Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. T., gimusi (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji F. T. 2013 m. liepos 14 d., apie 21.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nenustatytas, parke, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia spirdama apie tris kartus gulinčiam savo šeimos nariui – sugyventiniui S. A. į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam S. A. galvos smegenų sumušimą ir suspaudimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje, ir dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą su liekamaisiais reiškiniais tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio S. A. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

2013-07-15 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato tyrėjo Ž. S. tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis pagal LR BK 284 str. 1 d. byloje Nr. 96-1-00598-13 (1 t., 3 b. l.).

Iš 2013-08-19 specialisto išvados Nr. G1185/13(04) matyti, kad S. A. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas ir suspaudimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę galvos pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu laiku iki pristatant į gydymo įstaigą. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlės srityje padarytos anksčiau, tačiau nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai. Galvos smegenų sumušimas ir suspaudimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje padaryti artimu laiku iki pristatant į gydymo įstaigą. S. A. dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą su liekamaisiais neurologiniais reiškiniais, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 17 b. l.)

Iš 2013-0924 specialisto išvados Nr. pG1185/13(04) matyti, kad S. A. dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą su liekamaisiais neurologiniais reiškiniais, tiek imant sužalojimus kartu, tiek kiekvieną atskirai, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus galvą. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu laiku iki pristatant į gydymo įstaigą. Nėra medicininių duomenų, ar buvo imtas S. A. kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant į galvą koja, apauta gumine avalyne (1 t., 19 b. l.)

Specialistas H. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad S. A. kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, sukėlęs smegenų suspaudimą su liekamaisiais neurologiniais reiškiniais, padarytas kelių valandų laikotarpiu iki pristatymo į gydymo įstaigą 2013-07-14, apie 22.05 val., po patirtos traumos S. A., kol išsivystė galvos smegenų suspaudimas, keleto valandų laikotarpiu, tikėtina, kad galėjo atlikti aktyvius veiksmus, t. y. sėdėti, vaikščioti. Šis laikas priklauso nuo kraujavimo intensyvumo. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir nosies nugarėlėje padarytos iki patiriant galvos traumą. Ankstesni sužalojimai įtakos sunkiam sveikatos sutrikdymui neturi.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Spręsdamas kaltinamosios F. T. dėl sunkaus sužalojimo, teismas remiasi nukentėjusiojo S. A., liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, o taip pat ir pačios kaltinamosios F. T. parodymais. Kaltinamoji F. T. pripažino, kad ji nukentėjusiajam S. A. 2–3 kartus spyrė į galvos sritį. Tai, kad kaltinamoji F. T. spyrė nukentėjusiajam S. A. į galvos sritį, patvirtino liudytojai K. Š. ir A. B..

Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas H. D. paaiškino, kad, operuojant nukentėjusįjį, galvoje buvo rasta ir krešulių, ir skysto kraujo, o tai būdinga sužalojimui, padarytam keleto valandų laikotarpiu. Senos kraujosruvos neturėjo įtakos sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymui nukentėjusiajam S. A.. Po tokio galvos sužalojimo kurį laiką nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kažką veikti. Tokiam sužalojimui padaryti užtenka ir vieno smūgio. Griuviminei traumai būdingi dar papildomi sužalojimai, nubrozdinimai, o nukentėjusiajam papildomų sužalojimų nebuvo nustatyta. Griūvant pievoje toks sužalojimas negalimas, tam reikėtų kieto paviršiaus.

Teismas vadovaujasi šiais įrodymais, kadangi jie patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš specialisto išvados ir paaiškinimo, nukentėjusiajam S. A. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas ir suspaudimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje padaryti artimu laiku iki pristatant į gydymo įstaigą (1 t., 17 b. l.).

Toks specialisto nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo padarymo mechanizmas bei sužalojimų lokalizacija visiškai atitinka nukentėjusiojo S. A. sužalojimo aplinkybes.

Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei sugretinęs įrodymus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad kaltinamoji F. T., spirdama nukentėjusiajam S. A. į galvą, padarė galvos smegenų sumušimą ir suspaudimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje. Šie sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nenustatyta, kad kas nors kitas, išskyrus kaltinamąją, būtų sužalojęs nukentėjusįjį. Todėl teismas konstatuoja, kad tik nuo kaltinamosios smūgių buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Tai rodo, kad tarp kaltinamosios veiksmų ir sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas sprendžia, kad kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, t. y. numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusiajam S. A. gali būti padarytas bet koks sveikatos sutrikdymas, taip pat ir sunkiai sutrikdyta sveikata, ir nors nenorėjo tokių padarinių, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji F. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia spirdama apie tris kartus gulinčiam savo šeimos nariui – sugyventiniui S. A. į galvos sritį padarė nukentėjusiajam S. A. galvos smegenų sumušimą ir suspaudimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinėje, ir dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą su liekamaisiais reiškiniais, tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio S. A. sveikatą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamoji F. T. nusikaltimo padarymo metu buvo S. A. sugyventinė, t. y. jie buvo vienos šeimos nariai. Todėl kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. kaip sunkus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Nors kaltinamoji F. T. ir nurodė, kad nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad ji iki nusikaltimo padarymo gėrė alkoholinius gėrimus, todėl teismas sprendžia, kad nusikaltimo padarymo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamosios F. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamosios F. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai F. T. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis, teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji F. T. anksčiau neteista (1t., 141–142 b. l.), eilę kartų bausta administracine tvarka (1 t., 141–150 b. l.), psichikos sutrikimų neturi, į VšĮ Psichiatrijos ligoninės Psichikos sveikatos centro pacientų registrus neįrašyta (1 t., 157–159 b. l.), nedirbanti, darbo biržoje neregistruota (1 t., 154, 155 b. l.), policijos įstaigoje ir pagal gyvenamą vietą charakterizuojama neigiamai, kaip girtaujanti, vedanti asocialų gyvenimo būdą, netinkamai elgiasi su vaikais, jų neprižiūri, konfliktiška, be pastovios gyvenamosios vietos (1 t., 161, 163 b. l.), bei į tai, kad ji šiuo metu yra nėščia.

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajai, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Esant anksčiau išvardytoms aplinkybėms bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai F. T. laisvės atėmimo bausmę mažesnę negu šio straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmės vidurkį.

Nukentėjusysis S. A. pareiškė 10000 Lt sumos civilinį ieškinį(1 t., 40–41 b. l.).

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų patirtas dvasines kančias.

Vertindamas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. A. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis buvo sunkiai sužalotas ir šiuo metu jo sveikatos būklė yra sunki, jam nustatytas tik 20 procentų darbingumas (2 t., 58 b. l.) todėl, teismo nuomone, kaltinamosios įvykdytas nusikaltimas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. A. neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes – dvasinius ir fizinius išgyvenimus. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes bei į kaltinamosios turtinę padėtį.

Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. A. neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, nėra aiškiai per didelis, todėl tenkintinas.

Taip pat iš kaltinamosios F. T. priteistinos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. A. – 140 Lt ir 300 Lt valstybei (1 t. 24, 33 b. l.).

Daiktinių įrodymų šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–299, 301–307 str., teismas

nusprendžia:

F. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti. Bausmės pradžią laikyti nuo F. T. sulaikymo.

Priteisti iš F. T. 10.000 Lt S. A. neturtinei žalai atlyginti ir 440 Lt valstybei už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.