Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. (L. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte, 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą – 14 metų;

pagal BK 291 straipsnio 1 dalį – 1 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš L. S. priteista T. S. 4 000 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 29 d., apie 0.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovęs į saugyklą – J. S. priklausantį šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini), J. P. II g., prie namo Nr. 34, pasikėsino pagrobti pastarojo turtą – daržovių, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes netikėtai į šiltnamį atėjęs J. S. sutrukdė baigti nusikaltimą.

Be to, L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje – J. S. šiltnamyje, iš karto po pasikėsinimo įsibrovus į saugyklą pagrobti svetimą turtą, siekdamas nuslėpti minėtą nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą J. S. sudavė peiliu į krūtinės sritį, padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su aortos sužalojimu, tai įvertinta kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; dėl ūmaus nukraujavimo J. S. mirė, t. y. L. S., siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė žmogų.

Be to, L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 8 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini), 5 m atstumu nuo valstybės sienos žymėjimo ženklo Nr. 0468 link valstybės sienos žymėjimo ženklo Nr. 0467 tyčia neleistinoje vietoje, ne per muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontrolės punktus, eidamas pėsčiomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis skundžia bausmę, o nužudymą tik tuo aspektu, jog nenorėjo nužudyti, siekė pabėgti, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nužudymo

Nuteistasis nurodo nukentėjusiojo J. S. nenorėjęs nužudyti ir jam dūręs rankoje laikytu peiliu, norėdamas iš šiltnamio, į kurį atėjo vogti daržovių, pabėgti.

Pirmosios instancijos teismas tokią situaciją teisingai teisiškai įvertino kaip nužudymą, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, nes apeliantas buvo užkluptas vagiantis agurkus bei pomidorus, t. y. darantis kitą nusikaltimą, ir tuoj po to dūrė peiliu J. S. turėdamas tikslą pabėgti, kad nebūtų sulaikytas. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

Teismas sutiko su nuteistojo aiškinimu, jog jis nenorėjo nužudyti į šiltnamį netikėtai įėjusio nukentėjusiojo. Dėl to nustatė jį veikus ne tiesiogine, bet netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia kaltininką suvokus, kad peiliu durdamas į krūtinę elgiasi pavojingai, ir numačius, jog taip elgdamasis gali nužudyti žmogų; apeliantas to nesiekė, tačiau pabėgęs ir palikęs sunkiai sužalotą žmogų sąmoningai leido nebepataisomiems padariniams atsirasti.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už konkrečias veikas, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, šį sprendimą tinkamai motyvavo.

Skundžiamu nuosprendžiu L. S. nuteistas už tris nusikalstamas veikas: jis netiesiogine tyčia nužudė kitą žmogų, t. y. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos; be to, tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), t. y. pavogti daržovių, o neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Skirdamas bausmes teismas įvertino nuteistojo asmenybę: jis po pirmųjų dviejų nusikalstamų veikų padarymo Lietuvoje du kartus teistas už nesunkius nusikaltimus (t. 1, b. l. 68-69, 70) ir vėl nusikalto; gyvenamojoje vietoje Baltarusijos Respublikoje charakterizuojamas kaip niekur nedirbantis, ne kartą teistas, pasirinkęs antivisuomeninį gyvenimo būdą; turi nepilnamečių vaikų.

Priėmęs skundžiamą nuosprendį teismas atsižvelgė, kad apeliantas turi vaikų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dar kartą atsižvelgti į aplinkybę, kuri jau buvo įvertinta.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir savo sprendimą tinkamai motyvavo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytais tokio sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja, o apeliaciniame skunde formaliai nurodyto visiško prisipažinimo ir gailėjimosi nevertina kaip pakankamo, leidžiančio įžvelgti aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kita vertus, teismas pagrįstai nustatė L. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad darydamas dvi nusikalstamas veikas buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes tai neabejotinai turėjo įtakos joms padaryti. Šią aplinkybę pripažino pats nuteistasis.

BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas visa tai įvertino ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, už nužudymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią sankcijos, numatytos už šį nusikaltimą, vidurkį.

Nors už kitas nusikalstamas veikas teismas taip pat nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau, atsižvelgęs į jų mažesnį pavojingumą, nebaigtą vagystę, teismas už jas paskyrė trumpesnes nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, L. S. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisingos.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog L. S. du iš trijų nusikaltimų padarė 2004 m., t. y. iki Šalčininkų rajono apylinkės teismui priimant 2006 m. rugpjūčio 30 d. ir 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžius.

Bylos duomenys įrodo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 70) L. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 14 MGL (1 750 Lt) dydžio bauda. Į bausmės dydį įskaičius 7 parų laikino sulaikymo bei suėmimo laikotarpį, jis atleistas nuo paskirtos bausmės atlikimo ir paleistas teismo posėdžių salėje.

Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 68-69) L. S. pripažintas kaltu už analogišką veiką ir nubaustas areštu 56 paroms. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikotarpis ir jis kaip visiškai atlikęs bausmę paleistas teismo posėdžių salėje.

Dėl to už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą ir J. S. nužudymą paskirtas bausmes teismui reikėjo subendrinti su minėtais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis nepriklausomai nuo to, kad ankstesnės bausmės visiškai atliktos, ir remiantis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis pagal ankstesnius teismo nuosprendžius atliktą bausmę įskaityti į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, nuosprendis keičiamas dėl skiriant bausmę netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Be to, teismas nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, nes pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą ir J. S. nužudymas nesudaro idealios nusikalstamų veikų sutapties.

Byla nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, todėl, laikantis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų, visos bausmės subendrinamos, taikant jų apėmimo būdą.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n usprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių subendrinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu tarpusavyje bei su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę L. S. paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2010 m. gruodžio 20 d.

Į bausmės laiką įskaityti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą 14 MGL dydžio baudą, atitikusią 7 paras arešto, bei Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą 56 parų arešto bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.