibiriuką, grįžo su J. prie tos vietos, kur jie su draugais žvejojo. Grįžus draugams pasakė, kad rado kibirą prie palapinės ir pasakė, kad ten yra ir daugiau daiktų. Po kurio laiko, dar pažvejoję, nuėjo trise - jis, J. ir A., kad pavogtų likusius daiktus. J. kartu su jais nėjo, pasiliko žvejoti. Nuėjus prie palapinės, J. pavogė meškerę su rite ir du stovus, dėklą ir du signalizatorius, o A. pavogė vieną žvejybinį stovą. Su pavogtais daiktais grįžo į tą vietą, kurioje prieš tai žvejojo, pasidėjo daiktus prie medžio. Dar truputį pažvejoję, su J. nusprendė važiuoti iki namų. J. į namus išsivežė pavogtą meškerę su rite ir du stovus, o jis išsivežė žvejybinį kibirą, dėklą ir du signalizatorius. Grįžęs į namus, pavogtus daiktus pasidėjo po medžiu lauke. Apie vagystę niekam nepasakojo. Daiktai taip ir stovėjo lauke, kol pareigūnai atvažiavo ir pareikalavo atiduoti. Kai ėjo prie tos palapinės, kur vogė daiktus, ten buvo tik viena meškerė, kad būtų dar viena – jis nematė. Jei ten buvo dar viena meškerė, jis nežino, kur ji galėjo dingti. Žmonių, iš kurių jie vogė daiktus, jis nepažįsta. Galėjo būti, kad daiktai, kuriuos pavogė, buvo po palapine, tamsoje galėjo ne visai gerai matyti. Gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 111-112, 114).
Motyvuojamoji dalis
J. N. kaltė padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios, kitų kaltinamųjų ir liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2018 m. birželio 3 d. R. M. protokolu – pareiškimu dėl žvejybos įrankių, padėtų po palapine, vagystės (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje (b. l. 41);
2018 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta poilsiavietė, esanti (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo pagrobti žvejybos įrankiai, ir foto lentele, kurioje užfiksuotas poilsiavietės vaizdas (b. l. 52-53, 56);
2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė kibirą, meškerės dėklą ir signalizatorių (b. l. 58-60);
2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad A. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė meškerės stovą (b. l. 61-63);
2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad J. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė meškerę su rite ir du stovus (b. l. 64-66);
2018 m. rugsėjo 12 d. daiktų apžiūros protokolu ir foto lentele, kuriuose aprašyti ir nufotografuoti iš A. Š., A. N., J. N. paimti žvejybos įrankiai: žvejybinis kibiras, žvejybinis dėklas, meškerė su rite, du signalizatoriai, trys stovai meškerėms (b. l. 67-68, 70-71);
2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu grąžinti daiktus ir pakvitavimu, iš kurių matyti, kad žvejybos įrankiai grąžinti jų savininkei R. M. (b. l. 73-74, 76).
BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Turtas yra laikomas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. N. nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 3 d. 2.30 val., Žagarės regioninio parko poilsiavietėje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. N. ir A. Š. iš po R. M. palapinės pagrobė jai priklausančius žvejybos įrankius.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo J. N. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo, kitų įtariamųjų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. gegužės 20 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu ir paskirtą baudą leisti sumokėti per šešis mėnesius (b. l. 163, 165-167).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
J. N. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), anksčiau taip pat teistas už vagystę, teistumas neišnykęs (b. l. 128-129), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 130-131), nedirba (b. l. 132), duomenų apie registraciją užimtumo tarnyboje nėra. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant baudą, kurios dydis nustatytinas lygus BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytam minimaliam baudos už baudžiamąjį nusižengimą dydžiui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. N. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
J. N. nustatytinas šešių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. N. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti žvejybos įrankiams, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems nukentėjusiajai R. M..
Kaltinamajam J. N. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
J. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 15 (penkiolika) MGL, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nurodyti J. N., jog 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur, baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. N. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus žvejybos įrankiams.
Įspėti J. N., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti J. N., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.
J. N. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.