- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- eI-5023-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01105-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- VŠĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- Kėdainių rajono savivaldybės tarybos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Jonavos rajono savivaldybės administracijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, UAB Kauno
- Kategorijos
- 3.2Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė
- 14.2.1Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas
- 14.2.3Kiti su poveikio ir pasekmių aplinkai vertinimu susiję klausimai
- 5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjos - VŠĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovei advokatei A.Ž.,
trečiojo suinteresuoto asmens – Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei K.R.,
nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų: Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, UAB Kauno švara atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VŠĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018 m. birželio 4 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:
- panaikinti 2018 m. gegužės 3 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-98 Dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti Zabieliškio sąvartyno, esančio Zabieliškio kaime, Kėdainių rajone, plėtrai.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad norėdama panaudoti kitas technologines priemones įgyvendinat 2015 m. gegužės 18 d. Statybos leidimą, - Zabieliškio sąvartyno plėtrą ir naujų statinių statymą pagal projekto pakeitimus, 2017 metais kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administracija dėl Statybos leidimo pakeitimo ir pateikė lydinčius projektinius dokumentus. 2018 m. vasario 5 d. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė Atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-1128 pagal 2017 metais Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pateiktą prašymą dėl Statybos leidimo pakeitimo. Atrankos išvadoje nusprendė, kad planuojamai ūkinei veiklai - Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtrai pagal pateikiamą prašymą poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Pareiškėja 2018 m. kovo 15 d. raštu Nr. 51 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą ir prašė persvarstyti 2018 m. vasario 5 d. raštu Nr. (28.1)-A4-1128 priimtą Atrankos išvadą dėl Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtros poveikio aplinkai vertinimo. 2018 m. balandžio 10 d. Agentūra priėmė galutinę Atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-3383, kuria nusprendė, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Dėl to pareiškėja, pasitarusi su aplinkosaugos bei konstrukcijų specialistais, nutarė, kad Zabieliškio sąvartyno plėtra toliau bus vykdoma tik pagal 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą.
Pareiškėja ir jos atstovė akcentavo, kad atsakovė nepagrįstai interpretavo, jog ir pagal 2015 m. gegužės 18 d. išduotą Statybos leidimą be naujų pakeitimų taip pat reikalingos poveikio aplinkiniai vertinimo procedūros, nors 2013 m. birželio 4 d. Išvadoje nurodyta kitaip, ir taip pat nepagrįstai 2018 m. gegužės 3 d. priėmė ginčijamą Sprendimą nepritarti Zabieliškio sąvartyno plėtrai. Šis Sprendimas priimtas pažeidžiant įstatyminius terminus tokiems sprendimams priimti. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte nurodyta, kad savarankiškosios Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos (sektoriuje) yra komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama, per 3 darbo dienas, informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka;
Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012). Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaida, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-2104-12). Konkrečių teisės nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir pagrindus, kada institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog institucija pati negali panaikinti savo administracinio sprendimo (žr. pvz., 2005 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-161/2005). Taigi, viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas įgijo privalomumo ir teisėtumo galią ir negalėjo būti pakeistas ar panaikintas jį priėmusio subjekto sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-227/2012). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę priimti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų priėmimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad Kėdainių rajono savivaldybė nuo 2008 metų ėmėsi aktyvių veiksmų dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros (nusprendė neprivatizuoti žemės sklypo, suprojektavo sklypą sąvartynui, 2015 m. gegužės 18 d. išdavė Statybos leidimą, Atliekų tvarkymo plane numatė galimybę šalinti atliekas Zabieliškio sąvartyne ir t.t.). Analizuojant aukščiau atliktus veiksmus (priimtus sprendimus), Kėdainių rajono savivaldybė nuo 2008 metų ėmėsi aktyvių veiksmų dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros, o 2015 metais pagal Kėdainių rajono savivaldybės pareiškėjai išduotą Statybos leidimą bei priimtus sprendimus susijusius su 2014-2020 metų Kauno regiono atliekų tvarkymo ir Kėdainių rajono atliekų tvarkymo planais, kuriuose numatytas Zabieliškio sąvartyno plėtra, - Zabieliškio sąvartyno plėtrai pritarė.
Akcentavo, kad pareiškėjai nusprendus neatlikti ir neįgyvendinti 2015 metų Statybos leidimo ir Projekto korektūrų/pakeitimų, atsakovė, interpretuodama jog ir pagal 2015 m. gegužės 18 d. išduotą Statybos leidimą be pakitimų reikalingos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, 2018 m. gegužės 3 d. priėmė Sprendimą nepritarti Zabieliškio sąvartyno plėtrai. Priimdama Sprendimą šiais motyvais, atsakovė pažeidė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas), kadangi sprendimas dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros priimtas 2015 metais, nes Statybos leidimas ir 2014-2020 metų Kauno regiono atliekų tvarkymo ir Kėdainių rajono atliekų tvarkymo planai buvo priimti/išduoti/patvirtinti 2015 metais. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).
Akcentavo, kad Sprendimas nepritarti Zabieliškio sąvartyno plėtrai akivaizdžiai pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio normą, kadangi atsakovė interpretuodama, jog ir pagal 2015 m. gegužės 18 d. išduotą Statybos leidimą be pakitimų reikalingos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, 2018 m. gegužės 3 d. priimtu Sprendimu iš esmės panaikina savo priimtus sprendimus, priimtus 2015 metais, dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros pritarimo - Statybos leidimą ir 2014-2020 metų Kauno regiono atliekų tvarkymo ir Kėdainių rajono atliekų tvarkymo planus, kurie buvo priimti/išduoti/patvirtinti 2015 metais. Atsakovei buvo žinoma, kad pareiškėja, pasitarusi su aplinkosaugos bei konstrukcijų specialistais, nusprendė, jog Zabieliškio sąvartyno plėtra bus vykdoma tik pagal 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, neeilinį tarybos posėdį 2018 m. balandžio 24 d. raštu prašė sušaukti daugiau kaip 1/3 dalis savivaldybės tarybos narių. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad sprendimo projekto priežastys ir motyvai - tarybos nariai buvo supažindinti su 2018 m. balandžio 3 d. bendruomenės prašymo ir rezoliucijos tekstais, kuriuos pasirašė 550 Medėkšių, Zabieliškio, Liogailiškių kaimų gyventojų. Vienas iš rezoliucijos reikalavimų buvo priimti savivaldybės tarybos sprendimą, kad būtų sustabdyta Zabieliškio sąvartyno plėtra. Kėdainių rajono Nociūnų bendruomenės centras, Pelėdnagių bendruomenės centras, Medėkšių kaimo asociacija 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 54 pakartojo, kad yra kategoriškai prieš Zabieliškio sąvartyno plėtrą ir bendruomenės nebuvo informuotos apie sąvartyno plėtrą. 2018 m. gegužės 3 d. Kėdainių rajono savivaldybės taryba priėmė ginčijamą sprendimą Nr. TS-98, taip pat 2018 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. TS-102 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. TS-202 „Dėl pritarimo atliekų priėmimo ir apdorojimo Kauno regioniniuose sąvartynuose, mechaninio biologinio apdorojimo ir mechaninio atliekų rūšiavimo įrenginiuose, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse mokesčiui“ pripažinimo netekusiu galios“. Priėmus šiuos sprendimus apie tai buvo informuoti Kėdainių rajono Nociūnų bendruomenės centras, Pelėdnagių bendruomenės centras, Medėkšių kaimo asociacija 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. AS-3079 „Dėl Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtros“.
Akcentavo, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis - Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte nustatyta savarankiškoji savivaldybių funkcija: komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Minėtos nuostatos yra bendrosios normos, detalizuotos pačiame Vietos savivaldos įstatyme ir kituose, atitinkamas sritis reglamentuojančiuose, įstatymuose. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti.
Pabrėžė, kad ginčijamame sprendime yra pateikti sprendimo priėmimo motyvai - savivaldybės taryba nurodė, kad neigiamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į Kauno ir Vilniaus atliekas energijai gauti naudojančių įrenginių statybą, bei Kauno regiono atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane numatytą rūšiuojamojo atliekų surinkimo prie daugiabučių namų ir kitose viešose vietovėse sistemos plėtrą, taip pat rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos individualiems namams plėtrą ir vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008 m. lapkričio 19 d. Nr. 2008/98/EB „Dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas“ nustatytą atliekų prevencijos ir tvarkymo srities prioritetų eiliškumą. Minėtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje, 4 straipsnyje 1 dalyje nustatyta: „Atliekų prevencijos ir tvarkymo srities teisės aktuose kaip prioritetų eiliškumas nustatoma tokia atliekų hierarchija: a) prevencija; b) parengimas pakartotiniam naudojimui; c) perdirbimas; d) kitas naudojimas (pvz., naudojimas energijai gauti); e) šalinimas. Atliekų šalinimas sąvartyne yra žemiausią prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas. Minėtos Direktyvos nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumas nustatytas Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo.
Nurodė, kad neįgyvendintos priemonės ir yra įvardintos ginčijamame sprendime: 1) Kauno ir Vilniaus atliekas energijai gauti naudojančių įrenginių statyba (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintame Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane, iki 2018 m. balandžio 4 d. galiojusioje redakcijoje, 2 priedo 2.2.1 priemone buvo numatyta įrengti komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus Vilniuje ir Kaune 2018 metais. Neįvykdžius šios priemonės nustatytu terminu jis buvo pratęstas iki 2020 metų, Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 297 redakcija); 2) Kauno regiono atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane numatytą rūšiuojamojo atliekų surinkimo prie daugiabučių namų ir kitose viešose vietovėse sistemos plėtra (priemonių plano 1.2.1 uždavinys, 7 priedas); 3) ir rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemos individualiems namams plėtra (priemonių plano 1.2.2. uždavinys, 7 priedas). Antrosios ir trečiosios priemonių vykdymas taip pat numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintame Valstybinio atliekų tvarkymo 2014 - 2020 metų plano 243.3. punkte, 2 priedo 2.4.1. punkte (plėtoti rūšiuojamųjų atliekų surinkimo sistemas: pastatyti reikiamą kiekį antrinių žaliavų surinkimo konteinerius 2017 metais). Minėto plano 186 punkte įvardintos grėsmės: „Neišplėtojus komunalinių atliekų (pakuočių, maisto / virtuvės, pavojingųjų ir kitų atliekų) rūšiuojamojo surinkimo sistemų, bus sunku didinti atliekų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, gaminti kokybiškus gaminius iš atliekų, vykdyti nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, dauguma buityje susidarančių pavojingųjų atliekų ir toliau bus šalinama nepavojingųjų atliekų sąvartynuose arba deginama atliekų deginimo jėgainėse. Pasirinkus ir įdiegus neefektyvias mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir mechaninio biologinio apdorojimo technologijas, nebus pasiektas planuojamas aplinkosaugos efektas - žemos kokybės techninis kompostas bus šalinamas sąvartynuose, kietasis atgautasis kuras neatitiks aukštos kokybės standarto reikalavimų ir bus deginamas atliekų deginimo įrenginiuose, o iš mišraus srauto išskirtos antrinės žaliavos bus netinkamos perdirbti“. Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 11 d. rašte Nr. (17-2)-D8-6811 išdėstyta pozicija, „kad Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, viena iš priemonių, skatinančių atliekas tvarkyti aukštesnius prioritetus turinčiais atliekų tvarkymo būdais“.
Paaiškino, kad aukščiau nurodytos neįvykdytos priemonės sąlygojo didesnius atliekų, šalinamų regioniniuose sąvartynuose kiekius ir Zabieliškio sąvartyno plėtrą, taip pat prieštarauja atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumui, sąlygoja papildomus kaštus, susijusius su papildomų mokesčių mokėjimu, tenkančiu kiekvienam regiono savivaldybių gyventojui. Vienas iš veiksnių įtakojusių atliekų priėmimo ir apdorojimo Zabieliškio sąvartyne mokesčio augimą yra Taršos mokesčio už atliekų šalinimą sąvartyne didėjimas (Taršos mokestis už atliekų (išskyrus asbesto turinčias atliekas) šalinimą sąvartyne 2017 m. - 3 Eur/t, 2018 m. - 5 Eur/t, nuo 2019 m. padidės iki 21,72 Eur/t; Taršos mokestis už atliekų (turinčių asbesto) šalinimą sąvartyne 2017 m. - 13,03 Eur/t, 2018 m. - 18,83 Eur/t, nuo 2019 m. padidės iki 24,62 Eur/t) (aiškinamasis raštas). Savivaldybės tarybos sprendime pateikti konkretūs argumentai, kodėl nepritariama siūlomiems ūkinės veiklos konkretiems sprendiniams. Teisme gali būti nagrinėjami tik tokio sprendimo motyvai ir vertinamas jų pagrįstumas. Savivaldybės tarybai tenka pareiga savo priimamus sprendimus motyvuoti tokia apimtimi, kiek to konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas“ (LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartis byloje Nr. A-492-1326/2012). Ginčijamame savivaldybės tarybos sprendime nurodyti argumentai nėra ginčijami skunde.
Taip pat pabrėžė, kad projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodytus kriterijus. Regioninės svarbos projektų pripažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“. Vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais kriterijais, Kauno regiono plėtros taryba pripažįsta regiono socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais (2016 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 51/2S-36 patvirtintų Nuostatų 8.10 p.). Nei Lietuvos valstybė, nei Kauno regiono plėtros taryba nėra priėmusi sprendimo dėl valstybės ar Regioninės svarbos projekto statuso pripažinimo projektui, susijusiam su Zabieliškio sąvartyno plėtra. Pareiškėjas tokių sprendimų nepateikė. Todėl pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį savivaldybės taryba gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog tarėsi su aplinkosaugos bei konstrukcijų specialistais ir nusprendė, kad Zabieliškio sąvartyno plėtra bus vykdomas pagal 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą. Skundas grindžiamas teiginiais, jog atsakovė, interpretuodama, kad ir pagal 2015 m. gegužės 18 d. išduotą Statybos leidimą be pakitimų reikalingos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ginčijamu Sprendimu iš esmės panaikina savo priimtus sprendimus 2015 metais dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros pritarimo - Statybą leidimą ir 2014-2020 metų Kauno regiono atliekų tvarkymo ir Kėdainių rajono atliekų tvarkymo planus, kurie buvo priimti/išduoti/patvirtinti 2015 metais. Tokių išvadų daryti negalima nei teisės aktų, numatančių ginčijamo sprendimo pasekmes, pagrindu, nei remiantis faktinėmis aplinkybėmis.
Taip pat nurodė, kad atrankos tikslas - nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. vasario 5 d. raštu Nr. (28.1)-A4-1128 priėmė Atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos - Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtros ir nustatė, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (28.1)-A4-3383 pakartotinio svarstymo metu priėmė galutinę atrankos išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai - Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtra - poveikio aplinkai vertinimas privalomas. LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-880/2013 (taip pat ir byloje Nr. eAS-539-552/2016) sistemiškai vertino šią teisės normą kitų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymo normų kontekste ir darė išvadą, kad savivaldybės taryba poveikio aplinkai vertinimo procese gali priimti individualaus pobūdžio aktus, o ne abstrakčiai nuspręsti dėl bet kokios veiklos vykdymo apribojimo.
Akcentavo, kad vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, jog poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas bei atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas yra priimamas konkretaus subjekto (planuojamos ūkinės veikos organizatoriaus) planuojamos ūkinės veiklos atžvilgiu, savivaldybės tarybos teisė priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių daro tiesioginį poveikį pačiai PAV procedūrai - ją faktiškai nutraukia, tolimesni veiksmai - pildymas, taisymas, tampa negalimi. Taigi, nei vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, nei pačiame sprendime nenurodoma, kad savivaldybės taryba panaikina 2015 m. gegužės 18 d. išduotą Statybos leidimą, Kauno regiono atliekų tvarkymo ir Kėdainių rajono atliekų tvarkymo planus. Be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu.
Nurodė, kad Regioninio sąvartyno vietos parinkimo klausimas yra regioninės reikšmės klausimas. Regioninio sąvartyno klausimus pradėta planuoti 2004 metais. 2004 m. vasario 26 d. Aplinkos ministerijos Priežiūros komiteto posėdžio protokole Nr. D4-12 užfiksuoti regioninių sąvartynų plėtros klausimai, tarp kurių nutarta jog sistema modeliuojama trumpesniam - iki 2015 m. periodui. Apskrityje įrengiami du regioniniai sąvartynai - Lapėse ir Zabieliškyje. Zabieliškyje įrengti antrąjį atliekų kaupimo lauką (1 p.) Kauno rajono savivaldybė bei Kauno apskrities viršininko administracija turi pradėti ieškoti vietos naujam regioniniam sąvartynui po 2015 metų (2 p.). Atsakovei nebuvo pateikta jokia informacija, kaip buvo parinkta regioninio sąvartyno vieta, ar buvo svarstomos kitos alternatyvos, kad regioninio sąvartyno vieta būtų numatyta atokiau nuo gyvenviečių. Be to, 2018 m. gegužės 16 d. Aplinkos apsaugos komitetas kreipėsi į pareiškėją ir regiono savivaldybes siūlydamas atidėti Zabieliškio sąvartyno plėtros projekto įgyvendinimą.
Tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracijos, Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovės teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą patenkinti visiškai.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovės iš esmės palaikė pareiškėjos ir jos atstovės argumentus.
Pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 519 ,,Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo" patvirtintame valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane numatyta, kad viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos plėtros užduotys yra (71 punktas) parengti dokumentaciją (galimybių studijas ir kitą), būtiną ISPA finansavimui gauti (71.3. papunktis) Kauno regionui 2004-2005 metais (7.3.3. papunktis). 2004 metais Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros užsakymu buvo paruošta galimybių studija „Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrimas". Šioje galimybių studijoje Kauno miesto Lapių ir Kėdainių rajono Zabieliškio sąvartynai buvo nagrinėjami kaip potencialūs regiono sąvartynai. 2005 metų kovo 5 dieną buvo įsteigta VŠĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Įstaigos dalininkai ir steigėjai yra: Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, Raseinių rajono savivaldybės administracija, Jonavos rajono savivaldybės administracija, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, UAB Kauno švara. 2005 m. sausio 6 d. Steigimo sutartyje įtvirtinta, kad Kauno regiono savivaldybės įsipareigoja laikytis vieningų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo principų. 2008 m. spalio 24 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-301 ,,Dėl neprivatizuojamo žemės sklypo Zabieliškio k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r. sav." nuspręsta siūlyti neprivatizuoti 170 000 kv. m. (17 ha) žemės sklypo, esančio Zabieliškio k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r. sav., vykdant Ekologinio saugumo užtikrinimo programos įgyvendinimo 2006 - 2010 metų priemonių planą ir teikti šį sprendimą Kauno apskrities viršininkui. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-68 ,,Dėl Kėdainių rajono teritorijos bendrojo plano tvirtinimo" patvirtintas Kėdainių rajono teritorijos bendrasis planas, kuriame numatyta Zabieliškio k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r. sav. vykdyti pramonės ir sandėliavimo teritorijos plėtrą. Kauno apskrities viršininko 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 02-06-4084 ,,Dėl Nociūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (Kėdainių r.)" buvo suprojektuotas ir patvirtintas žemės sklypas, esantis Zabieliškio k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyrius vedėjo 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 9IĮ-(14.9.2)-474, 2012 m. kovo 29 d. buvo pasirašyta Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 9SUN-(14.9.56.)-35, pagal kurią žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai buvo perduotas naudoti neatlygintinai 99 metams.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2013 m. birželio 4 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė Atrankos išvadą dėl Poveikio aplinkai vertinimo Nr. 45/(PAV)-D2-1798, kad Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtros aplinkai vertinimas neprivalomas. 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybė išdavė pareiškėjai statybos leidimą Nr. LNS-27-150518-00059, kuris suteikė teisę statyti naują statinį pagal UAB ,,TEAM Architektai" parengtą statinio projektą „Nepavojingų atliekų sąvartyno Zabieliškio k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r. Statybos projektas". Kauno regiono atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane, patvirtintame Kauno regiono plėtros tarybos 2015 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 51/2S-11 ,,Dėl Kauno regiono atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano patvirtinimo", numatyta, kad Kauno regione susidariusios atliekos šalinamos dviejuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose: Lapių regioniniame sąvartyne ir Zabieliškio regioniniame sąvartyne. Lapių sąvartyno uždarymo atveju, Zabieliškio sąvartynas taptu pagrindiniu. Jo privalumas - gera vieta sąvartyno plėtrai. Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemonių plane 2014 - 2020 m. laikotarpiui numatyta, kad Zabieliškio sąvartyno plėtrą 2016 – 2020 metais sudaro: papildomų sekcijų įrengimas - 1 vnt. 4.923,5 Kauno RATC (1.3.2. punktas) ir 2014 - 2020 metų vykdymo laikotarpiu Kauno regione bus baigta kurti ir pradėta eksploatuoti jau suplanuota regioninė komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra - regioninis mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) bei Kėdainių mechaninio atliekų rūšiavimo (MAR) įrenginiai. Kauno regiono teritorijoje susidariusioms atliekoms surinkti bus eksploatuojama 13 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, 3 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, 5 komunalinių nuotekų dumblo kompostavimo aikštelės, Zabieliškio ir Lapių regioniniai atliekų sąvartynai. Kėdainių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014 - 2020 metų plane, patvirtintame Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. TS - 120, numatyta: „Įvertinus nustatytus kriterijus, nutarta Kauno regione susidariusias atliekas šalinti dviejuose, Lapių ir Zabieliškio, sąvartynuose. Baigus eksploatuoti Lapių sąvartyną (planuojama baigti 2020 m.), viso regiono atliekas vežti į Kėdainių rajone esantį Zabieliškio sąvartyną." (1.4.2 skirsnis - senų sąvartynų uždarymas Kėdainių rajone ir priežiūra po uždarymo). ,,Iki 2016 metų planuojama pastatyti MBA įrenginius, o iki 2020 metų įvykdyti Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtrą" (1.3 uždavinys). „Kėdainių rajono savivaldybės 2014 - 2020 metų atliekų tvarkymo priemonių plane numatytos investicijos bus nukreiptos Zabieliškio MAR įrenginio statybą, Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtrą, antrinių žaliavų konteinerių aikštelių įrengimą, konteinerių (žaliųjų atliekų kompostavimo, maisto/virtuvės atliekų (jei bus poreikis), antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių, DGASA papildomų konteinerių tekstilės, statybos ir griovimo, pavojingoms atliekoms surinkti) įgijimą, DGASA darbo laiko tobulinimą ir kitas priemones. Investicijų poreikis pagal priemonių planą (žr. 2 skyrius) siektų 9.589,9 tūkst. EUR (7.2 skyrius)“.
Teismui pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja, norėdama panaudoti kitas technologines priemones nei numatytos 2015 metais išduotame Statybos leidime (tęsiant Zabieliškio sąvartyno plėtrą ir naujų statinių statymą pagal projekto pakeitimus) 2017 metais kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administracija dėl 2015 metų Statybos leidimo pakeitimo ir pateikė projektinių dokumentų pakeitimus. 2018 m. vasario 5 d. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-1128, kad pagal 2017 metais Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pateiktą prašymą dėl Statybos leidimo pakeitimo su lydinčiais dokumentais planuojamai ūkinei veiklai - Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtra pagal pateikiamą prašymą - poveikio aplinkai vertinimas privalomas. 2018 m. kovo 15 d. raštu Nr. 51 pareiškėja kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą ir prašė persvarstyti 2018 m. vasario 5 d. išvadą (28.1)-A4-1128. 2018 m. balandžio 10 d. Agentūra priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-3383, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.
Pareiškėja ir jos atstovė nurodė, kad po 2018 m. balandžio 10 d. Agentūros galutinės atrankos išvados Nr. (28.1)-A4-3383, jog poveikio aplinkai vertinimas privalomas, buvo nuspręsta atsisakyti įteisinti Projekto sprendinių papildymus ir statybos darbus vykdyti pagal 2015 m. gegužės 18 d. Kėdainių rajono savivaldybės išduotą Statybos leidimą Nr. LNS-27-150518-00059, kuris suteikė teisę statyti naują statinį pagal UAB ,,TEAM Architektai" parengtą ir patvirtintą statinio projektą „Nepavojingų atliekų sąvartyno Zabieliškio k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r. Statybos projektas". Atsakovė ir jos atstovas šiam argumentui paneigti jokių įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad Poveikio aplinkai vertinimo programa atsakovui nebuvo pateikta, tačiau išankstinis ginčijamo sprendimo priėmimas yra tik formalus pažeidimas.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. TS-98 Dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros nusprendė nepritarti Zabieliškio sąvartyno, esančio Zabieliškio kaime, Kėdainių rajone, plėtrai. Ginčijamo sprendimo bei jo sudėtinės dalies – 2018 m. balandžio 25 d. Aiškinamojo rašto turinio analizė patvirtina, kad sprendimo priėmimą inicijavo ne mažiau kaip 1/3 dalis tarybos narių (2018 m. balandžio 24 d. prašymas), kurie pagrinde rėmėsi Medėkšių ir Zabieliškių, Liogailiškių kaimo bendruomenių rašytiniais prašymais, kuriuose bendruomenės reiškė nepasitenkinimą dėl būsimos veikiančio sąvartyno plėtros. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, taip pat atsižvelgiant į Kauno regiono atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plano, Europos parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. Direktyvą Nr. 2008/98/EB.
Teismui taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad Kauno regiono plėtros taryba Zabieliškio sąvartyno plėtrą būtų pripažinusi būtų pripažinusi regioninės svarbos projektu, kaip tai numatyta Kauno regiono plėtros tarybos Nuostatų 8.10 punkte bei 2015 m. lapkričio 11 d. LRV nutarimu Nr. 1184 patvirtintame Apraše. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas 2005 m. liepos 15 d. LRV nutarimu Nr. 780 buvo pripažintas turinčiu valstybinę svarbą ( 8 punktas). Tik 2018 m. birželio 30 d. šis projektas neteko paminėto statuso, kai įsigaliojo 2018 m. birželio 27 d. LRV nutarimas Nr. 616. Teismas pabrėžia, kad ginčijamas atsakovės Sprendimas buvo priimtas 2018 m. gegužės 3 d., o Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas valstybinės svarbos statusą turėjo iki 2018 m. birželio 30 d., todėl teoriškai pareiškėja turėjo teisinį pagrindą tęsti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir po ginčijamo Sprendimo priėmimo, nes tokią galimybę numatė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktuose (teismas vadovaujasi Įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – tai procesas, kuris apima: 1) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija), parengimą; 2) atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada) priėmimą ir jos viešinimą.
Kaip jau buvo paminėta, 2018 m. balandžio 10 d. Agentūra priėmė Galutinę atrankos išvadą Nr. (28.1)-A4-3383, kad poveikio aplinkai vertinimas dėl sąvartyno plėtros yra privalomas. Įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 – 4 punktai reglamentuoja, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – tai planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris apima: 1) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa) ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) parengimą pagal teisės aktų reikalavimus; 2) poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą; 3) visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis; 4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus; 5) atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą. Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentai – programa, ataskaita. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad programa rengiama, kai pagal šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.
Teismui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad vykdyti statybos darbus pagal 2015 metais išduotą Statybos leidimą pareiškėjui nėra kliūčių, kadangi 2013 m. birželio 4 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė Atrankos išvadą dėl Poveikio aplinkai vertinimo Nr. 45/(PAV)-D2-1798, kad Zabieliškio regioninio sąvartyno plėtros aplinkai vertinimas neprivalomas. Pareiškėjas ir jo atstovė teismui nurodė, kad statybos darbai bus vykdomi tik pagal 2015 metais išduotą Statybos leidimą. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kad buvo pradėta rengti Programa. Atsakovas ir jo atstovas patvirtino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas negavus Programos institucijoje.
Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis (ja rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą) numato, kad jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama, per 3 darbo dienas, informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Teismas pabrėžia, kad nesant specialaus teisės akto, nustatančio atsisakymo nuo vertinimo procedūrų nagrinėjimo tvarkos, turi būti taikytinos bendrosios Viešojo administravimo įstatyme nustatytos nuostatos, numatančios administracinės procedūros iniciatoriaus teisę atsisakyti nuo jo inicijuotos administracinės procedūros (20 str. 1 d.). Svarbu ir ta, kad šiuo atveju iš esmės net ir nebuvo pradėta Programos rengimo procedūra. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui nevykdant Programos rengimo procedūrų ir nepateikus Programos atsakovei, pastaroji neturėjo jokio pagrindo priimti ginčijamo sprendimo, kuris iš esmės po 2018 m. birželio 30 d. stabdo vertinimo procedūrą (Įstatymo 8 str. 5 d.), todėl atsakovės veiksmai yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui ir tai yra pagrindas sprendimą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Teismas taip pat akcentuoja, kad ginčijamas sprendimas savo turiniu yra prieštaringas, iš esmės nemotyvuotas, dėl to laikytinas neatitinkančiu ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje 1 dalyje keliamų reikalavimų (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Sprendimas iš esmės grindžiamas Įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, kuri reglamentuoja atsakovės veiksmus Programos rengimo procese, tačiau visiškai kitokie Sprendimo priėmimo motyvai yra išdėstyti 2018 m. balandžio 25 d. Aiškinamajame rašte, kuris yra neatskiriama ginčijamo Sprendimo dalis. Aiškinamajame rašte įtvirtinta, kad vienintelis Sprendimo priėmimo pagrindas – 550 gyventojų kreipimasis dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros sustabdymo. Be to, Sprendime gyventojų (suinteresuotos visuomenės) kreipimasis jau nenurodomas kaip vienas iš Sprendimo priėmimo pagrindų. Aiškinamajame rašte nurodyti sprendimo priėmimo motyvai yra pernelyg bendro pobūdžio. Be to, 2018 m. balandžio 24 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narių prašyme dėl neeilinio tarybos posėdžio sušaukimo nurodyta, kad neeilinis posėdis reikalingas suformuoti politinei valiai, kuri turės būti pareikšta Kauno regiono ATC dalininkų susirinkime ir nieko nekalbama apie PAV procedūras bei Programą. Savivaldybės tarybai tenka pareiga savo priimamus sprendimus motyvuoti tokia apimtimi, kiek to konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas. Iš skundžiamo savivaldybės tarybos Sprendimo motyvų negalima suprasti, kodėl nėra galimybės suderinti interesų, rasti kompromisų. Kompetentingos institucijos, priimdamos sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos, turi įvertinti visų suinteresuotų šalių interesus, tame tarpe ir visos šalies visuomenės interesus bei poreikius.
Teismas taip pat pabrėžia, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčijamu Sprendimu atsakovė panaikina 2015 metais išduotą Statybos leidimą ir užkerta kelią vykdyti statybos darbus pagal paminėtą Statybos leidimą. Statybos leidimo panaikinimo tvarka detalizuota Statybos įstatyme, o šiuo metu jokios procedūros dėl Statybos leidimo panaikinimo nėra vykdomos. Ši teismo išvada taikoma ir visiems iki Statybos leidimo išdavimo atsakovės priimtiems sprendimams. Dėl to šioje dalyje pareiškėjos ir jos atstovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovės 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 544,50 Eur už skundo parengimą, 242 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2018 m. spalio 9 d. teismo posėdyje. Teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje teikė advokatė A.Ž.. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2018 m. birželio 19 d. PVM sąskaita – faktūra AZ Nr. 103/2018, 2018 m. rugsėjo 27 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 910099, 2018 m. spalio 10 d. PVM sąskaita – faktūra AZ Nr. 162/2018, 2018 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi skundą pareiškėjas teismui pateikė 2018 m. birželio 4 d. (2018 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2017 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (884,8 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 2212 Eur (884,80 Eur (2017 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjos prašoma priteisti 544,50 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjos naudai iš atsakovės. Sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2018 m. spalio 9 d. (2018 m. ketvirtas ketvirtis) teismo posėdyje priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2018 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (926,70 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų dokumentų turinio matyti, jog pareiškėja patyrė 242 Eur išlaidų, kurias sudaro pasiruošimas teismo posėdžiui (3 val.) ir pareiškėjo atstovavimas teisme (1 val.), iš viso 4 val. Pareiškėjos atstovė advokatė A.Ž. dalyvavo 2018 m. spalio 9 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 27 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama vienai valandai. Įvertinus bylos sudėtingumą nurodytas pasirengimo teismo posėdžiui laikas – 3 valandos nėra neadekvačiai ilgas. Todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme maksimali priteistina suma gali būti 370,68 Eur ((926,70 Eur (2018 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 4 (valandų skaičius). Pareiškėjos prašoma priteisti 242 Eur suma už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės tarybos priteistina 786,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos VŠĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2018 m. gegužės 3 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-98 Dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros, kuriuo buvo nuspręsta nepritarti Zabieliškio sąvartyno, esančio Zabieliškio kaime, Kėdainių rajone, plėtrai.
Priteisti pareiškėjos VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras naudai iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 euro ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme, atlyginimui.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.