Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-216-519/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
AN2-216-519/2019
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00182-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pažeidėjas
R. D.
Kategorijos
Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-216-519/2019
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00182-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7.;16.9.6.; 21.11.9.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) vyresniojo tyrėjo D. V. 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu R. D. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 2 d. 15.15 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai jo kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, 800 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių terminui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartimi R. D. skundas netenkintas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota, kad Institucijos nutarimas dėl R. D. nubaudimo buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visą bylos medžiagą, įvertinus visus įrodymus ir padarius pagrįstą išvadą, jog R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir pagrįstai individualizuota R. D. paskirta nuobauda bei poveikio priemonė.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apelianto teigimu, teismo išvados, jog teismo posėdžio metu jis pakeitė savo poziciją ir bandė įrodyti, kad transporto priemonę vairavo nebūdamas apsvaigęs, o iki tol to neneigė, neatitinka tikrovės. Pažymi, jog pristačius į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių medicininei apžiūrai, jį apžiūrinčiam gydytojui nurodė, jog tą dieną jis nevartojo jokių narkotinių medžiagų ir nebuvo apsvaigęs. Pasak apelianto šios jo nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos 2019 m. birželio 2 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog jam 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą jis nurodė, kad transporto priemonę jis vairavo nebūdamas apsvaigęs ir tai aiškiai yra užfiksuota minėto protokolo grafoje prie asmens paaiškinimų ir pastabų: „nebuvau apsvaigęs“. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariate, jis taip pat nurodė, jog vairuojant transporto priemonę nebuvo apsvaigęs, bet gailisi, kad apskritai yra vartojęs narkotines medžiagas ir pripažįsta, jog jas yra vartojęs dieną prieš transporto priemonės vairavimą. Šios jo nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje. Jame nurodyta, kad „kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi“, t. y. tik pripažįsta, jog apskritai yra vartojęs narkotines medžiagas ir dėl to gailisi, bet tai nereiškia, kad jis pripažįsta, jog vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs. Apelianto teigimu, jis nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad transporto priemonę vairavo nebūdamas apsvaigęs ir tokios savo pozicijos nekeitė. Todėl skundžiamoje nutartyje teismas be jokio pagrindo konstatavo, jog jis tik posėdžio metu pakeitė savo poziciją.

3.2. Nurodo, jog administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyta, jog asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apelianto teigimu, nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, jog vairavimo metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Taigi, tam, kad būtų galima administracinė atsakomybė, asmuo turi būti ne kažkada vartojęs narkotines medžiagas, o būtent turi būti nuo jų apsvaigęs ir tokioje būklėje vairuoti automobilį. Siekiant nustatyti, kad pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, kurios atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (2006-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 452 su vėlesniais jo pakeitimais), Bendros asmens būklės įvertinimo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 su vėlesniais jo pakeitimais).

3.3. Apelianto teigimu, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nėra nurodyta dėl kokios priežasties jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme posėdžio metu į tokį užduotą klausimą institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas taip pat negalėjo atsakyti. Pažymi, kad sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, jam tuo pačiu metu buvo surašytas ir administracinis nurodymas dėl pradedančiojo vairuotojo vairavimo transporto priemonės be „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad būtent dėl šios priežasties policijos pareigūnai jį ir sustabdė Todėl yra akivaizdu, kad policijos pareigūnai transporto priemonę sustabdė būtent dėl tos priežasties, o ne dėl to, kad jis transporto priemonę būtų netinkamai vairavęs ar pareigūnams būtų kilę įtarimų dėl vairuotojo būsenos (apsvaigimo). Pažymi, kad policijos pareigūnai net neatliko asmens bendros būklės vertinimo – netikrino ar asmuo gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), nors tai nurodyta Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 3.1 ir 3.2 punktuose. Pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad pradėjus bendrauti su transporto priemonės vairuotoju bei transporto priemonės keleiviais, pareigūnams pasirodė, kad jaunuoliai mintis dėstė nesklandžiai, buvo neramūs, keitėsi jų nuotaikos būsena, akių vyzdžiai buvo nenatūraliai išsiplėtę, apeliantas vertina kritiškai. Teigia, kad tai bandymas pateisinti pareigūnų priimtą sprendimą pristatyti transporto priemonės vairuotoją bei keleivius medicininiam patikrinimui. Teigia, kad pareigūnai iš viso nebendravo ir nesikalbėjo su juo bei transporto priemonės keleiviais. Jie tik paprašė pateikti transporto priemonės dokumentus bei paklausė ar asmenys neturi prie savęs ko nors draudžiamo. Visiems atsakius neigiamai, pareigūnai daugiau jų nieko neklausinėjo, o tik nurodė persėsti į policijos automobilį vykimui į medicinos įstaigą. Todėl visiškai neaišku, kuo remiantis policijos pareigūnai pateikė savo tarnybiniame pranešime tokius duomenis, kad „jaunuoliai mintis dėstė nesklandžiai, keitėsi jų nuotaikos būsena, akių vyzdžiai buvo nenatūraliai išsiplėtę“. Tuo labiau, kad medicinos įstaigoje transporto priemonės keleiviams atlikti testai buvo neigiami, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) (surašytame jo atžvilgiu) apie kokius nors „išsiplėtusius vyzdžius“ iš viso nenurodoma, priešingai – nurodoma, kad „vyzdžiai simetriški“. Mano, kad pareigūnams įtarimų dėl vairuotojo, t. y. jo būsenos (apsvaigimo) ir/ar jo netinkamo vairavimo, nekilo, o medicininį patikrinimą buvo nuspręsta atlikti prevenciškai. Vienintelis dokumentas, neva įrodantis, jog jis (R. D.) neva buvo apsvaigęs ir vairavo automobilį 2019 m. birželio 2 d. 15 val. 15 min., yra gydytojo V. M. surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog patikrinimo metu nustatyta: eisena taisyklinga, eina tiesiai, stovėsena stabili, t. y. stovi ant vienos kojos, Rombergo pozoje stabilus, judesiai tikslūs, vyzdžiai simetriški, nistagmos nėra, savijauta gera, sąmoningumas – orientuojasi laike ir vietoje, atmintis pilna. Apelianto teigimu, medicininė apžiūra nesudarė jokių prielaidų vertinti, jog jis yra apsvaigęs. Pažymi, jog medicininės apžiūros akte bei teismo nutartyje nurodyti tokie požymiai, kaip „kvėpavimas padažnėjęs, dirglus, dėmesys sukauptas nepilnai“ yra paprasčiausiai jo didelio susijaudinimo išdava ir negali būti traktuojama kaip apsvaigimas. Gydytojas V. M. nurodė, jog neva jis yra apsvaigęs ir vairuoti negali, nes vadovavosi specialisto išvada, t. y. preliminariu šlapimo tyrimu, kuris buvo teigiamas. Ši aplinkybė ir buvo vienintelė priežastis į Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą įrašyti, jog jis yra apsvaigęs.

3.4. Pažymi, kad pagal viešai skelbiamus atliekamų narkotinių medžiagų bei jų poveikio tyrimų rezultatus, medicinos specialistų yra konstatuota, jog pats kanapių (tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis) poveikis, sukeliantis apsvaigimą, trunka nuo kelių iki keliolikos valandų (priklausomai nuo pavartoto kiekio), o šlapime išlieka nuo septynių iki trisdešimties dienų, kraujyje apie dvi savaites, plaukuose iki devyniasdešimt dienų. Tačiau, kaip buvo minėta aukščiau, šlapime ir/ar kraujyje radus tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties tai nereiškia, jog tuo metu asmuo yra apsvaigęs - jei asmuo yra anksčiau pavartojęs narkotikų, tai apsvaigimas nesilaiko visą laiką, jis praeina.

3.5. Apelianto įsitikinimu, teismo nutartis neatitinka ANK 569 straipsnyje, 636 straipsnio 4 dalyje numatytų reikalavimų, nes, jo nuomone, nėra nurodyti įrodymai, kuriais vadovaujantis teismas padarė išvadą, kad jis padarė administracinį nusižengimą, ir kodėl teismas atmetė kitus įrodymus. Teigia, jog nutartyje tik abstrakčiais teiginiais padaryta išvada, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir už tai jam kilo administracinė atsakomybė. Tačiau nutartyje teismas nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų, t. y. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodytų aplinkybių, jog patikrinimo metu jo eisena taisyklinga, eina tiesiai, stovėsena stabili, t. y. stovi ant vienos kojos, Rombergo pozoje stabilus, judesiai tikslūs, vyzdžiai simetriški, nistagmos nėra, savijauta gera, sąmoningumas – orientuojasi laike ir vietoje, atmintis pilna. Pažymi, jog pagrindinis apsvaigimo požymis yra matomas vizualiai, tai išsiplėtę vyzdžiai. Vyzdžių asmuo negalėtų nuslėpti, jie turėtų būti išsiplėtę. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte aiškiai yra konstatuota, jog vyzdžiai yra simetriški.

3.6. Apelianto teigimu, teismas nepasisakė dėl jo parodymų, jų nevertino lyginant su kita byloje esančia medžiaga, taip pat nieko nepasisakė dėl posėdžio metu jo bei jo atstovo pateiktų įrodymų, kad medicinos specialistai yra konstatavę, kad kanapių (tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis) šlapime išlieka nuo septynių iki trisdešimties dienų, kraujyje apie dvi savaites, plaukuose iki devyniasdešimt dienų, todėl šlapime ir/ar kraujyje radus tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties vien dėl to negalima konstatuoti, kad tuo metu asmuo yra apsvaigęs, jei asmuo yra anksčiau pavartojęs narkotikų, tai apsvaigimas nesilaiko visą laiką, jis praeina. Pažymi, kad jis buvo nurodęs, jog kanapes jis buvo vartojęs dieną prieš jį sustabdant pareigūnams. Mano, kad medicinos specialistų išsakyta mokslinė informacija atitinka jo parodymus ir tai patvirtina aplinkybes, jog jis pavartojęs narkotines medžiagas, 2019 m. birželio 2 d. vairavo automobilį nebūdamas apsvaigęs.

3.7. Skunde apeliantas nurodo, jog jis pripažino, kad dieną prieš, jis buvo vartojęs narkotines medžiagas ir dėl to gailėjosi. Gera valia sumokėjo ir jam paskirtą 800 eurų baudą bei jos nebeginčijo. Jis tik prašė teismo panaikinti jam skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių terminui, o, teismui nematant galimybės panaikinti minėtą administracinio poveikio priemonę, prašė ją bent sumažinti (ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu) bei nurodė priežastis dėl ko jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemonę bei dėl ko jis teikia tokį prašymą. Tačiau teismas nutartyje neanalizavo ir detaliai nepasisakė dėl tokio jo prašymo, nevertino jo pateiktų argumentų, tik formaliai nurodė, kad pareigūnas, skirdamas jam nuobaudą, atsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei paskyrė minimalią straipsnyje numatytą baudą bei minimalią administracinio poveikio priemonę. Mano, jog teismas nesivadovavo nei teisės aktų reikalavimais, nei suformuota aukštesnės instancijos teismų praktika, todėl nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkas M. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno priimtą nutarimą.

4.1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir laiko jais nepagrįstais. Mano, kad vairavimas esant apsvaigus yra labai pavojingas, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, administracinis nusižengimas. Vairuotojas, prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimus padarinius, kilsiančius dėl nusižengimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Apeliacinis skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. R. D. Institucijos 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kai jo kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Minėtoje straipsnio dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijama aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau keliamas klausimas dėl šių narkotinių medžiagų vartojimo laiko bei atitinkamai R. D. būsenos įvykio metu – anot apelianto, automobilio vairavimo metu jis apsvaigęs nebuvo, o jo šlapime rastos medžiagos, liudijančios narkotinių medžiagų vartojimą, buvo vartojamos dieną prieš transporto priemonės vairavimą. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pagrindu prašoma administracinio nusižengimo teiseną R. D. atžvilgiu nutraukti.

6. Apygardos teismas pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų pirmiausia pažymi tai, kad apeliaciniu skundu R. D. kelia apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą toje dalyje, kurioje pažeidėjo skundas apylinkės teisme apskritai nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, t. y. dėl R. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nors skunde ir nebuvo ginčijama R. D. kaltė, tačiau apylinkės teismas pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo patikrino Institucijos nutarime nurodytas aplinkybės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

6.1. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad policijos pareigūnams patikrinimo metu sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini)“ kilo abejonių dėl vairuotojo R. D. būsenos, ar jis nėra apsvaigęs, todėl jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių atlikti testus dėl narkotinių medžiagų vartojimo (Administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) – b. l. 3). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog gydytojas V. M. atlikęs apžiūrą nustatė, kad R. D. vairuoti negali, šlapimo tyrimas teigiamas Administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) – b. l. 4). (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje konstatuota, kad R. D. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (Administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) – b. l. 5). Šių įrodymų pagrindu, apylinkės teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. D. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir už tai jam kilo administracinė atsakomybė. Su tokia išvada sutinka ir apygardos teismas, todėl tenkinti apelianto reikalavimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nėra pagrindo.

6.2. Abejoti anksčiau aptartų specialistų išvadomis, kurios atitinka ir policijos pareigūnų, sustabdžiusių R. D. vairuojamą automobilį, nurodytomis aplinkybėmis, kad jiems kilo abejonių dėl vairuotojo R. D. būsenos, ar jis nėra apsvaigęs, apygardos teismas taip pat neturi pagrindo.

7. Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad apeliantas nesutinka su jam skirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių terminui, teigdamas, kad teismas nutartyje neanalizavo ir detaliai nepasisakė dėl jo prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

7.1. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Tuo tarpu ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

7.2. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad R. D. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, savo bendrakeleiviams, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tiek Institucija, priimdama nutarimą, tiek teismas, nagrinėdamas R. D. skundą, įvertino R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog skiriant nuobaudą buvo pakankamai atsižvelgta tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek ir į jo padaryto pažeidimo pavojingumą. Apeliantas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą sieja daugiausia su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu darbe, savanoriškoje veikloje (b. l. 4–5, 6, 7), tačiau vien teisės vairuoti reikalingumas atliekant darbo funkcijas negali būti laikomas pakankamu pagrindu tam, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

7.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. R. D. jam inkriminuotus veiksmus atliko dienos metu, mieste, kur eismas yra intensyvus, taigi, akivaizdu, jog tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško R. D. elgesio pasekmių. Tai, kad apeliantas bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad tą dieną jis nebuvo apsvaigęs, buvo išsimiegojęs, pailsėjęs, nors kaip konstatuota šios nutarties 6.1. punkte, R. D. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. D. teisę vairuoti transporto priemones įgijo (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), ir per šį mažiau dvejų metų vairavimo stažą, jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baudžiamas ne pirmą kartą (b. l. 13–17).

8. Apygardos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog, nepaskyrus administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinus jos terminą, administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebus, todėl dar labiau švelninti R. D. administracinę atsakomybę ne tik būtų nepagrįsta, bet tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje numatytai administracinės nuobaudos paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

9. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo keisti skundžiamą nutartį ir neskirti ar sušvelninti, vadovaujantis AK 34 straipsnio 5 dalimi, R. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėjas Gražvydas Poškus