Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmestas.

Be to, šioje byloje nuteistas ir S. K.. Dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 14 d., apie 1 val., kartu su kitu asmeniu įsibrovęs į butą, (duomenys neskelbtini), ir apieškojęs bute buvusį P. K., panaudojo fizinį smurtą prieš bute buvusį P. S. ir taip pagrobė 28,40 Lt vertės P. S. turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 180 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatoriaus teiginius, kad jis, pagrobdamas nukentėjusiojo P. S. turtą, padarė ne BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o administracinį teisės pažeidimą, paneigia byloje esantys ir teismų sprendimuose aptarti įrodymai. Priešingai, nei nurodoma kasaciniame skunde, teismų išvada dėl E. G. veikos yra pagrįsta šių įrodymų visuma, todėl ja abejoti kolegija neturi pagrindo.

Teismai, remdamiesi byloje esančiais įrodymais, tarp jų – įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiųjų, liudytojos B. V. parodymais, nustatė, kad E. G. kartu su kitu asmeniu pateko į butą, kuriame tuo metu buvo P. K. ir P. S., naktį, išdaužę durų lango stiklą ir išlaužę durų staktą, bute E. G., reikalaudamas pinigų, apieškojo P. K., po to pareikalavo pinigų iš P. S., o šiam atsakius, kad pinigų neturi, spyrė P. S. į galvą, nutempė ant grindų, dar spyrė kelis kartus į kojas bei juosmenį ir taip pagrobė nukentėjusiojo maisto produktus. Šios teismų nustatytos aplinkybės paneigia kasatoriaus teiginius, kad įvykio metu jis atėjo į butą pas P. S. pasiskolinti pinigų ir jokio smurto nenaudojo. Be to, iš nuoseklių nukentėjusiojo P. S. parodymų matyti, kad E. G. su kitu asmeniu į butą pateko neteisėtai, dėl to nukentėjusysis buvo išsigandęs, kad E. G. pinigų ne prašė, o reikalavo, ir kad E. G. pagrobė maisto produktus panaudodamas fizinį smurtą.

Svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą kvalifikuojamas kaip plėšimas. Plėšimas, padarytas įsibrovus į patalpą, kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Įsibrovimas – tai slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Patalpa laikytinas ir statinys, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi, todėl butas, į kurį įsibrovė E. G., BK 180 straipsnio 2 dalies prasme yra patalpa.

Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad E. G. pagrobė P. S. turtą įsibrovęs į patalpą – butą – ir panaudojęs prieš P. S. fizinį smurtą. Tokia veika yra plėšimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje. Svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą yra plėšimas ir tais atvejais, kai turto vertė yra mažesnė nei 1 MGL. Todėl laikytina, kad E. G., nuteistam pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

E. G. už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. Teismo sprendimas skirti E. G. laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas ir motyvuotas. Nenustatęs E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatęs tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurių kasatorius neginčija, teismas jam paskyrė didesnę už BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė neprieštarauja BK 61 straipsnio nuostatoms, jos švelninti nėra pagrindo.

Teismo išvada, kad byloje nėra E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra pagrįsta. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Iš bylos matyti, kad E. G. duodamas parodymus buvo nenuoširdus ir nepripažino esminių bylos aplinkybių, susijusių su įsibrovimu į patalpą bei smurto panaudojimu. Todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kiti kasacinio skundo motyvai nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. G. kasacinį skundą atmesti.